Nuo vaikystės naudojami savigriovos būdai

Nuo vaikystės naudojami savigriovos būdai

Autoagresija arba savigriova gali pasireikšti kaip girtuokliavimas, narkomanija, lošimų manija, polinkis į pavojingas profesijas ir sporto šakas, agresyvus elgesys, kaip darboholizmas, neteisingas vaistų naudojimas, polinkis į įvairaus pobūdžio „grožio“ operacijas, rizikingas seksualinis elgesys ir t.t.

Autoagresija vienu ar kitu laipsniu būdinga mums visiems. Mes įsipjauname pirštą, nukrintame lygioje vietoje, patenkame į avarijas – už viso to visada stovi psichologinės gynybos pažeidimai, šių pažeidimų priežastys slypi pasąmonėje ir turi savas genetines ir socialines priežastis.



Įvairių savigriovos būdų formavimasis ir pasireiškimas susijęs su konkrečiais iš tėvų gauto auklėjimo stiliais.

E. Larsenas pateikia šešias iš vaikystės atsineštų savigriovos formų kategorijas.

Kontrolieriai. Jų savivertė pagrįsta tuo, kiek daug jie gali nuveikti aplinkinių žmonių labui, tačiau tokie žmonės nemoka rūpintis savimi. Žmonės, kuriuos jie kontroliuoja, neauga dvasiškai, jie tampa priklausomi nuo kontrolierių. Jie įsitikinę, kad geriau žino, kaip turi gyventi kiti žmonės. Neleidžia kitiems būti pačiais savimi. Santykius mezga su probleminiais žmonėmis, kad galėtų įsitvirtinti jų sąskaita ir atrodytų geresniais jų fone. Susiformuoja abipusė priklausomybė. Kontrolierius nesugeba pasitikėti žmonėmis bei Dievu ir pats atlieka Dievo vaidmenį silpnų žmonių gyvenimuose.

Pataikūnai. Jų savivertė pagrįsta pastangomis nieko neįpykinti, jie niekada nekalba apie savo poreikius ir dėl to pastoviai gyvena emocinio bado situacijoje. Nori būti svarbiais, vertingais savo aplinkoje, nuspėti iš anksto kitų žmonių norus. Jų gyvenimo devizas: „Taika bet kokia kaina“. Jie rūpinasi žmonių norais ir poreikiais, nesirūpindami savimi. Jiems sudėtinga atsakyti į klausimą, kas asmeniškai jiems patinka, ar ką asmeniškai jie mėgsta, ko jie trokšta.

Kankiniai. Šie žmonės įsisąmonino, kad gyventi – reiškia nuolat kentėti, jie siekia patirti skausmą, kadangi laiko jį norma. Kai kankiniui viskas gerai, jis jaučia diskomfortą. Pasąmoningai jaučia, kad kuo labiau kenčia, tuo artimesni Dievui. Neretai kontaktuoja su kontrolieriais, gali pasitaikyti mišrių tipų. Kankiniui visada būtina kentėti, jeigu šitai nevyksta, šie žmonės neretai patys provokuoja skandalus, kad kančios nenutrūktų ar sustiprėtų. Susiformuoja priklausomybė. Visame kame jie mato vien negatyvą ir progą kentėti. Jaučiasi visada teisiais arba atvirkščiai – puola į savęs smerkimą ir saviplaką.

Darboholikai. Jų „arkliukas“ – veikla. Užbaigtas darbas jiems ne tikslas, jiems pakanka pastoviai judėti. Galutinis rezultatas nesvarbus, svarbiausia – procesas. Nemoka ilsėtis, jaučia kaltę, kai nieko neveikia. Darbą vertina labiau nei santykius, aplinkinius laiko tinginiais, visi, kurie dirba mažiau už juos – erzina.

Perfekcionistai. Viską vertina, remdamiesi nepasiekiamu idealu. Devizas: „Viskas turi būti tobula!“ Susikoncentruoja ties smulkmenomis. Klaidų ieškojimo meistrai. Viskas turi būti nepriekaištinga. Klaidas suvokia kaip pralaimėjimą. Susitelkę ties kitų žmonių trūkumais. Jų principas – „viskas, arba nieko!“ Pastoviai jaučia nesėkmės baimę. Kartais atrodo kaip tingūs ar neturintys iniciatyvos, kadangi daro tik tai, kur esama 120% pasisekimo tikimybės. Neretai lieka šešėlyje iš baimės, kad nepasiseks. 99% pasisekimo jiems nieko nereiškia. Talentas dažnai lieka taip ir nerealizuotas. Santykiuose su žmonėmis nepatenkinti ir kritiški. Jiems sunku priimti žmones tokiais, kokie jie yra.

Pramogautojai. Jie išmoko niekada neužmegzti glaudžių santykių. Gyvenimo devizas: „Būti laisvu!“ Turi daug kontaktų, ryšių, kurie padeda jiems jaustis reikšmingais, tačiau neturi supratimo, kas yra artimi santykiai. Į santykius daug neinvestuoja, išlaiko distanciją, egoistiški. Santykius mezga tik su tais, kurie su šia distancija sutinka. Šeimoje irgi neturi artimų santykių arba nekuria šeimos apskritai. Jiems sudėtinga susidurti su jausmais.

Šaltinis