Mūsų vaidmenys vienas kito gyvenime

Šiuolaikinės moterys niekuo nenusileidžia vyrams: ir prie staklių stovi, ir statybose dirba, ir universitete dėsto, automobilius vairuoja, armijoje tarnauja, valstybes valdo… Man rodos, nėra tokios veiklos sferos, kurioje nedalyvautų moterys. O kažkada moters pareiga buvo saugoti šeimos židinį ir auklėti vaikus. Tačiau moterų nepatenkino namų šeimininkės gyvenimas ir jos ėmė siekti lygybės su vyrais.

Kaip šiandien matome, moteris turi lygias teises, tik ar tapo dėl to laimingesnė? Prie to, ką jis turi daryti pagal savo prigimtį – gimdyti vaikus, auklėti juos, rūpintis namais, ji užsikrovė dar ir vyriškų darbų naštą – aprūpinti šeimą. Man rodos, sunku ginčytis, kad būdama lygi su vyru, ji nuskriaudė šeimą ir visų pirma pati save. Nedaugeliui moterų esant tokioms apkrovoms, pavyksta išlikti moterimis pilna šio žodžio prasme.

Gamtoje egzistuoja griežtas ir aiškus pasiskirstymas: patelė rūpinasi palikuonimis, o patinas – jų saugumu ir prasimaitinimu, kadangi jų bendras tikslas – išsaugoti savo rūšį. Sakysite, kad mes ne gyvūnai? O kaip mes neretai elgiamės? Mes esame gamtos dalis, tai kodėl nesilaikome jos dėsnių? Nejaugi mums jau nusispjauti, išliks žmonija ateityje, ar pražus drauge su mumis? Kodėl mūsų vaikus turi auklėti vaikų darželiai, o maitinti – valgyklos? Gamta apdovanojo moteris stebuklinga galia leisti į pasaulį gyvybę ir ją globoti, o taip pat sukurti šeimoje gerovę. O vyrai šiose srityse sukurti kaip pagalbininkai.

Visos tos lygios teisės dar niekam neatnešė jokios naudos, vien tiktai žalą. Moterų pasirodymas darbo rinkoje sukūrė konkurenciją vyrams, tai pasireiškia tiek atlyginimų smukimu, tiek darbo vietų trūkumu. Vyrams pasidarė sunkiau atlikti tas funkcijas, kurioms juos sukūrė gamta, o ir prasmės jas atlikti sumažėjo – dabar moteris tapo savarankiška ir nepriklausoma. Nereikalingumo jausmas žlugdo vyrus, iš čia – alkoholis, narkomanija ir t.t. Harmonija įsiviešpataus tik tada, kai moteris vėl leis vyrui daryti tai, kam jį sukūrė gamta. Juk vyrai ir moterys sukurti kaip viena kitą papildančios būtybės, o ne konkuruojančios.

Kai moterys supras, kad židinio saugotojos statusas – tai ne bausmė, o privilegija, kai vyrai pagaliau galės ramiai atlikti savo medžiotojo (materialių ir dvasinių vertybių tiekėjo į šeimą) funkciją – tiktai tada pas mus bus tvirtos ir laimingos šeimos.

Viskas priklauso nuo mūsų su jumis, tie nuo vyrų, tiek nuo moterų. Ar laikysimės gamtos dėsnių? Ar tapsime vienas kitą papildančiomis puselėmis, ar ir toliau liksime egoistais?

Mielosios moterys, galiu jus patikinti, kad kiekvienas vyras laikys tikra likimo dovana turėti namuose žavią židinio saugotoją, o mainais jūs gausite ne mažiau vertingą dovaną – mylintį vyrą ir laimę. O ten, kur laimė, ten ir harmonija. Harmonija – tai kai susijungia dvi priešingybės – meilės ir pasiaukojimo vienas kitam pagrindu.

Šaltinis