Neregima prievarta

Prievarta santykiuose – skausminga tema. Tačiau kalbėti apie ją būtina.

Smurtinis elgesys – tai ne tik fizinis smurtas, bet ir įvairiausios psichologinės prievartos formos, kurias pripažinti ir atsekti būna labai nelengva.

Kaip atrodo toks „neregimas” smurtas santykiuose, ir ką su juo daryti?

Ne ką geriau už fizinį smurtą. Nemažai veiksmų, kurie nelaikomi fizine prievarta (partneris jūsų lyg ir nemuša ir nesimėto sunkiais daiktais) iš tikrųjų gali būti tokiais prievartai prilyginti. Tai veiksmai, kurie kelia grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui.

Pavyzdžiui, vyras ar žmona mėgsta agresyvų ir pavojingą vairavimą ir tarsi negirdi jūsų raginimų važiuoti atsargiau (arba girdi ir užtaiso skandalą). Rezultate jums belieka tik melstis iš baimės, kai jis ar ji eilinį kartą bando „išimti” staigų posūkį.

Partneris vartoja ar laiko jūsų bendrame bute narkotikus. Atsisako sutekti jums tai, kas būtina: pinigų maistui, vaistų, minimalių buitinių sąlygų tais momentais, kai esate nuo jo priklausomi (sergate, este nėščia, prižiūrite kūdikį, ką tik netekote darbo). Įkalbinėja paimti kreditą brangiems, statusą garantuojantiems pirkiniams, nors finansinė situacija to akivaizdžiai neleidžia, ir dar įformina tą kreditą jūsų vardu.

Bet kokie veiksmai, dėl kurių esate priversti kelti grėsmę savo gyvybei ir sveikatai – tai prievarta ir smurtas. Fizinis.

Išeitis viena: sukaupti ryžtą ir drąsą ir pasakyti tvirtą „ne”.

Kompromisai čia neįmanomi, kalba eina apie jūsų gyvenimą. Aš su tavimi daugiau nevažinėsiu. Tu negali laikyti bute nieko, kas gali sudominti pareigūnus, arba aš su tavimi negyvensiu. Man reikia pinigų ir maisto sau ir vaikui.

Bet kokiuose santykiuose, kuriuos galima apibūdinti vartojant žodžius „baisu, nekomfortiška, blogai, bet kenčiu, nes bijau (partnerio pykčio ar keršto, santykių nutraukimo ir t.t.) – esama smurto ir prievartos elementų.

O štai tipiški psichologinio smurto santykiuose požymiai:

  • Šaipymasis, pašaipos.
  • Pažeminimai.
  • Pasiekimų nuvertinimas

Gaila, bet tokio pobūdžio smurtas paplitęs ir tarp vyrų, ir tarp moterų. „Pasižiūrėk į savo celiulitą, sena karve”, „Tu skuduras, o ne vyras”… Visa tai – žmogaus žeminimas ir psichologinis smurtas.

Jei gavote premiją ar paaukštinimą darbe, o partneris nusišaipo, kad gyvenant sostinėje vis tiek atlyginimas per mažas – tai nuvertinimas. Prie to galima pridėti ir atitinkamus komentarus ar įžeidžiamas pašaipas kompanijoje: „Antrą gabalėlį torto? O kas vakar riebalais skundėsi?”

Ignoravimas

Artimi santykiai – tai mylimų žmonių palaikymas, domėjimasis tuo, kas įdomu jiems, dėmesys jiems svarbiems įvykiams. Jeigu nuėjote į sporto salę ir paskui su įkvėpimu pasakojate apie savo pasiekimus, o partneris tuojau pat keičia temą ir pradeda kalbėti apie mėgstamą filmą – skaudu. Ne dėl to, kad esate ypatingai jautrus, o dėl to, kad tai visiškas žmogaus nepaisymas.

Kai tai pasikartoja kelis kartus, pats laikas apie šią problemą pasikalbėti. O jeigu pokalbis nepadėjo ir ignoravimas tęsiasi, laikas pripažinti: žmogus demonstruoja, kad emociškai svarbūs jums įvykiai jam visiškai neįdomūs.

Asmeninės informacijos atskleidimas

Jūs papasakojate partneriui kažką asmeniško ir prašote „visa tai tik tarp mūsų”, o jis žvaliai aptarinėja visa tai su kolegomis darbe. Sutuoktinis ar sutuoktinė dalinasi jūsų intymaus gyvenimo detalėmis su mama, artimais draugais. „O kas čia tokio? Tam jie ir artimi!” Staiga paaiškėja, kad bendri pažįstami puikiausiai informuoti apie jūsų baimes, kompleksus ir problemas, nors kalbėjotės apie tai tik su partneriu.

Toks elgesys – grubus jūsų teisės į privatumą pažeidimas, didžiulis smūgis pasitikėjimui.

Nesibaigiantys projektai „Kaip jus pagerinti”

Partneris sudaro ištisą sąrašą jūsų trūkumų ir aktyviai ragina juos ištaisyti. Jūs išsiblaškęs, apsileidęs, nesportiškas, nepakankamai ambicingas, pernelyg ambicingas…

Nuo įprasto prisitaikymo vienas prie kito šis dalykas skiriasi tuo, kad trūkumų skaičius, laikui bėgant, didėja, ir tie sąrašai niekada nepasibaigia. Ištaisytų ydų vietą tuojau pat užima naujos, o tuo, kad jūs lyg ir įsiklausėte į anksčiau duotas rekomendacijas, partneris nelabai ir džiaugiasi. Palaipsniui į procesą įsijungia šantažas: partneris svaido užuominas, kad jeigu vienas ar kitas trūkumas nebus pašalintas, tai dar neaišku, ar santykiai tęsis toliau…

Kad ir kaip stengsitės, vis tiek jausitės blogas (bloga), ir jūs jau nebežinote, kokią savo briauną atsukti sutuoktiniui, kad jam pagaliau patiktumėte

Totalinė kontrolė, pavydas, keiksmai jūsų draugų ir artimųjų adresu, asmeninio susirašinėjimo skaitymas, telefono tikrinimas…

Labai pavojingi požymiai, kurie neretai pranašauja perėjimą prie fizinės prievartos. Smurtautojas nepakenčia konkurencijos, jo pasaulyje jūs turite priklausyti tik jam. Dėl to visi kiti santykiai nuvertinami ir nukapojami.

Jus verčia jaustis kalta dėl pasisėdėjimo su drauge prie puodelio kavos. Reikalaujama patikrinti, kas skambino. Bjauriai atsiliepiama apie jūsų kompaniją: šita prastai rengiasi, anas paprasčiausias debilas ir visi jie – nevykėlių sambūris. Jūsų sesuo jumis naudojasi, mama daro jums blogą įtaką, geriau jums su jomis išvis nebendrauti.

Pastovus distancijos kaitaliojimas, pradingimas, netikėtas susvetimėjimas

Kai draugystė perauga į rimtus santykius ir, tuo labiau, į santuoką, tai reiškia perėjimą prie stabilumo. Tai reiškia, kad bet kuriuo momentu jūs daugmaž žinote, kuo užsiėmęs partneris: ar dirba, ar pas draugus, ar išvažiavo mamos aplankyti. Jūs galite su juo susisiekti: paskambinti, parašyti, sužinoti, kur jis ir kuo užsiima. O jeigu ne, tai žinote, kad jis būtinai su jumis susisieks neužilgo. Tai – sveikas scenarijus.

Partneris nedingsta ištisoms paroms, neatjungia telefono, nedingsta iš ryšio zonos trims dienoms, išvažiavęs į komandiruotę.

Netikėti žmogaus „iškritimai” iš ryšio zonos (plačiąja prasme) ar netikėti pasiūlymai pagyventi mėnesiuką atskirai, kad „atsišviežintų jausmai”, kai kalba eina ne apie rimtą krizę santuokoje, kuri akivaizdi abiem – visa tai yra šokas ir emocinis smurtas. Antrasis partneris nespėja prisiderinti prie staigiai pasikeitusios distancijos, o santykių statusas pasidaro nebeaiškus.

Mes dar susituokę, ar jau ne? Susitikinėjame, ar ne? O jeigu taip, tai kaip tu gali dingti trims dienoms, o paskui atsirasti lyg niekur nieko?

Iš kur imasi smurtautojai?

Gal pas ją (jį) problemos? Vaikiškos traumos? Ir apskritai labai sunkus gyvenimas?

Be jokios abejonės taip ir yra. Nebūna smurtautojų su laiminga vaikyste ir lengvu nerūpestingu gyvenimu. Smurtinius santykius – ir aukos ir psichologinio smurtautojo vaidmenyse – paprastai užmezga žmonės, kuriems nuo vaikystės trūko saugumo jausmo, šilto prisirišimo prie tėvų ir besąlygiškos meilės. Dėl to vienam partneriui norisi kontroliuoti, valdyti, o kitam – prisitaikyti, stengtis nusipelnyti meilę. Neretai atsitinka ir taip, kad proceso metu jie apsikeičia vaidmenimis.

Ir visgi, jei atpažinote sąraše artimą žmogų, vertėtų atsisakyti gelbėtojo ir žaizdų gydytojo vaidmens. Jūs partneris, vyras arba žmona, o ne daktaras. Jokios traumos nesuteikia teisės pastoviai skriausti kitus žmones.

Pirmas žingsnis, norint ištrūkti iš psichologinės prievartos spąstų: pripažinti, kad tai vyksta ir kad jums tokiuose santykiuose blogai. Tai padaryti būna baisu: nelengva pripažinti, kad artimas žmogus elgiasi su jumis žiauriai. Labai gerai, jei turite galimybę pasikalbėti su draugais, giminaičiais, kuriais pasitikite. Kai problema garsiai įvardinta, su ja jau nebe taip baisu turėti reikalą. Ir daugelis dalykų pasidaro aiškesni, kai apie juos pakalbėta.

Sekantis žingsnis: pamėginti tvirtai ginti savo ribas, įvardinti, ką esate pasiruošę ir ko nepasiruošę daryti dėl partnerio, ko iš jo norite.

· „Aš pasirengusi paskirti draugei susitikimą tuo momentu, kai tu žiūri krepšinio varžybas. Tačiau visai nustoti su ja bendrautu aš neketinu”.

· „Aš nekeisiu darbo, net jeigu manai, kad jis man netinka – man patinka ta vieta”

· „Aš noriu, kad nustotum šaipytis iš manęs – draugų akivaizdoje ir akis į akį. Man skaudu klausytis. Ir tai ne juokeliai, o pats tikriausias pažeminimas”

Santykiai turi šansų pasidaryti sveikesniais ten, kur antrasis partneris pradeda įsiklausyti: papasakos, kas jį patį žeidžia, leisis į kompromisus.

O smurtautojas ir toliau užkraus visą atsakomybę antrajam partneriui, maksimaliai komplikuos ir painios pokalbį, pyks, tylės ar kaitalios temas. Neretai tokiais atvejais smurtautojai siūlo savo aukai išsiskirti: „Man viskas patinka, o jei tau kažkas negerai – skirkis”.

Paprastai po to, kai psichologinis smurtas suvokiamas, poroje prasideda tam tikra krizė. Baigiasi ji arba santykių nutraukimu, arba atvirkščiai – santykių pagerėjimu, jei abu partneriai panorės ištrūkti iš manipuliacijų ir prievartinių scenarijų užburto rato.

O ką, jei smurtautojo portrete atpažinau save?

Jei sugebėjote suvokti šiuos negatyvius scenarijus – tai jau pirmasis žingsnis link pokyčių.

Sekantis žingsnis bus, pavyzdžiui, toks: paklausti savęs, ko jums trūksta šiuose santykiuose? Kodėl imatės manipuliacijų ir prievartos? Ar nėra tai atsakas į analogišką partnerio elgesį? Ar esate pasirengę surizikuoti ir pereiti prie sąžiningesnių ir atviresnių santykių?

Tai gali sukelti grėsmę santykiams: yra šansas, kad jūsų partneris bus nepasirengęs atsakomajam žingsniui. Tačiau galiausiai gyvenimas tiksliai pagerės.

Manipuliavimas ir bandymai gauti, ko nori, aplinkiniais keliais, vietoje to, kad pripažintum savo norus – sunki našta, padaranti žmogų nelaimingu.

Galbūt mums trūksta pasitikėjimo artimu žmogumi. Ką galima padaryti, kad jis atsirastų? Kalti patys santykiai ar tai, kad mums apskritai prasti reikalai su pasitikėjimu visais žmonėmis?

Sunku susitaikyti su jo (jos) trūkumais ir netobulumu? O kaip žvelgiate pats į save? Neretai žmonės reikalauja iš partnerio to, ką turėti norėtų patys, pradedant dideliu atlyginimu, baigiant nepriekaištinga išvaizda. Dėmesio sukoncentravimas į save gali smarkiai pagerinti situaciją. Galėsite suprasti, ar turi potencialą jūsų santykiai ir ko jums patiems norisi iš gyvenimo.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *