Motinos pavydas dukrai

Motinos širdyje gali apsigyventi pavydas. Tik ji šito nepripažins, juk pavydas – baisus ir gėdingas jausmas. Ir moteris ima aiškinti savo elgesį kitomis priežastims. O suaugusiam vaikui sunku suprasti, kas vyksta. Argi gali mama pavydėti nuosavai dukrai?! Labai gaila, bet gali. Viskas prasideda nuo konkurencijos. Dukra pražydo, mama paseno. Kol kas nepastebimai sensta, tačiau dukters fone tai puikiai pastebima.

Mopasano romane keturiasdešimtmetė motina iš visų jėgų pasistengė ir numetė ganėtinai svorio. Apsivilko lygiai tokią pačią suknelę, kokią nešiojo dukra. Paėmė dukterį už parankės ir atsistojo greta, kaip jos kopija. Tačiau kai jos mylimas vyras pamatė dukterį ir motiną drauge, vienodais drabužiais, vienodomis figūromis, jis buvo sukrėstas: besijauninanti dama dukters fone tiesiog akyse nublanko ir suseno. Būtent jaunos merginos fone ypatingai skaudžiai išryškėjo amžius.

Viską lemia palyginimas. Ir kartais motinos savo širdyje kaip tik tuo ir užsiima – pradeda lyginti.

Procesas vyksta maždaug tokia seka: palyginimas – konkurencija – pavydas.

Yra du į pavydą linkusių moterų tipai. Tai buvusios prašmatnios gražuolės, kurios įprato būti visų dėmesio centre. Arba vienišos motinos, kurios nesugebėjo susitvarkyti gyvenimo, nesusirado vyriškio, blogai gyveno. O paskui įtikino save ir savo vaikus, kad sąmoningai dėl jų aukojosi. Viską vaikams atidavė! Bet keisčiausia, kad kai tik dukra pradeda gyventi geriau už motiną, pastaroji smunka į depresiją, baisiai susierzina. Ir nesąmoningai linki dukrai, kad toji pakartotų jos kelią.

Pavydi motina be paliovos kritikuoja ir nuvertina dukterį bei visus jos pasiekimus. Sarkastiškai reaguoja į bet kokią sėkmę. Viską, kas nutiko gera, labai operatyviai suniekina ir paverčia blogiu. Visur suranda trūkumų.

Tokia motina aptarinėja dukrą su pašaliniais žmonėmis. Menkindama ir kritikuodama. Skundžiasi dukra, aptarinėja jos išvaizdą ir asmenines problemas. Visa tai daro su absoliučiai pašaliniais žmonėmis ar su giminaičiais. Ir negina savo vaiko, kai kiti apie jį blogai kalba.

Pavydinti motina priekaištauja dukrai dėl tų aukų ir išlaidų, kurias teko paaukoti dukters labui. Pradeda nuo to, kad pagimdė kančiose ir užbaigia išvardindama visą tą pagalbą, kurią teikė dukrai, visas tas gėrybes, kuriomis dukra naudojasi. Rezultate gaunasi, kad absoliučiai visi dukters pasiekimai ir absoliučiai viskas, ką turi dukra, priklauso motinai. Ir dukra visą gyvenimą neišmokės skolos už kiekvieną vaikystėje suvalgytą sausainį.

Pavydi motina skundžiasi blogu gyvenimu, pinigų ir dėmesio trūkumu. Tačiau kai dukra pabando padėti, duoti pinigų, motina atsisako arba priima pagalbą taip, kad dukra dar ir pasijaustų kalta. „Aš dora pensininkė, skirtingai nei kai kurios! Aš visą gyvenimą dirbau, kad tave išlaikyčiau. Ir darbą tu dabar turi dėka mano pasiaukojimo ir pagalbos!”

Kai nutinka kažkas gero dukters gyvenime, pavydi motina tuojau pat pažeria krūvą grėsmingų prognozių. Atseit, šita laimė ilgai netruks. Vis tiek viskas bus blogai. Jis tave mes, darbą prarasi, viskas sugrįš, kelionėje judu susirgsite ir jus apiplėš! Keisčiausia, kad labai dažnai tokie mamų palinkėjimai išsipildo.

Gryno pavidalo pavydžių motinų beveik nepasitaiko, dažniausiai toks pavydas kruopščiai maskuojamas. O kartais visgi nugali motinystės instinktas: pavojaus akimirką, sunkią minutę ji vėl gali tapti tikra mama. Ir padėti vaikui. Tačiau netrukus viskas grįžta į savo vietas.

Problema čionai ta, kad šios motinos nepripažįsta savo pavydo. Ir dėl to neįmanoma joms padėti susidoroti su šiuo jausmu. O pati ji nė neprašo pagalbos. Dėl visko kaltina dukterį, užkrauna jai visą atsakomybę už savo piktus ir kenksmingus jausmus. Ieško palaikymo tarp kitų žmonių, šmeižia ir juodina dukterį – nuo to irgi palengvėja. Ne mama pavydi, o dukra bloga!

Reikia tiesiog suprasti situaciją ir imtis protingų priemonių. Anksčiau ar vėliau nuo jos teks gintis.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *