Moters pareiga

Moters pareiga

Pakalbėkime apie moters paskirtį. Apie tai daug ginčijamasi. Kad ir kaip besistengčiau paaiškinti, daug kas nesupranta ir kažkodėl su manimi kariauja. Imkime ir padalinkime visa tai, ką žinome apie pareigą, į dvi dideles dalis. Ir iškart viskas pasidarys gerokai paprasčiau ir suprantamiau.

Pirma dalis – tai ne tik moters, bet ir kiekvienos gyvos būtybės pareiga. Visa tai net svarstyti keista. Prisiminkite dešimt priesakų – štai apie ką eina kalba. Gyventi dorai, nedarant žalos kitiems. Eiti savo keliu, realizuoti savo talentus. Čia nėra ir negali būti jokių palengvinimų. Negali būti nei nereikšmingo melo, nei nereikšmingos ar atleistinos, pateisinamos vagystės.

O yra dar „slidūs“ klausimai, kurie priklauso grynai nuo žmogaus, jo prigimties, jo kelio. Ir svarbiausia – ne kaip viskas atrodo iš šalies, o vidinis turinys, vidinis laimės pojūtis.

Tarkime, ar visoms moterims reikia ištekėti? Jeigu moteris yra vienuolė ir tarnauja Dievui, ji lengvai išsivers be mažos šeimos, tapusi didžiulės šeimos nare. O jei moteris gyvena įprastą gyvenimą be vyro, jai bus žymiai sunkiau. Tačiau mūsų laikais – ne fiziškai sunkiau. Ji gali ir pinigų užsidirbti, ir vaikų prigimdyti. Tačiau emociškai be vyro apsaugos ir paramos – neįtikėtinai sunku. Tos, kurios nenori tekėti, greičiausiai nė karto gyvenime nejautė tos apsaugos ir paramos, ir todėl nežino, ko atsisako. Jeigu žinotų – nė už ką neatsisakytų.

Ar visoms moterims reikia gimdyti? Iš tikrųjų moteriai būtina realizuoti savo motinystę, tai daro ją pilnaverte moterisni. O kaip būtent ji tai padarys – nėra taip svarbu. Ji gali gimdyti, o gali ir įsivaikinti, arba dirbti su svetimais vaikais, aktyviai jiems padėti. Kad ir tos pačios vienuolės – juk jos rūpinasi daugybe vaikų. Tarp jų pasitaiko tokių mamų, kokių ne visada rasi tarp biologinių gimdytojų.

Ir, beje, vien gimdymo – nepakanka šiai realizacijai. Tai tik pirmasis atskaitos taškas, pati pradžia. Dėl to, jei moteris realizuoja savo motinišką energiją kitaip, galima apsieiti ir be gimdymo. Tiesa, mažylio gimimas – tai pats geriausias ir išbandytas būdas atskleisti savyje visas motiniškas savybes.

Ar visada bevaikė šeima – ne šeima, pasmerkta iširti? Jei šeima tarnauja visuomenei, žmonėms, Dievui, tai vaiko neturėjimas gali ir nepaveikti negatyviai atmosferos namuose. Santykiai poroje nebus blogi, juk abu sutuoktiniai visą savo potencialą nukreipia kita vaga. O jeigu ne, tada šeimoje kaupiasi egoizmas ir tai liūdnai baigsis. Kitaip sakant, reikia pasirinkti – vaikai arba tarnavimas (žmonėms, Dievui).

Ar visada šeimos turi būti didelės ir daugiavaikės? Žinoma, ne, ypač šiuolaikiniame pasaulyje. Kažkam tai – džiaugsmas, laimė ir savirealizacija. Kai nori turėti daug vaikų, kai turi jiems jėgų, vidinių resursų, meilės. Tačiau yra moterų, kurios nejaučia ypatingo pasitenkinimo iš viso šito, joms visiškai pakanka vieno ar poros vaikų, kad realizuotų save būtent šioje sferoje. Jos neturi tiek meilės, kad apdovanotų kiekvieną vaiką, joms tai sunku. Jos atsinešė su savimi krūvą vaikiškų traumų, kurias gimę vaikai pažadina ir komplikuoja. Ir tai gal netgi geriau, juk yra kasmet gimdančių moterų, kurioms į vaikus visiškai nusispjauti.

Kur kas geriau, kai vaikai trokštami ir mylimi. Taip, daugiavaikė šeima daugiau duoda ir vaikams, ir tėvams. Tačiau ne visi tam pasirengę.

Ar visos moterys turi sėdėti namuose? Pasakysiu taip. Yra tų, kurios negali sėdėti namuose, tačiau ne dėl to, kad gėda, kankina kaltės jausmas, namie nepakeliama ir panašiai. Namuose joms viskas gerai, namams jų visiškai užteko ir dar liko energijos. Galbūt neturi vaikų, arba vaikai jau užaugo, daug laisvo laiko. O gal jos paprasčiausiai suspėja visur apsisukti ir dar lieka laiko. Ir jos savo energiją išsineša į išorę, nepamiršdamos, kad šeima pirmoje vietoje. Tada viskas puiku. Ir vėlgi, jei moteris neturi mažų vaikų ant rankų ir turi daug laisvo laiko, jėgų, tai kodėl neužsiėmus dar kažkuo, jei tas užsiėmimas mėgstamas, malonus, turiningas?

Pagal savo svajones ir troškimus galite nustatyti, kur slypi jūsų paskirtis. Į kokią pusę žengti, ir kaip. Jei svajojate apie didelę šeimą, tikriausiai tai nėra atsitiktinumas. Tikriausiai jums jau duota pakankamai jėgų. Bet jeigu niekada nesvajojote apie vaikus, jeigu jie jums – katorga, tikrai neverta mėgdžioti svetimų standartų. Išauklėkite su meile bent vieną.

Netraktuokite moters paskirties ir moteriškos pareigos pernelyg siaurai. Pareiga – tai ne taisyklių sąvadas, kur žingsnis kairėn ar žingsnis dešinėn reiškia sušaudymą. Pareiga ir paskirtis – tai meilės ir sąžinės kelias. Iš anksto nulemtas. Kuriame rasite viską, ko jums prireiks. Ir jūs tame kelyje visada turite pasirinkimo laisvę. Visada.

Šaltinis