Nuomonė: Kada gimdyti vaikus?

Šia prasme egzistuoja dvi koncepcijos:

Pirmoji: iš pradžių reikia padaryti karjerą ir pasiekti sėkmę tiek profesionalioje sferoje, tiek kaip asmenybė. Kad turėtum ką duoti vaikui. O gimdyti reikia pagal išskaičiavimą. Tai – europietiškas modelis.

Antroji: gimdyti reikia, kol turi sveikatos tai daryti. Kad gimtų sveiki vaikai. Tai – rytietiškas variantas.

Pagal pirmą koncepciją idealus amžius susilaukti vaikų – po 50 metų. O dar geriau – išėjus į pensiją. Kad iškart anūkų prisigimdytum. Tik štai bėda: tokiame amžiuje jau nieko nebepagimdysi. Vienintelė viltis, kad galiausiai žmogų taip genomodifikuos, kad vaikų gimdymo amžius sutaps su pensiniu amžiumi. O kol kas…

Pagal antrą koncepciją gimdyti reikia nuo 15 iki 20 metų. Kraštutiniu atveju – iki 25 metų. Vaikai bus patys sveikiausi. Organizmas dar nesukirmijo nuo alkoholio ir rūkymo, abortų ir ilgamečio hormoninių priešnėštuminių priemonių naudojimo. Ir nepakrikęs nuo chroniškų negalavimų.

Tačiau turbūt patys suprantate, kad tokiame amžiuje moteris negali savarankiškai aprūpinti ir auklėti vaikų. Be vyro, šeimos, giminės ir atitinkamų įstatymų bei papročių pagalbos vaikai negaus reikalingos priežiūros ir auklėjimo. Europoje tokios kompleksinės šeimos technologijos per pastaruosius 100 metų sunaikintos. Geriausiai šis kompleksas tebeveikia Rytuose.

Ar negalima būtų šių koncepcijų suderinti?

Ne. Viskas baigsis kaip tame anekdote:

-Dukrele, jei nori gauti pasitenkinimą, miegok su leitenantu. Jei nori pinigų – miegok su pulkininku.

-Mam, o ar galima suderinti vieną su kitu? Kaip dėl majoro?

-Pats blogiausias variantas, dukra. Nei pinigų, nei pasitenkinimo.

O ką daryti?

Pasirinkti. Arba gyventi europietiškai ir su pasimėgavimu išmirti. Arba gyventi pagal tradicinę mūsų protėvių koncepciją. Arba pasikviesti į valdžią musulmonus talibus.

Nors galima ir nekviesti. Patys ateis ir pasiims valdžią. Ateis drauge su migrantais, aptarnaujančiais nusenusius europiečius. O valdžią paims, kai jų taps dauguma. Juk jie vaikus tai gimdo! O visus, kurie nepriims islamo, paprasčiausiai išskers. Tačiau dauguma – priims.

Jei nebus migrantų, tai pabaiga bus nutolinta vienai-dviem kartoms, bet ji vis tiek ateis. Europiečiai išmiršta, teritorija tuštėja. Islamo tautos pačios ateis į ištuštėjusias žemes. Ir apgyvens iš naujo. Kai tik nebeliks kam gintis.

Viltis, kad migrantai asimiliuosis – visiškai tuščia. Jeigu jie nasiasimiliuos – viskas bus, kaip ką tik aprašėme. Jeigu asimiliuosis – pakartos liūdną europiečių likimą. Išmirs ir bus išstumti kitų tautų. Ir aprašytas scenarijus vėl pasikartos.

Taip kad galima nesirūpinti. Europiečių likimas vienaip ar kitaip išsispręs savaime.

Dabar apie tai, kam reikalingas vaikų gimdymas.

Negimdykite vaikų, tikėdamiesi jų dėkingumo už tai, kad jūs juos paleidote į pasaulį. „Viskas vardan tavęs! O juk galėjau ir abortą pasidaryti! Dabar jokio vargo neturėčiau!“

Nėra pasaulyje nedėkingesnio sutvėrimo kaip vaikas. Kad ir ką jūs bedarytumėte, jis vis tiek jums nepadėkos. Galima, žinoma, išdresiruoti: „Sakyk mamytei ačiū“ ir išgirsti „Ačiū, mamyte“, tačiau jokio dėkingumo jis nejaus.

Ar labai dėkingi savo tėvams jūs patys?

Ar patys sugrąžinote savo tėvams viską, ką jie į jus investavo?

Ir jūsų anūkai nebus dėkingi jūsų vaikams. Kaip sakė viena bobutė savo dukrai: „Mūsų anūkai atkeršys tau už mane“.

Arba kaip pasakė vienas nekvailas žmogus: „Skola tėvams atiduodama sekančiai vaikų kartai“.

Taip kad vaikus gimdyti reikia ne tam, kad paskui verstume juos laimingais, nes teikėtės nepasidaryti aborto. Ir ne tam, kad gautumėte iš jų kažkokios praktinės naudos. Vaikai reikalingi „dūšiai“. Patiems sau.

Jeigu jūsų širdis nelinksta prie vaikų, vadinasi, jūsų degradacija pasiekė tokią stadiją, kad praradote bazinius žmogaus instinktus. Kaip sakė vienas rašytojas, 3-4 inteligentų kartos, gyvenusios šeimose be rūpesčių dėl duonos kasdieninės, neišvengiamai veda į visišką degradaciją.

Kaip tik jūsų atvejis.

Vadinasi, gyvenkite be vaikų.

Nes nėra čia ko degeneratams daugintis.

Galima, žinoma, prisigimdyti vaikų ir investuoti į juos kaip į pensijų fondus. Kad paskui jie jus išlaikytų senatvėje. Tačiau tam, kad tai garantuotai suveiktų, reikia, kad vaikų būtų bent jau kokie keturi. Kuo daugiau, tuo geriau.

Jeigu vaikų jūs nemylite, tai išauklėsite juos savo priešais. Net su mylimais vaikais problemų per akis, o jau tokiu atveju…

Be meilės išauklėti vaikai jums keršys. Globos senatvėje, kurios taip reikalauja jūsų suvytęs organizmas – nesulauksite. Net nesvajokite.

Dosnus išlaikymas senatvėje iš vaikų pusės – tai tik šalutinis, malonus papildymas gyvenimui, kurį paaukojote vaikų labui. Ir nieko daugiau.

www