Nereikia aiškinti vaikui, kaip gyventi

Lekcijos apie tai, kaip auklėti vaikus, psichologų patarimai apie santykius šeimoje efektyvūs tuo atveju, jeigu patys tėvai neturi psichologinių problemų.

Jeigu jaučiatės nelaimingi, jūs niekaip negalėsite padaryti laimingų savo vaikų. O jei tėvai laimingi, tai jiems ir daryti nieko nereikia.

Tėvams atrodo, kad su jais viskas normalu, o problemų turi tik vaikai. Ir nustemba, kai vienoje ir toje pačioje šeimoje užauga du visiškai skirtingi mažyliai: vienas pasitikintis savimi, sėkmingas, o kitas – kompleksuotas nevykėlis, amžinai niurzgantis arba agresyvus. O juk tai reiškia, kad vaikai toje pačioje šeimoje jautėsi skirtingai ir kažkuriam iš jų trūko dėmesio. Kažkuris iš jų buvo jautresnis, jam reikėjo daugiau meilės, o tėvai to nepastebėjo.

Sekti, kad vaikas būtų aprengtas, apautas ir pamaitintas – tai rūpinimasis, o ne auklėjimas. Labai gaila, bet daugybė tėvų įsitikinę, kad rūpinimosi visiškai pakanka.

Kaip bendraujate su vaiku jo vaikystėje, taip jis elgsis su jumis jūsų senatvėje.

Kai vaikas gimsta, laikote jį stebuklu, jaučiatės laimingi, kad tapote tėvais, darote viską, kad vaikui būtų gera, džiaugiatės bendravimu su juo, žavitės kiekviena smulkmena… Bet štai jam sukako 6 ar 7 metai ir tarp jūsų įsiterpia mokykla. Vaikas tarsi ištraukiamas iš šeimos. Iš esmės, kas gi čia tokio baisaus? Jam tikrai reikia lankyti mokyklą, įgyti žinių, bendrauti, bręsti. Tiktai nereikia leisti, kad mokykla jus išskirtų. Mokykla ne tokia svarbi, kaip gyvenimas ir ją būtina išstumti už jūsų santykių su vaiku ribų.

Mokykla turi išmokyti ne tiek matematikos ar literatūros, kiek paties gyvenimo. Iš mokyklos svarbu gauti ne tiek teorinių žinių, kiek praktiškų įgūdžių: mokėjimo bendrauti, megzti santykius, būti atsakingu už save – savo žodžius ir poelgius, spręsti savo problemas, susitarti, disponuoti savo laiku… Būtent šie įgūdžiai padeda tvirtai jaustis suaugusiame gyvenime ir užsidirbti pragyvenimui.

Vaiko pergyvenimai dėl prastų pažymių – tai tik suaugusių reakcijos veidrodis. Jeigu tėvai ramiai reaguoja į dvejetą ir kitokias klaidas, jeigu tėvai šypsosi ir sako: „Neimk į galvą, nenusimink”, tai ir vaikas ramus, stabilus. Ir būtinai pasitemps moksluose, susiras užsiėmimą, kur jam seksis.

Jeigu pradinėje mokykloje vaikas nesusidoroja su mokymo programa, jeigu jums tenka sėdėti su juo, ruošiant pamokas – problema slypi ne vaike, o mokykloje. Mokykla vadovaujasi išimtinai tėvų ambicijomis ir rūpinasi ne vaikais, o savo prestižu ir paslaugų kaina. Jeigu mokymo programoje viskas sudėtingiau – tai dar nereiškia, kad geriau. Vaikas neturi persitempti, mėgindamas pasivyti programą. Pirmoje klasėje namų darbams turi būti skiriama nuo 15 iki 45 minučių. Nes kitaip vaikas ilgai neišlaikys.

Bausti vaikus reikia ir kartais netgi būtina. Tačiau reikia aiškiai atskirti vaiką nuo jo poelgio. Pavyzdžiui, jūs iš anksto susitarėte, kad iki jums grįžtant iš darbo jis paruoš namų darbus, pavalgys ir susitvarkys. Ir štai sugrįžtate ir regite paveikslą: puodas su sriuba stovi nepaliestas, vadovėliai akivaizdžiai net neatsiversti, kilimas apšnerkštas, o vaikas sėdi įbedęs nosį į kompiuterį.

Svarbiausia šiuo momentu – nepavirsti furija, nerėkti, kad iš jo nieko doro neišaugs. Be menkiausios agresijos prieinate prie vaiko. Apkabinate, šypsotės ir sakote: „Aš tave labai myliu, bet kompiuterio tu daugiau negausi”. O rėkauti, pykti, įsižeisti ir nesikalbėti – va šito tikrai nereikėtų.

Kišenpinigius vaikas turėtų gauti jau nuo kokių 6 metų. Nedidelę, tačiau reguliarią sumų, kuria jis disponuoja pats. Ir labai svarbu, kad pinigai netaptų įrankiu manipuliacijoms. Nereikia kontroliuoti, kam vaikas juos leidžia ir reguliuoti išduodamų pinigų kiekį priklausomai nuo vaiko pažangumo ir elgesio.

Nereikia gyventi gyvenimo už vaikus, spręsti, ką jie turi daryti, spręsti už juos jų problemas, gniuždyti juos savo ambicijomis, lūkesčiais, nurodymais. Jūs pasensite, pasitrauksite, išeisite. O kaip jiems reikės gyventi toliau?

Visame pasaulyje į universitetuose mokosi protingiausi ir turtingiausi. Likusieji eina dirbti, ieškoti savęs ir užsidirbti aukštajam mokslui. O pas mus?

Jeigu vaikas įkyriai globojamas – jis nebežino, ką reiškia būti atsakingu už savo poelgius, lieka infantilus ir taikosi pažeidinėti bet kokius draudimus. Vaikas turi būti tikras, kad šeimoje jį myli, gerbia, su juo skaitomasi, juo pasitikima. Štai tokiu atveju jis nesusidės su blogomis kompanijomis ir išvengs daugybės pagundų, kurioms negali atsispirti bendraamžiai iš ne tokių darnių šeimų.

Betvarkė paauglio kambaryje atitinka jo vidinę būseną. Taip išoriškai pasireiškia chaosas jo dvasiniame pasaulyje. Dar gerai, jeigu jis prausiasi. Reikalauti „susitvarkyti” galima tik tada, jeigu vaiko daiktai mėtosi už jo kambario ribų.

Auklėti – tai nereiškia nurodinėti, kaip reikia gyventi. Tai neveikia. Vaikai vystosi tik pagal analogiją. Kas galima, o ko negalima, kaip reikia elgtis ir kaip geriau nesielgti, vaikai supranta ne iš tėvų žodžių, o išimtinai iš jų poelgių. Paprasčiau kalbant, jeigu tėvas aiškina, kad gerti yra blogai, o pats savaitėmis neišsiblaivo, esama daug šansų, kad ir sūnus taps alkoholiku. Tai drastiška pavyzdys, tačiau subtilesnius dalykus vaikai pagauna ir ima mėgdžioti ne mažiau subtiliai.

Kalbėti su vaiku reikia apie gyvenimą apskritai, o ne apie tai kaip reikia gyventi. Jei tėvai su vaikais gali kalbėtis vien apie problemas, tai problemų turi patys tėvai.

Kai vaikas mėgina manipuliuoti tėvais – jam neurozė. Ir reikia ieškoti jos priežasties. Sveiki žmonės nemanipuliuoja, jie sprendžia problemas veikdami tiesiai.

Kalbant su vaiku, nereikia jo kritikuoti, negalima peržengti jo poelgių analizės ribų ir pereiti į asmeniškumus. Kalbėti reikia ne apie jį, o apie save. Ne „tu blogas”, o „aš manau, kad tu blogai pasielgei”. Galima naudoti formuluotę „Man nepatinka, kai tu…”, „Man nesinorėtų, kad…”. Mažiau kritikos ir kuo daugiau konstruktyvumo ir pozityvo.

Vaikas turi jausti, kad tėvai – tai geri, bet stiprūs žmonės. Kurie gali jį apginti, gali jam kažką uždrausti, bet visada veikia jo interesų labui, o svarbiausia – labai jį myli.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *