Moteriška manipuliacija „Nekalbadienis“ arba „Aš užpykau, atspėk dėl ko“

Moteris užpyksta dėl kažkokių visiškai nereikšmingų niekų, pasipučia ir vaizduoja save įskaudinta auka. Ar apskritai elgiasi šitaip be jokios regimos priežasties. Savaime suprantama, ji nepasivargina pranešti vyrui, kokia pykčio priežastis ir visiškai nesiruošia tą problemą kaip nors aptarti, kad ateityje ji nebeiškiltų. Moters tikslas šiuo atveju visiškai ne tas, kad problema būtų išsiaiškinta ir nebenuodytų gyvenimo ateityje. Jos tikslas – įkalti vyrui kaltės jausmą ir gauti iš to kažkokių materialių ar moralinių vertybių.

Kartais tai būna ne visai nekalbadienis. Moteris staiga iš mylinčios ir švelnios pasidaro šalta, pradeda svaidytis kandžiomis replikomis, piktais juokeliais.

Vyras, pamatęs, kad jo moteris nei iš šio, nei iš to pasipūtė, pradeda aiškintis, kas atsitiko. Mainais susilaukia bereikšmių „nieko nenutiko“, trumpų ir kandžių replikų, iškoštų pro dantis ar apskritai visiško ignoravimo. Moteris nustoja atsiliepti į skambučius, pranešimus internete… Kartoju: moteris tuo siekia ne išspręsti konfliktą, ne aptarti su vyru problemą, o įvaryti jam didžiulį kaltės jausmą.

Negavęs atsakymo, vyras pradeda pats spėlioti galimas priežastis: „Ko gi ji pyksta? Ką aš ne taip padariau? Gal štai tą? Ne, tikriausiai aną. Arba viską iš karto ir pastoviai, jau ilgą laiką…“ Žodžiu, toks kapstymasis savyje gali tęstis labai ilgai ir visada baigiasi tuo, kad vyras prisifantazuoja dešimtis priežasčių, dėl kurių poniutė užpyko ir pradeda kaltinti save.

O dabar pagalvokime, kaip elgsis moteris, jeigu jos tikslas – ne manipuliacija kaltės jausmu, o būtent noras padaryti taip, kad daugiau tokių konfliktų nekiltų?

Moteris prieis ir ramiai pasakys: „Man nemalonu, kai šitaip kalbi ir šitai darai“. Aiškiai ir tiesiai pasakys, kas jai nepatinka. Ir svarbiausia – ji tai padarys be demonstratyvaus įsižeidinėjimo, lūpyčių pūtimo, nekalbadienių ir kitų manipuliacijų.

Tu ją išklausai, supranti, kad jis buvo teisi ir stengies daugiau to nekartoti, jeigu jai tai šitaip nemalonu. O jeigu matai, kad ji klysta, paaiškini, kodėl. Ji ramiai tave išklauso. Ir taip toliau. Viskas ramu, be konfliktų, vyksta normalus situacijos nagrinėjimas, kuriam pasibaigus priimamas koks nors kompromisinis sprendimas. Ir taip – visose neaiškiose situacijose.

Manipuliavimo atveju moterys nesiruošia nieko aiškintis ir aptarinėti, nes aiškintis ir nagrinėti nėra ko. O jeigu ir yra, tai moters uždavinys visiškai kitas. Pyktis ir įsižeidimas – tai grynai priemonė, skirta manipuliacijoms. Kad imtum maldauti atleidimo (net nesuprasdamas už ką). Kas imtum žemintis. Atrodytum apgailėtinas ir paklusnus. Tai smarkiai glosto tokioms moterims savimeilę. Ji tampa visagale valdove, o tu – jai po kojomis šliaužiojantis kirminas. Na ir jau visai klinikiniu atveju savo „kaltę“ tenka išpirkti brangiomis dovanomis.

Moteriai labai naudinga pripūsti kiek galima daugiau miglos, kad vyras pats save užkurtų, pritempdamas už ausų visas galimas ir negalimas situacijas, dėl kurių galėjo potencialiai užpykti moteris. Ir kuo daugiau tokių situacijų prisigalvosi, tuo stipresnis bus kaltės jausmas, ir tuo didesnis troškimas tas „kaltes“ išpirkti.

Kai buvo rašomos šios eilutės, man papasakojo, kaip vienas vyras štai tokioje situacijoje savo kaltę išpirko iš pradžių gėlių puokšte, o dabar kainoraštis išaugo jau iki nešiojamo kompiuterio. Štai toks nesudėtingas moteriškas verslas.

Tačiau dažniausiai šita manipuliacija naudojama gauti būtent moralinę naudą. Kas vyras pabėgiotų, atsiprašinėdamas, pamaldautų. Pasižemintų. Pabuvai klounu, pralinksminai rūsčią valdovę, ir ji galbūt nusileis iš aukštybių ir net šypseną išspaus.

Kaip reaguoti į štai tokius netikėtus nekalbadienius, prasidedančius be niekur nieko? Niekaip. Jeigu jau labai erzina, galima ramiai paklausti, kas atsitiko. Atsakymo nėra (prasideda žaidimas „aš su tavimi nesikalbu“) arba pasigirsta nieko nereiškiantis „nieko neatsitiko“ – palik moterį vieną su savimi ir užsiimk savais reikalais. Jeigu jai reikia apie kažką pasikalbėti, ji pati ateis ir pasakys. Jeigu tyli – reiškia, tikslo aptarti problemos ji sau nesikelia. Manipuliacija.

Šaltinis

Sutinku su slapukų naudojimu ir naršau toliau daugiau informacijos

Slapukas (angl. Cookies) – mažas tekstinis dokumentas, turintis unikalų identifikacijos numerį, kuris yra perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterio kietąjį diską, kad tinklalapio administratorius galėtų atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą internete.

Unikalus numeris identifikuoja lankytojo naršyklę kiekvieną kartą jam apsilankius tinklalapyje. Slapukai neleidžia interneto tinklalapiams įsiminti jokios asmeninės lankytojo informacijos (tokios kaip lankytojo vardas ir adresas), kurį vartotojas galėtų pamiršti įslaptinti. Slapukų visada galima atsisakyti ir išjungti, tačiau tuomet gali neveikti kai kurios puslapio funkcijos.

Jį naudojant tinklalapyje atsimenama informacija apie apsilankymą, pvz., pageidaujama kalba ir kiti nustatymai. Todėl kitas apsilankymas gali būti paprastesnis, o svetainė naudingesnė. Slapukai atlieka svarbias funkcijas. Jų pagalba efektyviau naudojamas žiniatinklis.

Slapukai naudojami įvairiais tikslais, pvz., atsiminti vartotojo saugios paieškos nuostatas, rodyti aktualesnius skelbimus, suskaičiuoti, kiek lankytojų apsilanko tinklalapyje, padėti prisiregistruoti naudoti paslaugas ir apsaugoti vartotojo duomenis.

Uždaryti