Moters požiūris į vyrą

Moterų pažiūros priešingos lyties atžvilgiu formuojasi visiškai kitaip nei vyrų. Moteris mažiau paiso savo santykių su tėvu modelio, joms kur kas svarbesnė ją supančių moterų pasaulėžiūra.

Jeigu motina išmoko žvelgti į vyrą su pagarba ir tapo laiminga ramiai reaguodama į vyro valią, tai ir jos dukra savo būsimuose santykiuose bus pakankamai išmintinga, kad neužsikartų savo vyrui ant sprando. Tačiau tai yra reta išimtis, kokių būna galbūt tik pora iš tūkstančio atvejų. Daugeliu gi atvejų regime visiškai kitą situaciją, kai motina ir kitos aplink mergaitę gyvenančios moterys vadovaujasi vergvaldžio principu: „Vyras sukurtas moteriai aptarnauti” ir skiepija šį lozungą savo vaikams.

Dėl kažkokios nelabai suprantamos priežasties tapo įprasta manyti, kad vyras turi rūpintis moterimi. Būtent štai taip abstrakčiai – bet koks vyras bet kokia moterimi. O prie to dar prisideda tai, kad žmona ir motina jis turi rūpintis ypač smarkiai. Šis principas net neaptarinėjamas – jis jau seniai įkaltas į visuomenės genetinį kodą. Vyras moterims PRIVALO – štai tokie moteriško požiūrio į priešingą lytį pamatai.

Į darbą paleidžiamos visos priemonės. Moterims labai patogu vaizduoti silpnosios lyties atstoves ir leisti stipresniems vyrams spręsti visas problemas. Ir tuo pat metu kiekviena moteris trokšta, kad stiprus vyras pildytų JOS norus ir vykdytų JOS sprendimus, o atsakomybę už pasekmes pasiliktų SAU.

Moterys dresiruoja savo vyrus, kad tie nemurmėdami pildytų jų kaprizus ir aktyviai dalinasi viena su kita manipuliavimo receptais. O paskui lekia pas psichologą ir drįsta skųstis, kad vyrai jos neklauso, kad tie ožiai supratimo neturi, ko trokšta moteris ir kad jiems dėl kažkokių nesuprantamų priežasčių tenka viską detaliai aiškinti.

Moterys trokšta užvaldyti vyrą nuo A iki Z – jo valią, kūną, norus ir sielą. Valdyti visą gyvenimą, kol mirtis neišskirs. Toks požiūris į vyrus neafišuojamas, bet ir ypatingai neslepiamas, kadangi jau seniai pavirto visuotine norma ir dagiau nebado akių savo absurdiškumu.

Pasklaidykite moteriškus žurnalus, pasižiūrėkite TV šou – visur tas pats. Tvirtinama, kad moteris turi teisę gauti įvairias gėrybes iš vyro jau vien dėl savo gražių akių. Netgi ne už seksą, kas būtų bent truputėlį teisinga, o tiesiog šiaip – dėl to, kad vyras turi būti riteris, o riteris turi tarnauti moteriai.

Šitaip auklėjamos ir mergaitės. Ir jeigu šeimoje nepaneigiama šita visuotinė socialinė beprotybė, mergaitei nelieka nieko kito kaip paklusti šiam principui. Ir jau pačiam pirmam savo draugui ji pateiks ilgą sąrašą to, ką jis jai privalo padaryti vien už teisę būti šalia jos.

Reikia pasakyti, kad ir vyrai eina į santykius su savu rinkiniu lūkesčių, ką privalo moteris, tačiau didžiausią problemą vyrams visgi kelia motiniškų bruožų ieškojimas. Be to, visuomenė iš pat pradžių auklėja vyrą kaip moterų tarną, skiepydama pseudoriteriškus bruožus. Taip kad jaunos moterys gauna į rankas jau paruoštus tarnystei vyrus, tereikia tik „išpakuoti ir naudotis”.

Nesuprasdama susiklosčiusios situacijos absurdiškumo, mergina aklai ir be jokių užpakalinių minčių perima požiūrį į vyrą kaip į jos troškimų tenkintoją. Dėl to, kai praeina pirmo įsimylėjimo etapas, ji jau spėja giliai įstrigti savo moteriškų klaidų vagoje: laukia iš mylimojo tik tarnavimo ir dievinimo.

Praktikoje visa tai atrodo paprastai. Visai nebūtina viską suvesti į banalų kaprizų tenkinimą. Moterys veikia subtiliau – jis siekia perkonstruoti vyrą savo labui tokiu būdu, kad toliau jis jau pats suprastų, ką ir kada reikia daryti, kad jau be jokio tolimesnio vadovavimo vyras darytų tai, ko nori moteris. Ir šitas auklėjimas pridengiamas meile: „Jeigu myli, pasikeisk vardan manęs”.

O jei netikęs vyras niekaip nenori pasiduoti žmonos dresūrai, moterys įsiunta, kelia isterijas, skundžiasi mamai, bando sukelti gailesčio jausmą ir naudoja, nesirinkdamos, visus spaudimo bei manipuliavimo svertus. Ir vėlgi – be jokių užpakalinių minčių ir piktų kėslų, nes, kaip jos nuoširdžiai įsitikinusios, būtent taip ir reikia veikti, kadangi nevergaujantis vyras –  gamtos anomalija, kurią reikia ištaisyti.

Štai tokiu būdu gaunasi, kad daugumoje jaunų porų moteris labai greitai pradės vadovauti. Vyras ieško moteryje motinos ir pats atiduoda valdžią jai į rankas, o moteris su pasitenkinimu ir entuziazmu puola vadovauti ir auklėti, realizuodama savo fantazijas apie laimingą šeimyninį gyvenimą.

Kur veda tokia abipusė beprotybė, aiškinti nėra reikalo – tiesiog apsidairykite aplinkui. O jei tarp jūsų pažįstamų yra porų, kuriose vyras realiai, o ne nominaliai vaidina vyresniojo vaidmenį ir neužkrauna moteriai savo infantilizmo, o ji, savo ruožtu, nesistengia bėgti garvežio priešakyje, jums pasisekė – turite iš ko imti pavyzdį ir pasimokyti.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *