Joko Ono ir Džonas Lenonas. Salvadoras Dali ir Gala. Petrarka ir Laura. Napoleonas ir Žozefina. Šios moterys pateko į istoriją kaip ištikimos savo talentingų vyrų palydovės.

Nepaprastos asmenybės, kurios turėjo dovaną kurstyti ir palaikyti kūrybinę ugnį savo vyrų širdyse ir kurios skatino juos atlikti žygdarbius. Kitaip tariant, jos buvo mūzos.

Mūza, deivė, svajonė…

Kadaise mūzomis vadintos deivės, kurioms melsdavosi poetai, prašydami dieviškojo įkvėpimo. Šiuolaikinė mūza – toli gražu nebe deivė, tačiau ji vis vien turi tą dieviškąją kibirkštį, įskeliančią ugnį jos vyro širdyje ir skatinančią jį versti kalnus, statyti pilis, žodžiu, siekti didžių tikslų. Ir žinai, ką? Tokia mūza slypi kiekvienoje iš mūsų. Be išimties. Tereikia šį bei tą pažadinti, sutvarkyti, perstyguoti ir išleisti į laisvę. Tačiau apie viską iš pradžių.

Pirmiausia, kas užmigdė mumyse gyvenančias mūzas? Mes pačios. Mūsų tėvai. Mokytojai. O labiausiai – visuomenės standartai.

Kaip manai, kokia mūza išaugs iš mergaitės, kuri visą vaikystę girdėjo: – Ai, kokia gerutė mergaitė, tokia mandagi ir taip klauso tėvelių (Mes tave mylėsime, jei tu ne klausysi savęs, o darysi tai, kaip patogu mums).

– Ji tokia protinga, taip gerai mokosi, tokia šaunuolė (Mes tave mylėsime, jeigu tu visais įmanomais būdais rodysi mums savo protą ir žinias).

– Moteris gali vadovauti tikrai ne prasčiau už vyrą, eiti aukštas pareigas (Tu būsi niekas, jei nekonkuruosi su vyrais). Emancipacija ir lyčių lygybės siekimas (teigiamas ir buvęs tikrai reikalingas), deja, turėjo vieną nemalonų šalutinį efektą.

Mes tapome panašios į vyrukus, tokius šaunius, protingus ir šiuolaikiškus. Tai, kas teisinga ir veikia visuomeninėje bei socialinėje erdvėje, perkėlėme į intymų ir jaukų asmeninį gyvenimą. Aktyvi visuomeninė veikla vis labiau mažino mūsų moteriškumą. Juk pasitelkusi moteriškumą karjeros nepadarysi. O jei pasidarysi, būsi barakuda. Tokios tokelės.

Trumpai tariant, mes išsikovojome lygiavertę partnerystę, kai abu lygūs – ne vien savo verte, o visomis įmanomomis prasmėmis. Panaikinome skirtumus tarp lyčių ir nustebome: kodėl vyrai prarado vyriškumą?

Kodėl jie vis labiau nepasitiki savimi? Duokite mums tikrų vyrų! – skanduojame mes. – Šituos mes jau kastravome. Savo vyriškėjimu. Savo reikalavimais gauti ir nemokėjimu duoti. Ir ypač – savo protingu žinojimu, ką ir kaip jie turėtų daryti.

Taigi, pirmiausia pasitikrinkime praktiškai:

Testas Ar esi savo vyro mūza?

Perskaityk šiuos 12 teiginių. Įvertink, ar jie tinka judviejų su vyru (ar vaikinu) santykiams apibūdinti. Atsakyk tik taip arba ne. Svarbiausioji testo sąlyga – būk sąžininga. (Jeigu esi tikra, kad viską darai gerai, tačiau kas nors santykių srityje netenkina, iš tiesų tu tik meluoji sau, taip užtverdama kelią teigiamiems pokyčiams.)

1. Tu kasdien rūpiniesi savimi ir jauti pilnatvę. Jauti teigiamą energiją ir turi kuo dalytis su kitais.

2. Tu tiksliai žinai, kokios finansinės gerovės nori savo šeimai, ir tikrai tiki, kad tavo vyras gali jums tai suteikti.

3. Tu manai, kad geriau žinai, kaip jis turėtų elgtis. Patari jam net tada, kai jis neprašo.

4. Tau atrodo, kad jis per mažai stengiasi puoselėti jūsų santykius. Tu jautriai reaguoji, įsižeidi, kritikuoji jį dėl to.

5. Tu sugebi kiekvieną vakarą su juo praleisti taip, jog kitą dieną jis sutinka džiaugsmingas, žvalus ir kupinas noro siekti vis naujų tikslų, kad tu būtum laiminga.

6. Tu beveik nekreipi dėmesio į jo privalumus ir tave erzina jo trūkumai.

7. Tu dėkoji jam kiekvieną kartą, kai jis parneša namo pinigų.

8. Kai jį ištinka finansiniai sunkumai ar krizė, tu bandai pakelti jam nuotaiką ir kuri namie lengvą, palaikančią atmosferą.

9. Kai jis nevykdo savo pažadų, tu įsižeidi ir atsitveri tylos siena, nebenori daugiau nieko prašyti.

10. Jis kartoja, kad tu suteiki jam jėgų ir energijos ir kad jis laimingas, jog esi šalia.

11. Kai jis padaro klaidą, tu jam ją nurodai, nes nori, kad jis tobulėtų.

12. Kai jis pradeda naują veiklą ar projektą, tu jį palaikai, stiprini jo pasitikėjimą savimi, šimtu procentų tiki, kad jam pavyks.

Skirk sau po du balus už kiekvieną taip, kurį pažymėjai prie 1, 2, 5, 7, 8, 10 ir 12 teiginio, ir po du balus už kiekvieną ne, kurį pažymėjai prie 3, 4, 6, 9, 11 teiginio. Už likusius atsakymus balų neskirk. Dabar suskaičiuok rezultatus.

15 ir mažiau balų

Panašu, kad retai kada esi savo vyro mūza, iš tavęs sklinda nuovargis ir susierzinimas. Tau labai sunku rodyti jam pagarbą. Jūsų santykiams būdinga kritika ir nepasitenkinimas.

Jums su vyru trūksta artumo jausmo. Tu net netiki, kad tavo vyras ką nors sugeba ir, svarbiausia, kad nuo tavęs gali priklausyti jo sėkmė. Judu vargiai susišnekate. Jis nereaguoja į tavo prašymus. Tu neįstengi jo suprasti ir dažnai jautiesi bejėgė.

16–20 balų

Panašu, kad būti mūza tu moki ir kartais naudojiesi įkvėpimo principais. O tada pavargsti ir svajoji pailsėti. Kartais tu palaikai ir įkvepi savo vyrą, tampi jo tikrąja mūza, o paskui vėl puoli kritikuoti, įsižeidi ir nevertini to, ką jis daro. Jūsų santykiai vieną dieną džiugina, kitą – ne. Todėl vyras kartais suabejoja tavo nuoširdumu, net jei juo tiki ir esi pasiryžusi jį palaikyti ir suteikti įkvėpimo.

20 ir daugiau balų

Tu tikrai sugebi įkvėpti! Dažnai jauti malonumą gyventi, lengvumą, džiaugsmą, energiją ir daliniesi tuo su savo vyru. Tavo vyras šalia tavęs jaučiasi tikras herojus, nes tu tiki juo ir palaikai visur kur. Jis atkakliai siekia tikslo, o tu jam padedi. Tu nepamiršti ugdyti šios nuostabios savybės, nes žinai, kokia ji svarbi vyrams.

Taigi, kokia ji – moteris mūza?

Kerinti ir žavinga. Mylima ir geidžiama, koketiška ir nepasiekiama, stipri ir silpna. Atsipalaidavusi ir švytinti. Visada kitokia ir išliekanti harmoninga, visada būnanti savimi. Suvokianti savo moteriškumą ir gyvenanti su atvira širdimi. Tokią būseną patiriame, kai… įsimylime. Ar pameni tą lengvumą ir jėgą, tą jausmą, kad taip arti dangaus nebuvai dar niekad? Būtent tada visiškai nesąmoningai ir netikėtai mes natūraliai patiriame mūzos būseną. Tačiau įsimylėjimas praeina, mūza išgaruoja, o mes liekame kaip ta senė prie sudužusios geldos nesuprasdamos, kur dėjosi tie rūmai, kuriuos taip lengvai pastatėme… O paskui pačios ir praradome. Laimė, šią būseną galima susigrąžinti.

Pirmieji žingsniai norint vėl patirti mūzos būseną

1. Jausk save. Savo širdį. Savo sielą. Savo būseną

Kodėl? Paprasta. Jei nesugebi girdėti savęs ir nesuvoki, ko nori tavo širdis, tai nesugebėsi pajusti ir ko nori tavo partneris. Suteikti įkvėpimo neįmanoma, jei kamuoja įtampa ir skausmas. Pirmiau reikia mokėti pažinti ir pripažinti savo jausmus. Nebijoti jausti. Leisti sau jaustis taip, kaip jautiesi. Tiesiog kuo dažniau įsiklausyk į save ir vis užduok sau klausimą: ką aš dabar jaučiu?

2. Atskleisk savo vidinį grožį. Būk kupina džiaugsmo

Kai išmokstame matyti ir girdėti save, deja, pamatome ne tik savo baltas ir pūkuotas savybes. Išvystame ir tai, kas anaiptol nedžiugina: savininkiškumą, pavydą, baimes ir nuoskaudas. Svarbu jas suprasti ir priimti. Sąmoningai pasirinkti ir suvokti, kad tai – tik tavo vienos pasirinkimas. Neigiamus dalykus pakeisti meile. Ir nenuilstamai kurti savo moterišką erdvę, gyvenimą, kuriame džiugina viskas – tu pati, tavo santykiai, namai, vaikai, kūryba.

3. Ir tada išmoksi jausti partnerį kaip pačią save

Tik tokios moteriškos laimės būsenos sugebame išgirsti menkiausią savo išrinktojo sielos krustelėjimą. Suprasti jį ne protu, o širdimi. Tada staiga pajunti, kada jam reikia suteikti jėgų (nes jauti, kad jam ko nors trūksta) ir kada reikia išklausyti jo išgyvenimus ir abejones. Tada turi kuo pasidalinti, nes trykšti energija ir gyvenimo džiaugsmu.

Dabar, kai jau susigrąžinai savo prigimtinę moterišką būseną, galime pasišnekėti, kaipgi įkvėpti išrinktąjį.

Kaip tai vyksta

Plačiąja prasme moteris mūza padeda savo vyrui tikėti savimi. Suteikia jam ryžto užkariauti pasaulį ir noro pakloti jį po jos kojomis. Čia tuo atveju, jei jis to ryžto stokoja. Būtent todėl sakoma, kad tik nuo moters priklauso, sekasi jos vyrui ar ne. Mylinčios moters palaikymas reikalingas vyrui kaip oras. Be abejo, jei mylimos moters nėra arba moteris yra, bet nemylima, vyras išgyvena ir be to, tačiau daryti žygdarbius tiesiog dėl žygdarbių ar skristi mūzos suteiktais sparnais – didelis skirtumas, tiesa?

Ir jau būtinai kiekviena mūza dalyvauja naujų projektų kūryboje. Jeigu mylimasis nesidalija su tavimi savo planais, tai signalas, kad jis tavimi nepasitiki. Greičiausiai todėl, kad arba tau neįdomu, arba tu jį mokai.

Įsivaizduok dailininką, tapantį savo gyvenimo paveikslą. Jam už nugaros stovi mūza ir aiškina: Dar kiek teptelk ten kairėje, daugiau žalios pridėk. Žinai, gal ir neblogai, bet jei paliksi šitoje vietoje tiek mėlynos, dėmesys kryps ne ten kur reikia, todėl…

Taip, mūzos darbas sunkus ir negailestingas. Tą akimirką, kai tampi savo vyro mūza, turi paslėpti savo žvitrų protą ir aštrų liežuvį ir tiesiog jį palaikyti. Nesiaiškinti, nepatarinėti, nesigilinti į detales, neieškoti projekto silpnų vietų. Ir kategoriškai – neklausinėti! Tu – mūza.

Tu besąlygiškai tiki savo vyru, jo sėkme. Visiškai juo pasitiki. Myli. Tu tik klausai. Galvoji apie čia ir dabar, o ne apie praeitį (O štai tada jis darė panašiai ir tuomet…) ar ateitį (O jeigu nepasiseks, kas tada? Iš ko gyvensime?). Tu esi mūza, dalyvaujanti įstabiame kūrybos procese, kai gimsta kas nors naujo…

Galbūt dailininkas pasakoja savo naujo paveikslo viziją, verslininkas garsiai kartojasi savo naujojo verslo planą, vadovas balsu sprendžia susiklosčiusią konfliktinę situaciją ir pats sau netikėtai randa reikiamą sprendimą. Mūza žiūri į jį neatitraukdama akių, o jis kalba, kalba, kalba…

Kartais kalba ir ji, kai mato, kad jam svarbu išgirsti jos balsą. Kai jis pasisuka į ją ir pakelia akis, ji turi ką nors pasakyti. Ir čia daugelis mūzų ima ir patiria krachą. Nes tylėdama išklausyti, ką jis ten kalba, tai dar gali, o va kai reikia išsižioti…

Ką sako mūza?

Nieko. Tiksliau, nieko naujo, tik tai, ką jis jau buvo pasakęs. Kitaip tariant, savo žodžiais atpasakoja, ką girdėjusi. Pameni mokykloje rašytus atpasakojimus? Savais žodžiais atpasakokite perskaitytą tekstą. Pasirodo, tai nepaprastai svarbu kitam žmogui.

Nuolatinis tokio ciklo (jis pasakoja, ji atpasakoja tai, ką jis papasakojo) kartojimas duoda nepaprastų rezultatų: jis jaučia, kad yra priimamas toks, koks yra, ir kad priimami jo realūs, o ne išgalvoti jausmai, mintys, norai. Taigi, pradedančioji mūza turėtų įvaldyti tokią paprastutę techniką: išmokti sugrąžinti pašnekovui jo paties ištartus žodžius. Galima pradėti taip:

– Tu jauti, kad…

– Tu manai, kad…

– Tu norėtum, kad…

– Tau svarbu, kad…

Ir ne bėda, jei imsi ir suklysi, neatspėsi, ką jis jaučia. Jis tave tiesiog pataisys. Juk tai ir yra žmogiškas bendravimas. Svarbiausia, ką jis duos: tavo vyro galvoje tiesiog nušvis.

Štai ką apie tai rašo Karlas Rodžersas:

Žmogus pamato save kitomis akimis. Jis daug geriau suvokia save ir savo jausmus. Jis labiau savimi pasitiki, gali geriau susivaldyti. Jis tampa panašesnis į žmogų, kuriuo norėtų būti. Tampa lankstesnis. Kelia realesnius tikslus. Jo elgesys tampa geriau apgalvotas. Jis atsisako žalingų įpročių.

Lengviau priima ir kitus. Jo asmenybė keičiasi į gera. Juk būtent to linki kiekviena mylinti moteris savo vyrui. O tavęs laukia tokie geri dalykai, kaip mylintis, dėkingas už palaikymą ir tikėjimą juo vyras, kuris visada pasirūpins, kad namie nieko netrūkų, ir galimybė tobulėti, augti drauge. Ir, svarbiausia, tavyje pažadinta mūza primins, ką reiškia pasitikėjimas savimi ir pasauliu, vidinė laisvė, džiaugsmas ir moteriška ramybė.

Duokite mums tikrų vyrų! – skanduojame mes. – Šituos mes jau kastravome.

Mūza padeda savo vyrui tikėti savimi. Suteikia jam ryžto užkariauti pasaulį ir noro pakloti jį po jos kojomis.