Nebrandi asmenybė kritikuoja o brandi - daro

Nebrandi asmenybė kritikuoja, o brandi – daro

Yra tokia koncepcija – psichologinis aikido. Jos tikslas – išmokti susigaudyti žmonėse ir savyje. Pateikiame patarimus, kurie padės išspręsti daug gyvenimiškų problemų.

Niekas nieko nemeta ir nepalieka. Tiesiog kažkas nueina toliau į priekį. Tas, kuris atsiliko, galvoja, kad jį metė.

Graužk mokslo granitą, o ne artimo žmogaus gerklę, jeigu jau taip norisi kažką graužti.

Depresija tam ir duodama žmogui, kad susimąstytų apie save.

Jeigu žmogus negali nieko gero pasakyti apie save, o pasakyti labai norisi, jis pradeda kalbėti bjaurastis apie kitus.

Jeigu gerai galvojate apie save, tai kam jums reikia, kad dar ir kažkas kitas gerai apie jus galvotų?

Daryk, ką nori ir neklausinėk, ar galima. Gali uždrausti.

Geriau bendrauti su gera knyga, negu su tuščiu žmogumi.

Sugebėjimas mylėti ir lengvai pakelti vienatvę – dvasinės brandos rodiklis. Viską geriausią mes darome būdami vienatvėje.

Aš nežinau kelio į sėkmę. Tačiau žinau kelią į nesėkmę – tai noras visiems patikti.

Nėra vyriškos ar moteriškos logikos, yra tik mokėjimas ar nemokėjimas teisingai mąstyti.

Nori sužinoti, kas svarbiausias tavo priešas? Pasižiūrėk į veidrodį. Susidorosi su juo – visi kiti išsilakstys.

Su draugais bendrauti malonu, o su priešais – naudinga.

Yra vienintelė pateisinama santykių nutraukimo ir atleidimo iš darbo priežastis – kai nebeįmanomas asmenybės augimas susiklosčiusioje situacijoje.

Nebrandi asmenybė dažniausiai žino, bet nemoka. Brandi – ne tik žino, bet ir moka. Dėl to nebrandi asmenybė kritikuoja, o brandi – daro.

Dalinkis tik džiaugsmu, ir su draugais, ir su priešais. Draugas apsidžiaugs, priešas susikrims.

Nesivaikyk laimės, o susirask vietą, kur ji gyvena. Ta vieta – tai tu pats. O kelia į ją – maksimalus visų savo gabumų išplėtojimas ir realizavimas.

Laimė – tai teisingai organizuotos veiklos „šalutinis produktas“.

Jeigu tu nori kažkam kažką įrodyti, reiškia gyveni tam žmogui, kuriam nori įrodyti. Jeigu gyveni sau, nėra būtinybės niekam nieko įrodinėti.

Svajonės – tai mūsų sugebėjimų, gabumų ir talentų balsai. Aš nesvajoju dainuoti operoje. Neturiu nei balso, nei klausos. O jeigu svajočiau, vadinasi šią svajonę kurstytų mano sugebėjimai. Vadinasi, pamėginčiau patekti į operą. Tiesiog reikia pagalvoti, kaip galima įgyvendinti svajonę. Svarbiausia – neskubėti, tada gausis greitai. Gerai, kai žmogus gali apie save pasakyti: „Aš tik tuo iš užsiimu, kad stengiuos įgyvendinti savo svajones“.

Pasiek tikslą – praeis visi pykčiai ir nuoskaudos.

Šaltinis