Mylimas žmogus nuo nieko jūsų neišgelbės

Daug žmonių ieško poros, mėgindami tokiu būdu išspręsti savo problemas. Jie naiviai galvoja, kad meilė išgydys nuo nuobodulio, liūdesio, gyvenimo prasmės deficito. Jie viliasi, kad partneris užpildys tuštumą jų gyvenime.

Kokia grubi klaida!

Kai renkamės porą, turėdami jos atžvilgiu didžiulių lūkesčių, galiausiai nusirisime į neapykantą žmogui, kuris tų lūkesčių nepateisino.

O paskui ieškome sekančio partnerio, dar vieno, ir dar. Arba nusprendžiame nugyventi likusį gyvenimą vienatvėje, aimanuodami dėl žiauraus likimo.

Kad šito išvengtume, turime išsiaiškinti savyje, nelaukdami, kad kažkas ateis ir padarys tai už mus.

Taip pat nereikia aiškinti gyvenimo kitam, o surasti žmogų, su kuriuo galima būtų kurti bendrą projektą, gerai leisti laiką, pramogauti, tobulėti.

Mintis, kad meilė išgelbės, išspręs mūsų problemas ir padovanos laimę bei pasitikėjimą gali vesti tik į tai, kad pateksime į iliuzijų spąstus.

Santykiai, į kuriuos žvelgiama realiai, o ne per rožinius idealizmo akinius, atveria mums akis į daugelį realybės briaunų. Ir nėra nieko labiau sukrečiančio, kaip pajausti savo pasikeitimą, atgimimą visiškai kitu žmogumi greta mylimojo.

Vietoje to, kad ieškotume santykiuose slėptuvės, vertėtų leisti pažadinti savyje tą asmenybės dalį, kuri iki šiol snaudė ir kuriai neleidome pasireikšti: sugebėjimui žengti į priekį, aiškiai įsivaizduojant, kurlink einame. O tai reiškia tobulėjimą ir pokyčius.

Kad mylinčių žmonių pora būtų laiminga, reikia pažvelgti į ją iš kitos pusės: kaip išplėsti sąmonę, atverti dar nežinomas tiesas ir tapti pilnaverte asmenybe.

Pavirtęs pilnaverčiu suaugusiu žmogumi, kuriam nereikalingas kitas žmogus, kad išgyvenčiau, aš be jokios abejonės sutiksiu kitą tokią pat asmenybę, su kuria pasidalinsiu viskuo, ką turiu, ir gausiu mainais viską, ką turi ji.

Iš tikrųjų tai ir yra poros santykių prasmė – ne išsigelbėjimas, o susitikimas. Jei tiksliau – susitikimai:

  • Mano susitikimas su tavimi;
  • Tavo susitikimas su manimi;
  • Mano susitikimas su manimi pačiu;
  • Tavo susitikimas su tavimi pačiu;
  • Mūsų susitikimas su pasauliu.

Laikas nuvainikuoti mitą apie tai, kad jeigu du žmonės vienas kitą myli, jie turi laikytis tos pačios nuomonės. Taip nėra, mylėti žmogų nereiškia galvoti kaip jis, ar iškelti jį aukščiau savęs. Prasmė – tarpusavio pagarboje. Svarbiausia – „mylėti atmerktomis akimis”.

Jeigu mums tai pavyks, bus ne taip sudėtinga rasti bendrą vardiklį, kadangi jau pasiekėme patį svarbiausią susitarimą: aš priimu tave tokiu, koks esi, o tu priimi mane.

Šis tarpusavio supratimas išlaisvina mus iš pančių, suteikia laisvės jausmą, leidžia duoti valią jausmams. Kai tik mūsų partnerio gyvenimo vertybės tampa reikšmingos ir mums, mes jau galime pajausti pagarbą jo gyvenimo būdui.

Kiekvienas žmogus – tai ištisas pasaulis. Mylėti – reiškia sugebėti priimti kitą žmogų kartu su jo vertybių sistema, charakterio bruožais, įpročiais, keistumais… Ir nebandyti jo keisti. O tai – darbas. Labai sunkus. Kuriame neturėsite pagalbininkų, kadangi norint priimti kitą žmogų, reikia iš pradžių priimti patį save.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *