Namai – moters jėgos šaltinis

Kažkas neturi namų, kažkas gyvena pas anytą, kažkas nuomojasi, o yra tokių, kurios turi savo butus, o štai namų jausmo nejaučia. Bet koks žmogus, ypatingai moteris, turi turėti namus, savo namų jausmą. Be šito jausmo žmogus sunegaluoja. Be namų jausmo negali būti jokios vidinės harmonijos, toks žmogus tarsi ir negyvena, gyvenimas atidedamas ateičiai, įjungiamas laukimo režimas. Štai įsikraustysiu į savo namus, pagaliau, pasidarysiu remontą…

Namai – tai vieta, erdvė, kur jauti saugumą, komfortą, kur galima atstatyti jėgas. Aš namie! Namuose visada galima pailsėti, atsipalaiduoti, sukaupti jėgų, priimti svarbius sprendimus. Namai – tai vieta, kur gydosi bet kokios širdies žaizdos, vieta, kur tave priima tokį, koks esi. Iš namų nesinori išvažiuoti, jų nesinori ilgam palikti, nes jie gyvi ir jie mums yra galios vieta. Namai labai daug byloja apie mus: apie mūsų norus, viltis, santykius, kur nukreipta mūsų energija, kas vyksta mūsų viduje. Namai – pagrindas, ant kurio statomas visas mūsų gyvenimas. Mūsų suaugęs ir sąmoningas gyvenimas.

Neretai ieškome asmeninio tobulėjimo už namų slenksčio. O namuose – apdriskę treningai, paskubomis suterliotas prastas maistas, viskas apleista. Nesutvarkyti plaukai, skandalai, barniai. Namai daugeliui tampa viso labo nakvynės vieta. Tačiau juk visi svarbiausi gyvenimo momentai plėtojasi namuose. Namuose mezgame santykius, auginame vaikus, atiduodame kažką svarbaus, tai, ką jie paskui nešis per visą savo gyvenimą. Būtent namuose vyksta tikrasis gyvenimas.

Kai negalime organizuoti kasdieninio gyvenimo ir buities, mes bėgame iš namų, ieškome laimės ir poilsio svetur. Bet jeigu poilsio ir laimės nėra namuose, tai ir svetur bus ne kitaip. O sugrįžus dar labai ilgai teks iš naujo pasijungti prie savo gyvenimo. Neretai keliaujanti moteris slepia savo vidinį diskomfortą, gyvenimišką nuovargį ir ramybės bei harmonijos būsenos deficitą.

Kai nėra namų jausmo:

  • Ilgai užsisėdite darbe;
  • Geriau būnate bet kur, tik ne namuose;
  • Daug keliaujate, dažnai kraustotės iš vietos į vietą;
  • Namuose jaučiatės nejaukiai ir nepatogiai;
  • Nesijaučiate komfortiškai ir saugiai erdvėje, kurioje gyvenate;
  • Visą laiką norisi kažką pakeisti, persikraustyti, padidinti gyvenamą plotą.

Kaip susigrąžinti namų jausmą?

Namai atsiranda tada, kai esame darnoje patys su savimi, su gyvenimu, kai norisi gyventi, kurti, gimdyti vaikus, įleisti šaknis.

Kad turėtume namus, reikia suaugti. „Vaikas” namų neturi. Jie nuolat šlaistosi po svetimus namus. Ir po nuomojamus. Likdamas vaiku, žmogus pasąmoningai trokšta sugrįžti ten, kur buvo lengva, ramu ir saugu. O kam savi namai, jeigu jau yra tėvų namai ir žmogus iš paskutiniųjų stengiasi ten sugrįžti. Namai ar jų nebuvimas atspindi, kas vyksta žmogaus viduje.

Būtų visai neblogai suvokti savo baimes.

Galbūt kažkas bijojo vaikystėje grįžti namo, bijojo netikrumo, tėvų pykčio priepuolių, pretenzijų ir pastabų? Kodėl nepadarei to ir ano? Pavėlavai? Nesusitvarkei?

Buvo visur ramiau – pas drauges, gatvėje, bet tik ne namuose. Galbūt namuose būta skandalų ir girtuokliavimo. Namai buvo pavojingi. Dėl to šiandien taip sunku įleisti šaknis, įsigyventi ir sukurti savo erdvę. Nėra tokios patirties.

Kad sukurtum šeimą, reikia įkurti namus, turėti bendrą erdvę. Be šito šeimos nesigaus. Kada yra šeima, bet nėra namų, ir tai trunka ilgą laiką – tai jau signalas. Galbūt moteris galutinai nepasirinko gyventi su vyru, pasąmoningai trokšta grįžti į tėvų namus, dėl to bendri namai nesiklosto. Būsto nebuvimas – tai signalas, kad įsijungė laukimo režimas. Klausimas: ko laukiate?

Kai moteris pasirenka vyrą, kyla noras turėti savo namus. Vyras visada tai jaučia ir pradeda veikti, moteriai tereikia jį tiktai palaikyti. Ir kalba ne apie pinigus. Pinigų nėra, kai namai nereikalingi. Nėra šeimos (gilesne prasme) – nėra namų. Namų klausimas priklauso nuo poros tarpusavio santykių. Jeigu jie egzistuoja, tai ir su namais nebus problemų. O nuomojamas būstas – tai psichologinis nebrandumas, ypač kai tai tęsiasi ne vienus metus.

Būstų nuomotojai – tai „tėvai”, griežti ir atsakingi. Jie už jus nusprendžia, ką padaryti, kokius baldus pirkti, kokią nuomą iš jūsų imti. Jūs priklausomi ten, kur turite būti laisvi. Kaip vaikai. Turite atsiklausti, ar galima laikyti šunį ar katę, pasisodinti gėlių, netgi ar galima gimdyti vaiką. Buto savininkas visiškai atsakingas už savo butą. Ne jūs. Dėl to, jei gyvenate nuomojamame būste, laikas suaugti. Ir suprasti, kad būsto neturėjimo priežastis – ne pinigai, o nenoras kurti savus namus ir atitrūkti nuo tėvų.

Turite turėti namų vaizdinį. Pradėkite jį kurti jau gyvendami tarp svetimų sienų ir toje erdvėje, kurioje šiuo metu esate. Pradėkite bręsti. Jūs turite turėti savų daiktų. Nes kaipgi mes gyvename svetimame būste? Svetimi indai, svetimos užuolaidos, viskas svetima.

Namai – tai didžiulė atsakomybė ir suaugęs savarankiškas gyvenimas.

O moteriai – tai dar ir jėgos šaltinis. Dėl to viskas jūsų namuose turi jus džiuginti, viskas turi atitikti jūsų energetiką.

Ir jeigu šiandien nėra savų namų, reikia kurti savą erdvę, savo namų prototipą, pirkti daiktus, kuriuos paskui pasiimsite į savo namus. O ne gyventi: štai bus namai, tada ir pirksiu, o kol kas ant senų sofų, ant aplūžusių taburečių, su senais tapetais… Jei jau būti sąžiningai iki galo, tai nuomojamame bute jūs niekada nesijausite, kaip namuose. Ten nėra galimybės įleisti šaknų, bet kuriuo momentu jus gali išprašyti, teks susikrauti savo pasaulį į maišą ir persivežti jį į naują vietą, vėl kurtis, įsigyventi ir vėl nusivilti. Kuo baisus nuomojamas būstas? Mes nieko šiems namams neduodame ir namai nieko neduoda. Mes neturime galios šaltinio.

Tačiau nuosavų namų turėjime esama ir trūkumų (jei gyventi pas tėvus).

  • Namus reikia išlaikyti;
  • Dabar dalį išlaidų padengia tėvai, o teks savarankiškai;
  • Galutinai teks atitrūkti nuo tėvų;
  • Savuose namuose daug darbų;
  • Nebus kam palikti vaiko ir eiti tvarkyti reikalų;
  • Tai bus tavo atsakomybė, kuri guls tik ant tavo pečių;
  • Iš savų namų neišeisi, netgi smarkiai susibaręs.

Namas (butas) – tai kažkas užbaigto ir rimto. Tai jūsų pasirinkimas, tame tarpe ir su kuo gyvensite. Ir šito rimtumo, šito išbaigtumo mes baiminamės, dėl to ir trainiojamės 40 metų po svetimus namus, nes nepadarėme sprendimo.

Šiek tiek patarimų.

Mūsų namai – tai mūsų atspindys. Ir jeigu norime kažką keisti namuose, pasikeitimus reikia pradėti savyje.

Namai – jėgos šaltinis, kurį reikia gerbti ir tausoti, dėl to venkite teršti namus skandalais ir barniais, juk visas tas negatyvas kaupiasi ir dar ilgai jus alins. Namai gi turi ne alinti, o suteikti jėgų.

Galite pradėti nuo maisto. Jis visada turi būti gaminamas sąmoningai ir pritraukti į namus gerovę ir šeimyninę laimę. Kvieskitės svečius. Tegu namuose bus tvarka ir jaukumas. Tvarka – ne tada, kai viskas išvalyta ir išplauta, o tada, kai jaučiasi, jog namuose yra šeimininkė, jos buitis, jos tvarka ir taisyklės.

Kiekviena diena jūsų namuose gali būti džiaugsminga ir turininga, atnešanti pasitenkinimą, o ne gyvenama paskubomis, atsainiai. Palydėkite ir pasitikite savo namiškius. Pasitikite vyrą ir vaikus ne šūksniais iš kambario, o ant slenksčio, ne apiberdamos klausimais, o tiesiog parodykite, kad džiaugiatės susitikimu, kad laukėte jų.

Būtent namuose kuriama meilės ir tarpusavio supratimo erdvė tarp moters ir vyro. Jeigu tos erdvės nėra, nebus ir santykių ateities. Išmeskite, atsikratykite visko, kas svetima, nereikalinga ir negražu, jūsų požiūriu. Viskas turi jus džiuginti, viskas turi būti jūsų. Mes turime išmokti kurti kasdieninį gyvenimą nuosavuose namuose. Kurti savo pasaulį.

Gyvenkite gerai jau šiandien, neatidėdami rytojui ir pasisemsite tokios laimės patirties. Be jos savo naujuose namuose nesijausite patenkinta.

O laimė pritrauks ir reikalingas lėšas saviems kvadratiniams metrams. Kai pradėsite ugdyti savyje namų jausmą, viskas pradės keistis – jūsų mintys, poelgiai, o svarbiausia – gyvenimas.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *