Galbūt moteriškumas šiandien tau svetimas ir kelia baimę. Galbūt tavo širdyje prisikaupė daug skausmo, susijusio su moteriška prigimtimi. Galbūt ne vieną kartą teko nukentėti dėl to, kad esi moteris. O gal matai moteriškume vien minusus ir nieko daugiau.
Galbūt tave išauklėjo kaip berniuką arba norėjo berniuko, o gimei tu. Galbūt jau įpratai žaisti vyriškame pasaulyje pagal vyriškas taisykles ir nenori nieko keisti. Galbūt jau seniai atrodai ne kaip moteris ir žiūrint iš už nugaros tave painioja su vaikinu. Galbūt neturi nė vienos suknelės spintoje?
Galbūt tave patraukė asmenybės augimo kelias, kuriame nėra vyrų ir moterų, o vien asmenybės. Visuotinė lyčių lygybė bet kokia kaina. Galbūt tau pernelyg ankšta moters kūne, tau šito nepakanka ir norisi daugiau. Galbūt daugiau nebenori būti moterimi, kad ir ką tai galėtų reikšti.
Galbūt tu dabar labai stipri ir nepriklausoma. Ir tau nieko nereikia, užsiauginai „plieninius kiaušinius”, užsidėjai storus šarvus, kad niekas nesužeistų, paėmei kardą ir bėgi kariauti už savo laimę? Galbūt nusivylei ir meile, ir laime, ir nebelauki daugiau nieko tokio, svarbiausia – kad niekas daugiau nebeskaudintų?
Galbūt tasai idealas atrodo nepasiekiamas, ypač iš to taško, kuriame dabar esi. Galbūt regi savo praeityje tiek daug klaidų ir jauti šitiek kaltės dėl kiekvienos iš jų, jog nebeliko jėgų mylėti save ir keistis? O gal manai, kad tau nesigaus – tai kam apskritai tuo užsiimti?
Bet žinai, kad ir kaip ten bebūtų, kad ir kokia būtų tavo istorija, kad ir kokių būtum patyrusi traumų, kad ir ką būtum nusprendusi – tu vis tiek esi moteris.
Tu gimei moters kūne. Gimei būtent tokia, ir tai nutiko ne šiaip sau. Ir netgi jei nesutelpi šiuolaikinėje moteriškumo sampratoje, tu vis tiek esi moteris.
Kad ir kaip mes atrodytume žiūrint iš šalies, kad ir kokios būtume skirtingos, viduje mes vienodos.
Mylinčios. Švelnios. Šiltos. Ir moteriškai stiprios.
Kiekviena moteris savo viduje, netgi jei vidų slepia galingi šarvai, nori būti laiminga, nori duoti ir gauti meilę. Jai norisi būti greta Vyro – ir būtinai iš didžiosios raidės. Niekas nenori matyti šalia mazgotės ir sugriuvėlio, visoms patinka stiprūs ir ryžtingi vyrai. Tie patys, gyvenantys vyriškame pasaulyje, kuris yra priešingas moteriškam, kaip priešingos dvi vieno medalio pusėse ar du planetos ašigaliai.
Ir kad galėtų pritrauktų tokį vyrą, ar kad dabartinis jos po padu sėdintis vyriškis taptų tokiu, moteris turi susirasti savą, moterišką ašigalį ir jame apsigyventi ar bent priartėti prie jo. Moteriai reikia liautis makaluotis kažkur per vidurį, kaip nors, kur nors… Reikia grįžti prie savo prigimties ir atsiduoti jai be jokių „bet” ir „tačiau”. Aš esu moteris ir tai nuostabu.
Tavo laimė slypi būtent ten – moteriškoje pasaulio pusėje. Ten, kur švelnumas, pažeidžiamumas, gerumas, paprastumas, natūralumas. Kur į santykius įdedama širdis.
Kur moka ir nori rūpintis kitais, nepamirštant ir savęs. Kur ne gėda paverkti ir paprašyti pagalbos. Kur daug visko gražaus, subtilaus ir skaidraus, kur labai daug „mes drauge” ir „noriu”.
Tavo jėga slypi būtent tame. Moteriška jėga.
Galite kiek tik norite kultivuoti savyje vyrišką jėgą – nieko gero neišeis. Reti santykiai tai atlaikys. O moterišką jėgą savyje tu jau turi, tereikia tiesiog leisti jai pabusti. Tada ir kardo neprireiks, ir šarvus galima bus išmesti kaip nereikalingą daiktą. Tau pačiai dar nenusibodo tokias sunkenybes tampyti ir nuolat nuo visų gintis, kardu mojuoti?
Labai baisu žengti žingsnį moteriškumo linkui. Ypač patį pirmą žingsnį. Nes moteriškumas nenuspėjamas, neprognozuojamas. Jis kaip vandenynas – pasičiups tave ir nepagailės. Moteriškumui nepasakysi: „ei, tik galvos man nešlapink, aš ką tik šukuoseną pasidariau!” Jei kada jūroje jus užliejo banga, pagavo ir ėmė vartalioti kaip nori – suprasite. Tokiais atvejais galima tik atsipalaiduoti ir pasikliauti.
Priešintis? Tada gausi stiprų bangos smūgį. Supurtys nuo galvos iki kojų. Ir nepagailės, todėl, kad moteriškumas žino – visa tai nereikalinga, atliekama. O kai atsipalaiduosi, moteriškumo bangos labai švelniai nuneš tave ten, kur jums reikia, svarbiausia spėti pajausti malonumą pakeliui.
O malonumų šiame vandenyne – begalė, tiesiog leisk pasauliui duoti viską, ko tau labiausiai reikia. Liaukis laikytis įsikibusi į tai, kas ne tik nepadeda, bet ir trukdo plaukti link tikslo.
Pradėk kelionę link savo tikrosios prigimties – tegu ir lėtai, mažais žingsneliais.
Svarbu ne greitis, o judėjimo kryptis ir pastovumas. Ir pati pamatysi – viskas gausis. Surasi ten tiek lobių, kad išsižiosi iš nuostabos.
Keliauti ten nėra paprasta, labiausiai trukdys tavo pačios praeities džiunglės. Tačiau tai išties kvapą gniaužianti kelionė, nuotykiai, patirtis – visa tai pakeis tavo gyvenimą, jeigu tik leisi jam tai padaryti.
Nesistenk pakeisti savęs iš karto ir nemėgink užkariauti šio okeano vyriškam pasauliui būdingais agresyviais metodais. Čia veikia visiškai kitokios strategijos. Tiesiog reikia eiti, tegu ir visai pamažu, tačiau žengti į priekį. O ten tavęs jau laukia naujų atradimų pasaulis.
