Neprašykite to, ko patys negalite duoti

Dažniausiai tai vyksta tarp sutuoktinių. Nors pasitaiko ir tarp partnerių, vaikų, draugų, kolegų, praktiškai visuose santykiuose. Kalba eina apie situaciją, kai viena pusė primygtinai prašo ar net pyksta, kažko reikalaudama iš kitos. Tačiau praeina šiek tiek laiko ir paaiškėja, kad tas žmogus pats nepajėgus ar nesugeba duoti to, ko reikalavo iš kitų.

Šitos rūšies žmonės nuoširdžiai tiki, kad nusipelnė visko pasaulyje iš kitų žmonių – mainais į „nieką” iš savo pusės. Būtent apie juos sugalvota patarlė: „Pastebi šapelį svetimoje akyje, o savoje nepastebi rąsto”.

Be to, jie meistriškai manipuliuoja tokiu būdu, kad kiti visiškai nuoširdžiai galvoja, jog privalo pasitarnauti manipuliatoriui – mainais į nieką. Šie žmonės netgi priverčia atsisakiusius žaisti pagal jų scenarijų pasijausti kaltais ir atsiprašyti!

Tokie žmonės santykiuose turi tik vieną tikslą – eksploatuoti kitą žmogų. Be to, jiems pavyksta suorganizuoti viską tokiu būdu, kad jie visada gauna, o patys nieko neduoda mainais. Kas įdomiausia – manipuliacijos aukos duoda jiems viską savanoriškai, netgi su džiaugsmu.

Jeigu nenorite pavirsti tokiu išnaudotoju, įsiminkite kelias pagrindines situacijas, kurių būtina vengti.

Nereikalaukite, kad jus išklausytų, jei patys nesiruošiate klausytis kito

Tai labai dažna situacija: kažkas pliurpia neužsičiaupdamas nė minutei ir visi turi jo klausytis. Tačiau kai pribręsta reikalas išklausyti kitus, tokie žmonės pradeda akivaizdžiai nuobodžiauti, žiovauti ar apskritai atsistoja ir išeina, pasiteisindami, jog pernelyg užimti, kad plepėtų apie niekus.

Tai neretai nutinka su tėvais, kurie autoritetingai reikalauja, kad vaikai dėmesingai išklausytų visus jų pamokslus, tačiau atsisako išklausyti, kai pradeda kalbėti vaikai.

Tarp sutuoktinių tai vyksta maždaug tokiu būdu: vienas partneris pradeda elgtis taip, tartum būtų įvaikinęs kitą ir dabar turi teisę auklėti jį iki gyvenimo pabaigos. Panaši situacija gali susiklostyti tarp draugų, dėstytojų ir studentų, kolegų darbe ir t.t.

Kiekvieną kartą, kai pajaučiate, jog jūsų visiškai nesiklauso, užduokite sau klausimą: „Ar moku aš pats išklausyti kitus?”

Neieškokite supratimo, jei pats nesugebate suprasti kito

Tokių situacijų daugybė. Dažniausiai tai nutinka būtent tiems, kurie skundžiasi, kad jų niekas nesupranta. Jie laiko save kažkokiais ypatingais ir pastoviai skundžiasi aplinkiniais.

Jiems atrodo, kad teisė būti suprastam nuo pat gimimo priklauso tik jiems, o visi kiti apsieis. Dėl to jie pastoviai kaltina beširdiškumu kitus žmones, tarytum visi aplinkui privalėtų juos suprasti, tačiau to nedaro. Svarbiausia, „reikalautojai” pamiršta, kad supratimas – tai kaip gležnas augalas, kurį reikia rūpestingai prižiūrėti. Iš pradžių savo viduje, o jau paskui galima iš kažko reikalauti.

Nereikalaukite pagarbos, jei pats nieko negerbiate

Pagarbos negalima išsireikalauti ar išgauti grasinimais. Pagarbą galima tik užsitarnauti. Tik taip šitai veikia. Kitaip sakant, nėra kito būdo sulaukti pagarbos, kaip tik išmokti gerbti kitus ir pačius save.

Dažnai žmonės painioja pagarbą su baime. Tai visiškai skirtingi dalykai. Kai prievarta priverčiate kitus save gerbti, baugindami ir šantažuodami, gausite galiausiai „pagal nuopelnus”. Ne pagarbą, o baimę ir neapykantą.

Nereikalaukite iš kitų taikos, jei esate pats karingai nusiteikęs

Tai vienas iš paradoksaliausių dalykų. Tikriausiai ne kartą matėte, kaip kažkas rėkia kitiems: „Nerėk ant manęs!” Arba kai žmogus susierzinęs ir šaukia kitam: „Kai tu susierzinęs – tu mane siutini!”

Agresyvūs žmonės apskritai linkę reikalauti iš kitų ištvermės ir ramybės. Jie aršiai kaltina kitus, kad tie nesugeba susivaldyti ir kelia balsą, o iš tikrųjų viskas atvirkščiai: būtent kaltintojai nepajėgūs kontroliuoti savo emocijų. Tuo pat metu jie nuoširdžiai įsitikinę, kad jei kiti neišmuštų jų iš pusiausvyros, tai jie būtų labai ramūs ir švelnūs. Ir kad kiti žmonės klysta, tvirtindami, jog jie patys nesugeba valdytis.

Tokie nesivaldantys pamiršta, kad neįmanoma surasti taikos ir ramybės niekur kitur, kaip tik savo viduje. Tik patys galime surasti ramybę savo širdyje, čia mums niekas negali padėti.

Agresyvūs žmonės visiškai atmeta faktą, kad visas jėgas reikia nukreipti reakcijų ir emocijų kontrolei. Taip, tai sunku, ne kiekvienas pajėgus tai padaryti.. Tačiau ką pasėsite, tą ir pjausite.

Nereikalaukite iš kitų tobulumo, juk jūs irgi viso labo žmogus

Kai kurie žmonės laiko save vos ne dievais. Jiems atrodo, kad visi turi į juos lygiuotis ir būti tokiais pačiais. Kalba eina apie psichologiškai žiaurius žmones, kurie primeta kitiems savo taisykles ir reikalauja besąlygiškai jų laikytis.

Tuo pat metu jie visiškai tikri, jog turi teisę ne tik spręsti, kam kokiu žmogumi reikia būti, bet ir smerkti, kaltinti, jei žmogus neatitinka jų susigalvoto standarto. Savo tikslų šie žmonės siekia be ypatingų ceremonijų, baugindami ir bausdami savo aukas.

Jie nesugeba suprasti, kad visi žmonės skirtingi ir turi teisę gyventi taip, kaip nori. Kaip, beje, ir patys agresoriai turi tokią pat teisę.

Idealių žmonių nebūna ir tas faktas, kad laikote žmones „neteisingais”, absoliučiai nieko nereiškia. Tai viso labo jūsų lūkesčiai ir fantazijos. Jūs ne Dievas ir ne žmonijos Kūrėjas. Dėl to geriau užsiimkite savimi ir palikite pagaliau ramybėje aplinkinius.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *