Moteriškos draugystės nebūna

Kol draugės gyvena daugmaž vienodomis sąlygomis, jų draugystė gali trukti metų metus, bet pakanka pasirodyti patraukliam vyriškiui, ir draugę tučtuojau ima graužti pavydas.

Žinoma, kiekviena mergaitė nuo vaikystės turi draugę – tą vienintelę, kuri visada patars ar nueis kur nors drauge su tavimi. Kiekvienos moters gyvenime buvo, yra arba bus draugė – vienintelė ir nepakeičiama.

Kodėl gi tuomet vyriška draugystė egzistuoja, o moterų draugyste abejojama?

Bet kokia draugystė remiasi pasitikėjimu, mokėjimu išklausyti ir paremti, mokėjimu paremti sunkią minutę ir pasidžiaugti bendrais pasiekimais. Labai dažnai draugiški santykiai susiklosto tarp žmonių, kurie turi bendrus interesus ar pomėgius. Draugystė tarp skirtingų socialinių sluoksnių atstovų – itin retas reiškinys ketinimų nuoširdumo požiūriu. Mums reikia draugystės, bendravimo su žmogumi, kuriuo galima pasikliauti, patikėti jam savo problemas ir pergyvenimus.

Kas labiausiai griauna moterų draugystę?

Pavydas.

Jis dažniausiai egzistuoja pastoviai įvairiu laipsniu, neretai gali kauptis ne vienerius metus, kol vieną gražią dieną nesprogs kaip vulkanas. Kartais moteriškai draugystei trukdo būtent štai toks banalus pavydas. Kol draugės turi daugmaž vienodą gyvenimo lygį, draugystė gali trukti daug metų, bet pakanka pasipainioti gerai darbovietei, patraukliam vyriškiui ar geros firmos brangiam rankinukui garderobe – ir draugę ima graužti pavydas. Dėl to galima ginčytis, bet manau, kad praktiškai kiekviena moteris yra tai pajutusi. Moterims nuo vaikystės išsivystęs stiprus rungtyniavimo instinktas, jis pasireiškia ne tik tada, kai kalba eina apie vyriškius, jis pasireiškia visur.

O pagrindinė kliūtis moteriškai draugystei – tai, be abejo, vyrai.

Būtent čia baigiasi visos draugystės ir į pirmą vietą iškyla džiunglių įstatymas – kiekvienas pats už save. Ir jeigu jau taip gavosi, kad interesai vyrų fronte susikirto – draugystei galas. Čia galima paminėti ir nuolatinę kritiką tavo adresu: kaip tu apsirengusi, su kuo bendrauji, kaip tu galėjai nueiti su juo į pasimatymą ir t.t. Kiekvienas gyvena taip, kaip jam atrodo teisinga ir tokie „patarimai“ sukelia barnius. O kartais mes tiesiog „išaugame“ iš savo aplinkos ir jau kitaip pradedame žvelgti į vaikystės draugę. Tai nereiškia, kad jos pasidarė blogesnės, tiesiog, laikui bėgant, pasidaro skirtingi interesai ir galimybės.

Moterys, be viso kito, mėgsta paverkšlenti draugės akivaizdoje ar pagailėti. Tokia emocinė tarpusavio parama išlaiko moteris drauge. Tačiau kai moteris susiranda sau vyrą, kuris pasirengęs šluostyti jai ašaras, visos geriausios draugės iškart pasitraukia į antrą planą. Žinoma, pasitaiko ir tikra moteriška draugystė, tačiau tai itin retas reiškinys. Ir remiasi ji visų pirma tarpusavio pagarba, širdies ir proto trauka. Moterys turi būti įdomios viena kitai kaip pilnavertės asmenybės, be pavydo, paskalų ir kritikos.

www