Motiniško pavadėlio ilgis

Visi mes suprantame, kad nukirpta bambagyslė – tai tik paprastas faktas, ryšys su vaiku iš tikrųjų nedingsta. Kol vaikas mažas, nešioji jį ant rankų. Kai paauga, paleidi tolėliau, tačiau viską aplinkui stebi. Mes guldome vaikus šalia savęs ir prisivyniojame juos prie savęs nešioklėmis, slingais. Mes visur kartu važinėjame, mums sugalvoti patys lengviausi ir mažiausi sudedami vežimėliai. Ir čia nėra dėl ko priekaištauti – mes stengiamės užtikrinti mažam vaikui maksimalų komfortą ir saugumą.

Pagrindinis klausimas čia tas, kada ateina laikas sumažinti aplinkos kontrolės intensyvumą. Kada toji bambagyslė, tūnanti tavo galvoje, turėtų susilpnėti. Pagavau save neseniai apie tai mąstant prie kopėtėlių. Vaikas lipa į viršų. Veidas ryžtingas kaip alpinisto, kopiančio į Everestą. Man pasirodė, kad jis lipa pernelyg aukštai (juolab, kad tos kopėtėlės buvo skirtos gerokai vyresniems vaikams). Pradėjau aiškinti kažką apie atsargumą. Vaikas sustenėjo man nuo eilinio laiptelio: „Na, ko tu, mama, atbėgai. Negi nematai, kad stipriai laikausi ir puikiausiai susidoroju?“ Žengiau kelis žingsnius atgal ir apsimečiau, kad apžiūrinėju palmę, tačiau savo pavadėlį laikiau rankoje tvirtai.

Žinau didžiausią savo problemą. Aš siaubingai nerimauju. Aš reguliariai pasakoju per lekcijas apie tai, kaip Donaldas Vinikotas padėjo visoms šiuolaikinėms mamoms, suformulavęs terminą „pakankamai gera mama“. Ir tuo pat metu pati dažnai tampu įkaite minčių apie tai, kad pakankamai gera – tai pernelyg mažai. Ir pavirstu kudakuojančia višta, kuri blaškosi iškėtusi sparnus ir lenda ten, kur lįsti nereikia. Ten, kur jau reikia paleisti pavadėlį.

Man atrodo, kad jeigu aš viena išvažiuosiu atostogauti, palikusi vaiką su močiute – tai bus neatitaisoma žala mūsų santykiams ir jam asmeniškai. Juk mes ir taip nedaug laiko praleidžiame kartu, jis lanko darželį, aš dirbu, ar nenukentės dėl to mūsų „santykių efektyvumas“? Juo labiau, kad pusė vaikų aplinkui nelanko darželio, kadangi darželis yra trauma (juk niekas negali rūpintis tavo vaiku geriau už tave!)

Aš žinau, kad taip nėra (turiu galvoje darželį), o dar mano protas tiksliai žino, kad vaikas nenukentės, kad kaime jis įsijautęs kasinės sliekus ir apskritai puikiausiai jausis. Mano neramus protas visada sužvejoja iš atminties užkaborių tekstą, kurį laikau kenksmingu visoms mamoms – jame kalbama, kad jeigu ieškote laiko šeimyniniame gyvenime sau, reiškia, turite problemų. Mano normalusis protas šitą tekstą žino, o neramusis – labai trokšta nerimauti.

Labai dažnai atrodo, kad niekas geriau nesusitvarkys su vaiku geriau už mane. Ne, aš tiksliai žinau, kad nesusitvarkys. Todėl, kad pažįstu tą personažą kaip nuluptą. Aš žinau, kaip įveikti isteriją (nors ne visada gaunasi). Aš jaučiu, kada jis pradeda sirgti. Aš žinau, kad jam svarbu, jog lėkštėje „viskas būtų atskirai“. Ir dar žinau, kad jeigu lėkštėje viskas nebus atskirai – nieko baisaus neatsitiks. Tačiau aš iškeliu savo vėliavą aukščiau už kitas.

Ir vietoje to, kad praleisčiau atliekamą valandą su draugais, kol sūnus smaginasi su senele, aš kaip sena bambeklė skubu namo.

O dar aš stengiuos viską kontroliuoti. Kas jo draugai, apie ką kalbasi, kodėl užpyko, kodėl įžeidė, aš apskritai kontroliavimo specialistė – tas pats nerimas verčia blaškytis, kai tik kažko nebegaliu kontroliuoti.

Visa laimė, aš jau suprantu, kad ne visas situacijas reikia totaliai kontroliuoti. Prisiminiau juokingą epizodą iš Kristinos Nestlinger knygos „Vienos šeimynėlės istorija“. Knyga skirta vaikams, tačiau labai rekomenduoju ir tėvams. Berniukui Olfiui keturiolika ir jis gyvena šeimoje, kurią sudaro vien moterys. Jis nueina į vakarėlį, kuris baigiasi tikru pogromu, pagrindinis herojus nepadaro nieko neleistino, tačiau šeima tučtuojau puola veikti: „Žmogui, kuris per gydytojo klaidą pateko į beprotnamį, tikriausiai nebūtų taip blogai, kaip man tada buvo. Keturios įsiaudrinusios bobos netgi nepasidrovėjo padaryti mano kambaryje kratą, tarsi patyrusios policininkės. Ir vis kartodamos: „Tai tavo paties labui!“

Nežinau, kokiame amžiuje ir kokiu ilgiu reikia išvynioti tą nelemtą pavadėlį, kuriame įpinta ir meilės gijos, ir rūpinimosi, ir nerimo, ir svajonių apie šviesią ateitį gijų. Tačiau tiksliai žinau, kad reikia jį paleisti. Ir daryti tai ne vien dėl vaiko, ne vien dėl to, kad perskaitėme milijoną knygų apie hiperglobos sukeltas traumas, bet ir dėl savęs pačių, kad nepaverstume mus supančio pasaulio beprotnamiu.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

„Kai – Tada“ metodika Pakalbėkime apie tai, kaip su vaikais kalbėti, o ne ant jų rėkti. Tiksliau būtų pasakyti, ir vėl, dar kartą, pakalbėkime apie dar vieną iš šimtotūksta...
Štai dėl ko taip pavargstate Visi žinome, kad vaikai auginami be išeiginių ir atostogų. Naujas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 2000 amerikiečių mamų, turinčių 5-12 metų amžiaus...
Kaip išauklėti tinginius Kai kurie tėvai sėkmingai ugdo ir vysto tokias vaikų savybes kaip atkaklumas ir tikslo siekimas. O mes siūlome padaryti atvirkščiai. Ką reikia daryti ...
Atsisakykite retoriškų klausimų Moterys itin dažnai naudoja retorinius klausimus, kad paskatintų vaikų paklusnumą. Kai mama nori, kad vaikas susitvarkytų kambarį, tai vietoje to, kad...
Mitai, kuriuos privalo pamiršti naujai iškepti tėv... Originalas Naujai „iškeptiems“ tėvams patarti skuba kiekvienas – nuo mamos antros eilės pusseserės iki kirpėjos. Ir nors dalis šių patarimų gali būti...
Paleiskite sūnų. Berniuko atsiskyrimo nuo mamos st... Sveiko sūnaus atsiskyrimo nuo motinos galimybės ir perspektyvos priklauso nuo auklėjimo ir tų įvykių, kurie vyksta vaikystėje. Yra kelios atsiskyrimo...
Pratinkite vaikus prie darbo Kaip manote, kam sugalvoti batukai be raištelių? Teisingai - siekiant palengvinti mažylių gyvenimą. Tą patį galima pasakyti apie užtrauktukus vietoje ...
Tris pagimdė, ketvirto laukiasi – ir dar šyp... "Išėjau dieną į parduotuvę, mažyliai bėga priekyje. Priešpriešiais eina penkiasdešimtmetė moteriškė, akyse - smalsumas ir užuojauta. "Visi keturi - jū...
Tėvų manipuliacijos vaikais. Baimė, kaltė, gėda... Labai dažnai susiduriu su tėvais, kurie manipuliuoja savo vaikais. Ir jie dažnai labai piktinasi, kai vaikas atsako savomis manipuliacijomis jų atžvil...
Kada žmogus sužino savo vardą? Nustebsite sužinoję... Kūdikiai nuo pat gimimo yra vadinami vardais. Ir tai yra gerai - visiems žmonėms reikia vardo. Tai yra žodis, kuris mus identifikuoja ir kurį suvokiam...
Leiskime vaikams patirti nesėkmes "Aš neisiu į pokalbį dėl darbo, manęs vis tiek nepaims". Dažnai girdžiu šią frazę iš studentų (dėstau teisę). Ir tai susiję ne vien su darbu. Studenta...
Mažieji manipuliatoriai Visi tėvai susiduria su vaikų mėginimais gauti, ko jie nori bet kokia kaina. Dar daugiau, dauguma tėvų net nepastebi to įgimto meistriškumo, kurio pag...
Kaip nepaliekame vaikams tyro oro gurkšnio Visiškai nieko nenori "Nežinau, kas jam darosi. - su siaubu kalba draugė, ideali ką tik mokyklą baigusio sūnaus mama. - Visiškai nieko nenori. Nežino...
Kai motinystė atima visas jėgas Mamoms irgi būna blogų dienų, kai viskas krenta ir rankų ir išsenka jėgos. Pradeda atrodyti, kad mamos gyvenimas - nesibaigiantis tvarkymasis, plovima...
Vaikas renkasi būsimą profesiją Žmogus yra humaBEING, o ne humanDOING! Labai, labai, labai… Labai. Įstrigo ši frazė, išgirsta klausant mokymų „online“. Kalbėjo apie tai, kaip vaikui...
Šeimos bijo būti sumedžiotos Vaiko teisių reformos grimasos Lietuvoje pasėjo baimę. Tėvus gąsdina ugdymo įstaigose dalijamos anketos su asmeniškais klausimais. Kalbama apie vaikų ...
Taisyklės svarbiau už vaiką? "Tėvai turi elgtis nuosekliai. Jeigu pasakė "ne", reiškia "ne" - ir šiandien, ir rytoj, ir poryt. Tėvų žodis neturi būti keičiamas. Negalima keisti ta...
Ko mus gali išmokyti vaikai? Dažnai neturėdami laiko vaikiškiems žaidimams, mes suaugusieji daug ką prarandame. Vaikai moka tai, ką mes esame pamiršę, ką esame užspaudę, o gal net...
Viena mergaitė labai trukdė savo mamai Viena 11-os metų mergaitės mama parašė Feisbuko komentaruose: "...supratau, kad žmonės internete kur kas bjauresni ir bukesni už mano dukrą. Ir tai - ...
Baudimo prasmė Pradėkime nuo klaidingo požiūrio. Labai paplitusi nuomonė, kad bausmės reikalingos tam, kad būtų sukeltos neigiamos emocijos (skausmas, nuoskauda, bai...
Liaukitės būti „Feisbukine mamyte“ "Ji buvo visiškai adekvati moteriškė, kol netapo mama" - tikriausiai taip turėtų prasidėti ištikimo draugo išpažintis po to kai jis "išdraugino" jauną...
Pasaka kaip bendravimo su vaikais būdas Mano svarbiausias darbas - mama. Vaikai jau paaugę - 10 metų berniukas ir 9 metų mergaitė. Kuo galiu pasigirti? Harmoningais santykiais su jais. Viska...
Maža išdavystė Ji beveik nepastebima. Netgi ypatingai nėra apie ką pasakoti. Štai vienas mažas berniukas vaikystėje plovė indus už visą šeimą. Kruopščiai ir stropiai...
Būti mergaitės tėvu. Instrukcija išmintingam tėvui... -Sveikinu! Jūs turėsite dukrą! - sako daktaras, išėjęs iš kabineto. Nuo šio momento jūs nustojate būti tiesiog vyru. Jūs tampate tėčiu. Kol kas būsim...
Jei būtumėte savo paties vaikas Kad suprastume, ką jaučia kitas, reikia įsivaizduoti save jo vietoje. Įsivaizduokite, ką jaučia vaikas, kai jam be paliovos duodamos pastabos, kai jis...