Negražus vaikas – istorija apie nelaimingą vaikystę

Mamos skruostai, tėčio nosis – visa tai tik forma, kuri paskui užsipildys švytinčiu grožiu. Indo forma nesvarbi. Svarbi tik ta liepsna, kurią įžiebia suaugusieji.

Negražus vaikas – tai istorija apie nelaimingą vaikystę. Galbūt, mamos vaikystę, o greičiausiai ir mamos, ir tėčio.

Tai istorija apie nelaimingą santuoką, apie namus, kuriuose norisi susigūžti.

Negražus vaikas – klaida ir neteisybė, nes vaikai neturi gyventi nemeilėje.

Koks skirtumas kiek ant jo veido strazdanėlių ir kur iššoko neprašytas apgamas? Kilogramai, svoris, kojų ilgumas – visa tai niekai.

Mylimas vaikas kvėpuoja spontaniškumu, jo grakšti vaikiška plastika kupina švelnios jėgos, jo veidas atviras ir nuostabus.

Vaikais galima grožėtis iki begalybės, nes šioje drobėje linksmai žaidžia lengvi atspalviai, jos dar neužteršė tamsios liūdesio spalvos. Tikėjimas ir pasitikėjimas pasauliu visada fantastiškai gražus.

Jeigu žmonės galėtų keistis veidais, aš tai įrodyčiau. Esu tikra, kad bet kurį veidą galima „dėvėti“ taip, kad į jį norėsis pažvelgti vis iš naujo ir iš naujo.

Atpalaiduoti tvirtai sukąstus žandikaulius, pridėti lengvą šypseną ir viskas – gali atrodyti iššaukiančia, ekscentriška, kokia tik nori, bet tik ne negraži.

Nebūna negražių medžių ir gėlių, nėra negražių gyvūnų, yra tik skausmas ir pyktis, kurie viską iškraipo, tarytum kreivi veidrodžiai.

Priešais mane – moteris. Matau jos skausmą, tiesiog fiziškai jaučiu, kaip jai blogai. Jai šlykšti jos didelė nosis, giliai įstatytos akys, ji nuoširdžiai laiko save bjauria ir pyksta ant pasaulio, kuris šitaip neteisingai su ja pasielgė.

Ir man labai gaila, kad negaliu nuimti jos veido, tarsi kaukės, ir uždėti jo ant kitos moters – savimi pasitikinčios ir nekonfliktuojančios su prigimtimi.

Ta pirmoji pamatytų, kokia puiki gali būti jos nosis, kokios puikios jos akys, kaip išryškėja nuostabūs ir gyvi bruožai, kurių iki šiol niekas niekada nematė.

Esu tikra, kad ir ji gali tokia tapti, jeigu atgims iš naujo, jausdama meilę sau ir visiems aplinkui.

Šaltinis

Sutinku su slapukų naudojimu ir naršau toliau daugiau informacijos

Slapukas (angl. Cookies) – mažas tekstinis dokumentas, turintis unikalų identifikacijos numerį, kuris yra perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterio kietąjį diską, kad tinklalapio administratorius galėtų atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą internete.

Unikalus numeris identifikuoja lankytojo naršyklę kiekvieną kartą jam apsilankius tinklalapyje. Slapukai neleidžia interneto tinklalapiams įsiminti jokios asmeninės lankytojo informacijos (tokios kaip lankytojo vardas ir adresas), kurį vartotojas galėtų pamiršti įslaptinti. Slapukų visada galima atsisakyti ir išjungti, tačiau tuomet gali neveikti kai kurios puslapio funkcijos.

Jį naudojant tinklalapyje atsimenama informacija apie apsilankymą, pvz., pageidaujama kalba ir kiti nustatymai. Todėl kitas apsilankymas gali būti paprastesnis, o svetainė naudingesnė. Slapukai atlieka svarbias funkcijas. Jų pagalba efektyviau naudojamas žiniatinklis.

Slapukai naudojami įvairiais tikslais, pvz., atsiminti vartotojo saugios paieškos nuostatas, rodyti aktualesnius skelbimus, suskaičiuoti, kiek lankytojų apsilanko tinklalapyje, padėti prisiregistruoti naudoti paslaugas ir apsaugoti vartotojo duomenis.

Uždaryti