Motinos vaidmuo auklėjant sūnų

Motiniška meilė sūnui ir jos instinktyvus troškimas jį saugoti ir globoti – tai pats geriausias kompasas, kuris vėliau parodys vaikui kryptį pirmaisiais jo gyvenimo metais.

Yra daugybė mokslinių tyrimų, kurie didelę reikšmę teikia fiziniam motinos buvimui šalimais per pirmuosius vaiko gyvenimo metus. Pirmaisiais dviem-trimis metais tam reikia skirti svarbiausią prioritetą. Tai vis dar neverbalinis, logiškumo neturintis vystymosi etapas, kai formuojasi vaiko sugebėjimas pasitikėti savimi ir kitais ir nulemiamas jo proto vystymasis. Ir mamai tenka svarbiausias vaidmuo šiame procese.

Vaikas ateina į šį pasaulį, neturėdamas galimybės savarankiškai egzistuoti. Ir mama vaidina tos šiltos ir saugios sienos, kuri skiria jį nuo aplinkinio pasaulio, vaidmenį. Kai mama prisiliečia prie mažylio, jį liūliuoja, maitina ar dainuoja – visa tai daro poveikį jo protui ir ramina nervus.

Vėliau situacija keičiasi, ir grupė žmonių, kurie yra šalia vaiko, tampa faktoriumi, kuris skatina jį tyrinėti jį supantį pasaulį. Maždaug iki 18 mėnesių amžiaus mažylis nesuvokia savęs kaip kažko atskiro nuo mamos. Tik po to jam kyla noras kažką daryti savarankiškai.

Kiekviena mama pastebi šį netikėtą savarankiškumo pasireiškimą, kai sulaukęs maždaug dviejų metų vaikas pradeda sakyti „ne“, „man“ ir „mano“. Nuo šio momento vaikas jau ne jūsų dalis, jis pradeda formuotis kaip asmenybė, kuri pastoviai tikrina, kaip toli galima nueiti šiame naujame vaidmenyje.

Tačiau dar iki ateinant šiam momentui, svarbu mokėti susiformuoti teisingą požiūrį į vaiką. Pirmaisiais 18 gyvenimo mėnesių viskas, kas su juo vyksta, visiems laikams pasilieka jo širdyje ir prote. Nuo šito priklausys jo sveikata, moralinis veidas ir netgi pats gyvenimas.

Mamos požiūris ne tik formuoja vaiko charakterį, bet ir vysto sielą.

Mūsų sugebėjimas daryti poveikį formavimuisi pas berniukus tokio dvasinio elemento kaip sąžinė, priklauso nuo emocinio ryšio, kuris užsimezga tarp mamos ir vaiko. Jeigu mes užtikriname sūnums psichologinį komfortą pačiu savo fizinio buvimo šalia faktu ir nuolat transliuojame jiems pozityvą apie tai, kad vertiname juos, tai jiems kils noras atsidėkoti.

Vaikas, kurį myli ir kuris pats pradeda mokytis skleisti meilę, pirmiausiai nukreipia ją savo motinai, o jau paskui tėvui. Vėliau ji pasklinda iš kitų artimųjų bei bendraamžių adresu. Iš šio „universalaus prisirišimo“ prie kiekvieno iš tėvų, išsivysto tokie jausmai kaip užjautimas, sąžiningumas, savikontrolė.

Kai vaikas turi galimybę psichologiškai atsipalaiduoti, jausdamas rūpestingą mamos ranką, kai suvokia, kad visi jo poreikiai bus patenkinti, jis sugebės pradėti ugdyti savyje sudėtingus jausmus, nukreiptus ir į kitus žmones.

MOTINOS VAIDMUO UGDANT PROTINIUS SŪNAUS SUGEBĖJIMUS

Kaip rodo tyrimai, kuriuos atliko daktaras Bartonas Vaitas iš Harvardo universiteto, berniukų protiniai sugebėjimai puikiai vystosi, jeigu jų mamos:

– rodo jiems savo meilę, bet tuo pat metu tvirtai palaiko discipliną;

– visada pasirengusios juos išklausyti ir atsakyti į bet kokį klausimą, suteikti reikalingą informaciją ir padėti susipažinti su supančiu pasauliu;

– leidžia landžioti po visus namus, viską liesti ir viską tyrinėti.

Ko berniukams reikia iš mamos

Berniukams reikalinga mama:

– su kuria galima pasikalbėti;

– kuri save gerbia;

– kuri juose įžvelgia geras, o ne blogas savybes;

– kuri sutinka su jo siekiu patirti nuotykių ir supranta jo juokus;

– kuri tiki jų didžia ateitimi;

– kuri tvirtai ir nuosekliai palaiko discipliną;

– kuri ugdo jiems gerą skonį ir moko pagarbiai elgtis su moterimis;

– kuri moka klausytis;

– kuri leidžia prisiimti atsakomybę;

– kuri sugeba atverti jam naujus mokslo ir kūrybos horizontus;

– kuri pasitiki juo ir suteikia daugiau laisvės, žinodama, kad jie to verti;

– kuri „palaimina“ tapti nepriklausomais.

Šaltinis