Negadinkite vaikui žaidimo

Kodėl šiais laikais, kai tiek daug nuostabių žaislų, skirtų fantazijai, savarankiškumui ir aktyvumui lavinti, šiuolaikiniai vaikai turi vis didesnių problemų su žaidimais? Jie visiškai nesuinteresuoti žaisti, nenori žaisti patys, nori, kad prisijungtų kas nors iš šalies. Kartais mes patys nepastebime, kaip atmušame vaikui bet kokį norą žaisti.

Pirmoji klaida. Žaislus perkame sau, o ne vaikui

Vietoje to, kad nupirktume žaisliuką, kuris vaikui patinka,  perkame tai, kas patinka būtent mums. O jeigu dar tėvai savo pačių vaikystėje jautė žaislų deficitą, tai atėję į parduotuvę, jie šluos nuo lentynų viską iš eilės. Toks perteklius ir persisotinimas galiausiai sukelia tiek vaikui, tiek tėvams nuobodulį.

Patarimas. Tegu žaislų bus nedaug, bet kruopščiai atrinktų, atsižvelgiant į vaiko amžių ir interesus. Paprasta mašinytė šia prasme kur kas geriau, nei mašinėlė su baterijomis. O paprasta lėlė geriau už kalbančią. Kad mažieji nepersisotintų žaislų gausa, padalinkite juos į tris dalis. Dvi dalis patraukite nuošaliau ir periodiškai keiskite žaislus, kuriais vaikas jau atsižaidė tais, kuriuos jau spėjo primiršti.

Antroji klaida. Neužleidžiame vaikui iniciatyvos

Suaugusieji pernelyg energingai ir aktyviai organizuoja vaiko laisvalaikį. Naudingas nieko neveikimas, galimybė tiesiog panuobodžiauti ir pafantazuoti – tokie dalykai suaugusiems atrodo kaip pražūtingos, nesveikos būsenos. Jiems atrodo, kad vaiką būtinai reikia kuo nors užimti. Rezultatas: kai niekas nevadovauja ir nesistengia pralinksminti, vaikas visiškai pasimeta ir nežino ką daryti.

Patarimas. Suaugusieji turi sutekti vaikui maksimalią laisvę savarankiškiems žaidimams ir tyrinėjimams. Naudinga suplanuoti laiką bendriems pasivaikščiojimams parke. Ir išmokykite vaiką nuobodžiauti gerąja šio žodžio prasme.

Trečioji klaida. Išmaniuosius įrenginius naudojame vietoje auklės

Jau nuo pusantrų metukų mažyliai žiūri filmukus, sulaukę trejų – įsisavina kompiuterinius žaidimus. Rezultatas – problemos su dėmesio koncentracija, vaizduote, logika ir bendravimu. Ilgai prie televizoriaus ir su išmaniuoju sėdintis vaikas įpranta gauti jau gatavus sprendimus, tampa kūrybiškai pasyvus. Jis jau nebegali susigalvoti sau žaidimo.

Patarimas. Griežtai kontroliuokite žiūrimą turinį pagal žanrus ir ribokite laiką. Jokių televizorių vaikų kambariuose. Vaikas labai mielai užsiims savais reikalais, jei neturės galimybės spoksoti į ekraną. Atsiras susidomėjimas pažinimu, pasaulio tyrinėjimu.

Ketvirtoji klaida. Pirmenybę teikiame ne žaidimui, o mokymui ir ugdymui

Dabar toks madingas siekis ugdyti vaiką intelektualiai veda į mažylio persitempimą. Tačiau, nepaisant visų pastangų, niekas kol kas neužregistravo kokio nors masinio ankstyvo genialumo pliūpsnio. Greičiau atvirkščiai – vaikų intelekto lygis pastebimai ir stabiliai smunka. Nei mokslai, nei ugdymas negali suteikti 0-5 metų amžiaus mažyliui tiek naudos, kiek jos visiškai lengvu ir natūraliu būdu duoda žaidimai ir emocijomis užpildytas bendravimas.

Patarimas. Suteikite vaikui saugią erdvę (kiemas, miškas, parkas, kambarys), reikalingus daiktus, žaislus, žaidimus, laiko pačiam vaikui ir saviraiškos laisvę. Ir būkite pasirengę išmokyti jį to, ko jam prireiks žaidimams tęsti. Ir tikrai nereikia anksčiau laiko ugdyti tų dalykų, iki kurių mažasis dar nepriaugo.

Penktoji klaida. Mes nebeduodame pavyzdžio

Norint organizuoti žaidimą, susijusį su vaidmenimis, daiktais, siužetu, reikalingas pavyzdys. Ir duoti šį pavyzdį – būtent mūsų uždavinys. Sugalvoti siužetą, pakišti idėją, paskirstyti vaidmenis, suteikti antrą gyvenimą seniems žaislams. Ar žino jūsų vaikai tuos žaidimus, kuriuos žaidėte jūs? O iš kur jie gali žinoti, jeigu niekas neparodė ir neišmokė?

Patarimas. Žaidimas – tai nebūtinai kelias valandas trunkantis voliojimasis ant kilimo ir gaisrinės mašinos sirenos imitavimas. Kartas nuo karto vertėtų pasidomėti, kuo šiuo momentu užsiima jūsų mažasis. Ir neįkyriai, nepastebimai pasidalinti jums kilusiomis idėjomis. Vaikas kūrybiškai įgyvendins jūsų idėją, pasukęs žaidimą nauja vaga.

Šeštoji klaida. Žaidimą su vaiku mes laikome pareiga

Kai pradedame žvelgti į žaidimą kaip į pareigą, žaidimas nustoja būti žaidimu. Vaikai intuityviai jaučia, jog jumyse nėra jokio entuziazmo ir dėl to neteks didžiosios dalies malonumo nuo tokio žaidimo.

Patarimas. Padrybsokite ant kilimo vaiko kambaryje, kad jis bet kuriuo momentu galėtų užduoti jums klausimą ar pasigirti kokiais nors rezultatais ir pasiekimais. Užsiimkite bendra kūryba. Domėkitės jo žaislais, kurkite apie juos istorijas.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *