Moterys, kurių neišmokė mylėti

Kur internete neužeisi – visur moteriškos aimanos raudos dėl sudaužytų širdžių. Viena padarė sėkmingą karjerą, bet nesugebėjo išdresiruoti vyro. Kitą gamta apdovanojo pritrenkiančia išvaizda, tačiau nedavė meilės. Trečia padovanojo save alkoholikui, mainais gavusi depresiją ir didžiules skolas. Kas su jais visais negerai? Iš kur tokia neteisybė?

Supraskite teisingai, kai gražuolė su Harvardo diplomu metų metus tūno vienatvėje, o kažkokia Marytė iš gretimo privažiavimo parsiveda iš koto verčiantį jaunikį – skaudu.

Didžiausia problema slypi visų tų moterų lūkesčiuose, bendrose nuostatose gyvenimo ir pasaulio atžvilgiu. Pirmoji taškosi pretenzijomis, iškelia visą eilę sąlygų, kiekviename stebukle ieško paslėptų kiaulysčių – štai ir gavo, ką užsakė. Antroji paprasčiausiai myli, priima dovanas, jaukiai ir su pasitikėjimu įsitaiso jam ant kelių – ir gyvenimas kaip veidrodis atspindi jos pozityvias nuostatas. Ko prašėte, tą ir pristatėme, pasirašykite štai čia, kur paukščiukas padėtas.

Kaip įsivaizduojame vyrą, tokia ir meilė

Moterys, žinoma, ne specialiai išsiugdo paranoją vyrų atžvilgiu. Tokiomis jas padarė tėvai. Kažkuri augo su despotu tėvu, kuris skriaudė mamą, ribojo jos laisvę. Mergaitė tokioje atmosferoje susiformavo tvirtą pasibjaurėjimą viskuo, kas vyriška, nutarė gintis visais įmanomais būdais, pasąmonėje užkirsdama kelią visiems kontaktams su „grėsmę keliančiais objektais“.

Kita užaugo su neištikimu, nevykėliu tėvu, išliejančiu ant šeimos visą pyktį dėl savo nepilnavertiškumo. Tokie santykiai įvarė mergaitei pasąmoningą baimę įklimpti į tokią pat pelkę.

Trečia užaugo apskritai be tėvo, ją išauklėjo vieniša mama, įkalusi dukrelei į galvą, kokie gyvuliai visi vyrai, kaip pavojinga jais pasikliauti. Ir dukra paveldėjo mamos modelį – dirbti kaip arklys, vienai auginti vaikus, niekinti tuos šlykščius padarus, o naktimis bliauti į pagalvę iš ilgesio ir nevilties. Nėra pasaulyje vertų Jos Didenybės! Visi aplinkui bobišiai, nepilnaverčiai ir debilai. O jeigu pasitaikė normalesnis – akivaizdu, kad tai kažkokia užslėpta kiaulystė, reikia tuojau pat surengti jam išbandymą, patikrinti jo tvirtumą. Tarytum vyras būtų koks daiktas, gamtos klaida, o ne žmogus su savais jausmais, troškimais, svajonėmis.

Suaugusi moteris pati paskelbia vyrams karą

Ji pasąmoningai laukia ne abipusės meilės, o galimos neištikimybės, apgaulės. Tačiau, kaip visi žino – ko laukei, tą ir gausi. Netiki nuoširdžia meile? Še tau vyriškį, kuris tavimi pasinaudos ir išmes. Esi kupina vidinių baimių ir abejonių? Štai tau vyras, kuris visas tas baimes realizuos ir privers konkrečiai pasinervinti, o ne vien abstrakčiai. Laikai visus aplinkui bobišiais? Imk išdaviką ir sijonų medžiotoją.

Scenarijų gali būti tūkstančiai, tačiau visus juos apjungia vienas nekintamas elementas: auka visada pati pritraukia prie savęs tironą. Pakvaišusi nuo sąžiningumo įsimylės patologišką melagį, atsiliekančius niekinanti pirmūnė ir aktyvistė pasirinks visišką nevykėlį. Pasaulis nesityčioja, jis viso labo atspindi mūsų pačių lūkesčius. Būtent dėl to nežemiškas grožis, nesuskaičiuojami turtai ar aukštas intelektas nedaro jokios įtakos laimei asmeniniame gyvenime. Žmogus turi turėti sveiką savivertę, harmoniją širdyje, moteris turi jausti pagarbą vyrui, pasitikėjimą, mylėti ir jį, ir pasaulį.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI