Neatsisakykite svajonių

Matau vis daugiau žmonių, kurie, slegiami realybės, atsisako svajonių. Ypač dabar, keistos ekonomikos laikais. Visada labai liūdna į tai žiūrėti. Nes drauge su svajone iš širdies pasitraukia ir kažkas labai svarbaus. Žmogaus akys nustoja švytėti.

Vienas pažįstamas svajojo persikraustyti į Australiją, netgi turėjo planą – iš pradžių išvažiuoti pusei metų, atiduoti ten vaikus į mokyklą. O paskui kažkas atsitiko. Pasidarė brangu ir baisu. Galėjo susidoroti su problemomis, tačiau pabijojo rizikuoti. Pasiliko mūsų mieste. Akys apsiblausė ir jam, ir vaikams. Pats save įtikinėja, kad viskas puiku, tačiau…

Kitas irgi mėgo keliauti, kiekvieną žiemą praleisdavo su šeima Tailande. O paskui vyresnei dukrai atėjo laikas į mokyklą. Nelankyti negalima, alternatyvos nėra, žiemojimų Tailande nebeliko. Ir vėl – užgesusios visų šeimos narių akys. Vaikai pasakojo, kad tai buvo pats laimingiausias jų gyvenimo metas. Tėvai prisipažįsta, kad ten šeima susitelkdavo. Tačiau dabar – ne daugiau kaip dvi savaitės atostogų ir viskas. Kontaktai šeimoje nusilpo. Bendrų kelionių ir nuotykių nebeliko.

Pažįstama svajojo pagimdyti dar vieną vaiką. Du jau turi, vyras lyg ir neprieštarauja, bet kažkaip nesigaudavo, tekdavo vis palaukti, atidėti. O paskui – bac! – ir viskas. Daugiau nebeturės.

Pakartoti frazę apie užgesusias akis? Ar kaip dar būtų galima aprašyti jos nusivylimą ir apgailestavimą dėl to, kad atidėliojo svarbiausią gyvenime dalyką?

Dar viena moteris svajojo tapti kirpėja, bet jūs gi patys suprantate, kaip būna: tėvai paaiškino jai ir apie būtinybę baigti universitetą, ir apskritai apie ateitį. Dabar ji ekonomistė nuo 9 ryto iki šeštos po pietų. O vakarais kerpa, puošia drauges. Šitokiu būdu atsigauna. Mesti darbą banke ir visiškai atsidėti mylimam užsiėmimui bijo. Tačiau kaip keičiasi jos žvilgsnis – kai ji ekonomistė, ir kai kerpa drauges! Gerai, kad paliko svajonei bent mažytę erdvę savo gyvenime.

2014 metais mes grįžome į tėvynę, kaip paprastai, planavome per mėnesį sutvarkyti susikaupusius reikalus ir vėl išvažiuoti žiemoti, kaip įprasta. Tačiau vos tik sugrįžome, prasidėjo problemos su pinigais, bilietais, du mėnesius praleidome panikoje, kiekvieną dieną laukdami stebuklo. Tačiau stebuklas neįvyko. Atėjo laikas pasirinkti: atsisakyti to, kas mums svarbu, ar paklausyti širdies balso? Man tokie žiemojimai šiltuose kraštuose labai svarbūs, kadangi tik ten labai aktyviai rašosi knygos.

Galiausiai, užtrukę du mėnesius, kurie tapo ne pačiais linksmiausiais ir produktyviausiais, mes į viską spjovėme ir visgi išskridome. Gavosi labai brangiai, kai ko teko atsisakyti. Tačiau nė kiek nepasigailėjome. Per pirmą mėnesį nuveikėme milijoną svarbių darbų, įvyko daugybė susitikimų, užbaigiau dar vieną knygą. O kas būtų, jei liktume namuose? Nieko.

Pagal save žinau, kad kur kas paprasčiau išsigąsti ir paaiškinti pačiai sau, kodėl dabar svajonė neįgyvendinama, kodėl ji nereikalinga ir ne laiku. Kiek kartų būtent taip ir dariau! Ir iki šiol tebedarau, vis dar yra be pabaigos atidėliojamų svajonių.

Daugelis mūsų taip ir elgiasi su svajonėmis – suranda 1000 priežasčių, kodėl jos daugiau neaktualios, nereikalingos, neįdomios ar netgi pavojingos ir kenksmingos.

Tai pasakytina ir apie dideles, ir apie mažas svajones. Pavyzdžiui:

  • Kam man tas naujas didelis namas, jį gi tvarkyti teks nuo ryto iki vakaro;
  • Aš nebegaliu daugiau keliauti, kadangi turiu vaikų;
  • Negaliu mokytis, kur noriu, ta profesija niekam nereikalinga;
  • Ne taip jau labai ir norisi ištekėti, man ir susimetus gerai. Lyg ir…
  • Ir iPhone man nereikalingas, žinau milijonus jo trūkumų;
  • Aš visai nenoriu išvažiuoti iš šio miesto, čia viskas labai patogu;
  • Nelabai ir norėjosi tos suknelės, susirasiu paprastesnę. Ar išvis apsieisiu;
  • Nelabai ir norėjosi keliauti, geriau toliau mokėsiu būsto kreditą;
  • Nelabai ir reikalinga man ta mašina, metro greičiau, be to, nepavogs;
  • Kokia kvaila ir vaikiška svajonė – tapti dainininke. Reikia mąstyti racionaliau;
  • Normalioje šeimoje negali būti daugiau nei trys vaikai, kitaip gresia skurdas. Ties trimis ir sustosiu. O dar geriau – ties dviem.

Galima atidėlioti ateičiai, kitam kartui – planus, svajones ir visa kita. Tik kito karto gali ir nebūti. Niekada, suprantate? Nes visada atsiras tūkstančiai pasiteisinimų, kodėl dabar ne laikas ir ne vieta. Kodėl gautus pinigus reikia panaudoti racionaliai, virtuvės kombainui, o ne naujai suknelei. Galima visą gyvenime save įtikinėti, įkalbinėti, kurti milijonus atsikalbinėjimų:

  • Man nieko nesigavo, nes tėvai nemylėjo, kaip turėjo mylėti;
  • Iš manęs šaipėsi mokykloje, žemino;
  • Mane jau kartą paliko mylimasis;
  • Man tiesiog nepasitaikė šanso gyvenime;
  • Man trūksta išsilavinimo ir įgūdžių, kad daryčiau, ko norisi;
  • Negaliu sau to leisti;
  • Jei būčiau milijonieriaus dukra, tada žinoma!
  • Aš per daug jauna/sena;
  • Aš tam per stora/liesa;
  • Tėvai nesuteikė man to, ko reikėjo;
  • Tėvai nenori man padėti;
  • Aš jau neištekėsiu, nes turiu vaikų;
  • Lengva jai auginti tris vaikus su pulku auklių!
  • Neturiu pinigų verslui pradėti;
  • Niekas nenori pasėdėti su mano vaiku, kad pailsėčiau;
  • Man vis tiek nieko nesigaus.

Mes pačios iš savęs atimame tai, ko norime. Savo protais, kurie atkerta viską „nereikalingą“, net jei to labai reikia. Protas taip nusprendė, pasiteisinimų surado. Ir viskas.

Daugybė žmonių pradėjo verslą be cento kišenėje. Ir tapo sėkmingais. Daugybė žmonių, nežiūrint į žiaurų tėvų elgesį ar apskritai neturėdami tėvų, sukūrė laimingas šeimas. Daugybė moterų ištekėjo pakartotinai, turėdama ant rankų ne vieną, o du, tris ir daugiau vaikų. Daugybė žmonių susirado savo kelią, nežiūrint į tai, kad daug metų mokėsi visai kitų dalykų.

Pasižymi jie tik tuo, kad neatsisakė svajonės. Kartais nieko negalėjo padaryti, kad realizuotų svajonę, tačiau vis tiek tikėjo ir darė, ką galėjo. Būtent dėl to jie gyvena tą gyvenimą, kuris daugeliui patinka, tačiau atrodo nepasiekiamas. Ir kol visi kiti susigalvoja begalę atsikalbinėjimų, kad tik nereikėtų pakilti nuo sofos, rizikuoti, bandyti, šie žmonės žengia link savo svajonės.

Svajonės mums duotos ne šiaip sau, mes lyg ir galime be jų gyventi, tačiau tapti iki galo pačiais savimi – jau nebe. Kiekviena svajonė – tai ženklas, kelio rodyklė, kryptis, kuria eidami, galime daug pasiekti. Galima nekreipti į šias rodykles dėmesio ir nugyventi gyvenimą bet kaip, daugelis būtent taip ir daro. Darbas, namai, darbas, namai, pensija, numiriau. Viskas. O visos slapčiausios ir reikšmingiausios svajonės užkastos kažkur giliai, giliai, jos taip ir negavo progos parodyti žmogui, kad laimė egzistuoja, ji visai šalia, reikia tik pastangų, galbūt ne tokių jau ir didelių, tačiau nukreiptų reikiama kryptimi.

Aš visada svajojau apie keliones. Ir visgi keliauti mes leidomės tik tada, kai turėjome jau du sūnus, mums visą laiką atrodė, kad dar ne laikas, dar negalime šito sau leisti. Gyvenimas bėgo, rutina įsiurbė į save, laime nė nekvepėjo, kūryba ir savirealizacija – tuo labiau. Ir aš labai dėkinga vyrui už tai, kad leido tada mums abiem tokį beprotišką poelgį – sukrauti visą mūsų kuklią mantą į garažą ir išvažiuoti į niekur. Taip, tai buvo keista, logiškai mąstant, turėjome taupyti butui, aktyviai užsiimti sūnaus reabilitacija, o mes viską metėme ir išvažiavome.

Kelionės davė mums labai daug. Jose parašytos visos mano knygos, jose mes atgavome vyriausią sūnų, jose gimė trečiasis stebuklas. O svarbiausia – tapome artimesniais sau patiems, daug ką supratome ir pajautėme. Ir suradome tai, ko ilgai ieškojome. Kelionių trauka mums buvo toji kelio rodyklė, nurodanti kryptį. Jeigu nebūtume tada surizikavę – nieko nebūtų. Svarbiausi gyvenimo įvykiai galėjo išvis nenutikti.

Neatidėliokite svajonių. Žinau – krizė, sunkumai, aplinkybės, sudėtingumai… Tik prie ko čia jūsų svajonės? Kodėl jos priklauso nuo kažkokių išorinių kvailysčių? Kad ir kas bevyktų – svajokite be jokių atsikalbinėjimų. Ir siekite jų, net jeigu bus labai baisu.

Galima uždirbti daugiau pinigų, tačiau tam turi švytėti kibirkštėlės akyse. Galima pažeisti visas taisykles ir eiti savo keliu, tačiau su užgesusiomis akimis tai neįmanoma. Galima pildyti savo svajones, net jeigu kažkas gręžioja pirštu palei smilkinį. Apskritai labai daug kas įmanoma, svarbiausia – nenustoti svajoti. Ir viskas gausis savu laiku.

Svajonės – svarbiausia, ką turime, tai mūsų širdžių ir akių šviesa, kuriai degant, įmanoma viskas.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Pusiau rimtai. Kaip vyrui suprasti besilaukiančią ... 1-3 MĖNESIAI Kiekvieną vakarą apsinuodykite. Pavyzdžiui, suvalgykite apgedusios žuvies ir užsigerkite ją pienu. Paskui suprasite, kam to reikia. Sek...
Nebrandi asmenybė kritikuoja, o brandi – dar... Yra tokia koncepcija - psichologinis aikido. Jos tikslas - išmokti susigaudyti žmonėse ir savyje. Pateikiame patarimus, kurie padės išspręsti daug gyv...
Kodėl žmonės nepasidarė protingesni? Peržvelgus senus periodinius leidinius, galima sužinoti daug įdomaus apie žmogaus prigimtį. XX amžiaus pradžios laikraščiai ir žurnalai buvo užtvindyt...
Ar galima kramtyti obuolių sėklas? O gal jos yra n... Valgyti obuolius yra sveika, o kaip dėl jų sėklų? Vieni žmonės jas nuolat kramto ir net tvirtina, kad tai - sveikas užkandis. Tuo tarpu kiti yra įsiti...
Kas laukia X kartos atstovų senatvėje Tarkime, esate taip vadinamos X kartos atstovas, iš tų, kuriems dabar 35-45. Viskas puiku su pinigais, atrodo, kad visas gyvenimas dar priešakyje ir v...
Apie futurofobiją Futurofobija (lot. futurum – ateitis; gr. phobos – baimė) – ateities baimė. Platesne prasme tai gali būti ir permainų baimė, nenoras keisti įprastą gy...
Pusiau rimtai apie taiką ir ramybę namuose Gyveno kaimynystėje dvi skirtingos šeimos. Vieni sutuoktiniai be paliovos kivirčijosi, o pas kitus - visada tyla, ramybė, tarpusavio supratimas. Kartą...
Kaip sensta Zodiako ženklai? Dėl charakterio ypatumų, stiprių ir silpnų bruožų, kiekvienas Zodiako ženklas keičiasi sulig amžiumi savaip. O pas kai ką tasai amžius apskritai nepas...
Žodžiai ir poelgiai Visi žino, kas yra blogai ir kas yra gerai. Daug žmonių yra pirmaklasiai "patarėjai", ir tokių žmonių mes įpratome klausyti, automatiškai pasitikėdami...
Apsimetęs, kad neturi širdies, jos neapginsi Galima, žinoma, apsimesti, kad neturi širdies, nenorėdama, kad tau jos vėl nesudaužytų, tačiau tai gyvenimo nepalengvins ir neprivers tavęs nieko daug...
Paleiskite šiuos dalykus ir tapkite laimingi Esame linkę įsikabinti į tuos dalykus, kurie iš tikrųjų neturi jokios reikšmės. Kai suvoksite, kad visa tai - ne daugiau kaip miglota perspektyva, tur...
Patys maloniausi Zodiako ženklai Ne paslaptis, kad kiekvienas Zodiako ženklas turi savų privalumų. Avinas - teisingas ir sąžiningas, Mergelė - rūpestinga, o kur sutiksite Dvynį - ten ...
Jeigu namuose tylu Jeigu namuose tylu, reiškia, jūsų vaikas: Plaunasi rankas katino dubenėlyje; Iki pusės sulindo į skalbimo mašiną; Laižo tėčio batus; Sukrovė tėvų ...
Ir sutvėrė Dievas moterį… Kai Dievas sukūrė moterį, jis dirbo jau šeštą dieną. Į dirbtuvę užsuko angelas. -Šitiek daug laiko viena projektui? - nusistebėjo. Dievas atsakė: -...
Gyvenimo pamokos. Kaip ir kur laikomi egzaminai? Aptariama tema nėra paprasta, sakyčiau, ji netgi skausminga. Kalba eis apie gyvenimo pamokas. Nuo ko priklauso gyvenimo mums siunčiami išbandymai? Ar ...
Muzikos poveikis Klasikinė muzika, kurios klausosi pacientai po chirurginių operacijų, sutrumpina reabilitacijos laiką vidutiniškai pusantro karto. Vairuotojai, kurie...
Gyvenimas paprastas Gyvenimas labai paprastas dėl to, kad visiškai nereikia stengtis gyventi. Pavyzdžiui, jums nereikia stengtis kvėpuoti. Kvėpavimas vyksta savaime. Mais...
Ko negalima sakyti šių Zodiako ženklų vyrams Šis sąrašas parodys, ko neverta kalbėti jūsų vyriškio akivaizdoje. Galbūt tai padės išvengti klaidų ir išsaugoti santykius tvirtais ir patikimais. VA...
Ko nežinojome apie bučinius? Kodėl žmonės bučiuojasi? Kartais tai meilės ženklas, kartais - pasisveikinimas, tačiau visais atvejais - svarbus apsikeitimas emocijomis. Pirmos žinio...
Niekada ne vėlu. Gyventi neskubant Norisi niekur neskubėti ir visur suspėti. Neįgriūti paskutinę minutę į gydytojo kabinetą, nebėgti paskui autobusą... Gyventi neskubant ir su malonumu....
Dalinamas gėris auga Ar matėte amerikiečių filmą “Sumokėk kitam” (“Pay it Forward”)? Siužetas jo toks: mokytojas duoda vaikams užduotį – sugalvoti, kaip padaryti pasaulį g...
Iš dvimečio vyruko dienoraščio… Ketvirtadienis. 8.10. Išlaisčiau ant kilimo kvepalus. Nuostabus aromatas. Mama verkia. Kvepalus uždraudė. 8.45. Įmečiau į kavą žiebtuvėlį. Gavau į u...
Mergaitės ir berniukai iki pat senatvės Manau, esate pastebėję, kaip moterys (dažniausiai netekėjusios) baisiai pasipiktina, kai išgirsta apie tai, kad 30-35 metų jau nebekotiruojama santuok...
Nebejaučiame meilės, neapkenčiame darbo ir patys s... Ar pastebėjote, kad mūsų gyvenime viskas susimaišė? Pavyzdžiui, daiktai tapo kur kas svarbesni ir vertingesni už nuoširdžius, gerus santykius su žmonė...
Būti laimingu Kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime susimąsto, ką reiškia būti laimingu. Kažkam laimė - skardinė alaus, o kažkam ir viso gyvenimo nepakanka, kad įgy...