Nepražudykite sūnaus

Neabejingų tarpusavio santykiams su sūnumis mamų prašymu parašiau šį tekstą. Kalbėsiu tiesiai, nevyniodama žodžių į vatą. Aptarinėdami šeimos sistemą, mes paliesime visiems plačiai žinomą šiuolaikiniame gyvenime aspektą – skyrybas, tėvo ir motinos išsiskyrimą.

Priežasčių šiam liūdnam įvykiui gali būti labai daug. Ką pastebėjau iš savo praktikos – beveik šimtaprocentinė skyrybų pasekmė yra visiškas vyro išstūmimas iš šeimos erdvės. Visiškai dėsninga, kad vyras pašalinamas iš asmeninio išsiskyrusios moters gyvenimo. Tačiau tėvo pašalinimas iš bendrai užgyventų vaikų gyvenimo negali būti laikomas norma.

Dažnai iš pacienčių girdžiu tokias frazes: “Apskritai nesuprantu, kaip galėjau susieti gyvenimą su tokiu žmogumi”, arba “tai viso mano gyvenimo klaida”, arba “tokiam žmogui negalima patikėti vaikų” ir t.t.

Tačiau prašau atkreipti dėmesį, kad vaikai gimė būtent nuo šio žmogaus ir būtent šitas vyriškis bus jūsų vaikų tėvas iki gyvenimo pabaigos, kad ir kiek kartų ištekėsite po skyrybų.

Kokia pati didžiausia klaida šioje sferoje?

Visas poroje kilusias problemas jūs perkeliate vaikams! Negana to, moterys pradeda pasakoti tai, ko vaikai apskritai neturėtų žinoti – detalias savo asmeninių santykių smulkmenas. Kas buvo geras, kas – blogas, kas kam ką davė, kas išvis nieko nedavė, kas tikras, o kas nelabai.

Ir visa tai pateikiama su savo grynai subjektyvių, savaime aišku – negatyvių pergyvenimų padažu. Plius bandoma išsireikalauti iš vaiko tos meilės, kurios nepavyko gauti iš vyro: “Sūneli – tu pats geriausias iš visų vyrų. Tu – mano vyras, mano herojus, mano atrama, ką aš be tavęs daryčiau, tu mano gynėjas…” Sąrašą galite pratęsti pati.

Kai įkarštis atlėgsta, išsiskyrimo stadijos jau pergyventos, migla iš akių išsisklaidė, iškyla klasikinis klausimas: “O kas vyksta su mano sūnumi?” Aš gi jam daviau geriausia, save visokeriopai ribojau, visą gyvenimą jam paaukojau, o jis!!!

O jis:

  • Visiškai manęs nepaiso;
  • Negerbia;
  • Nenori mokytis/dirbti (retais atvejais dirba, tačiau viską atiduoda motinai aprūpinti);
  • Agresyvus/absoliučiai pasyvus;
  • Geria, šlaistosi…
  • Nenori kurti šeimos…

O kaip su anūkais? – klausinėja sutrikusios moterys.

Žodžiu, jų nuomone – “visas į tėvą”.

Ir, panašu, iš visų išvardintų bėdų, šitas moteris jaudina tik viena: kaipgi be anūkų?

Visa kita – anokios čia problemos.

Vaidmenys šeimos sistemoje susimaišė. Vaikas visada užima tokią poziciją (tą šeimos nario vietą, kuri liko tuščia), kad išlygintų išklibusį sistemos balansą ir išgelbėtų kenčiantį (dažniausiai motiną, rečiau – tėvą). O moterys dar labiau komplikuoja šitą šeimos hierarchijos katastrofą aukščiau aprašytais būdais.

Kaip galima šių pažeidimų išvengti – kitų straipsnių tema. Arba pasikonsultuokite su specialistais.

Man belieka pasakyti tik viena: mielosios mamos, išgelbėkite savo giminę. Leiskite savo sūnums ją pratęsti.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *