Nuomonės, kurios mus turi

Tokia jau žmonių prigimtis, tokia jau mūsų visuomenė, kad pastoviai patenkame į situacijas, kai aplinkinių nuomonė gali sutrukdyti elgtis, kaip norisi. Daugeliui svetima nuomonė gadina gyvenimą. Žmonės linkę neišsiskirti iš minios ir daro tik tai, ko iš jų laukia aplinkiniai.

Iš tikrųjų ši problema nėra tokia sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Prisiminkite, kaip mokėtės važiuoti dviračiu – kaip atrodėte iš šalies? Tikriausiai kritimai ir nerangus vairavimas kėlė praeiviams juoką?

Į visus, kas pradeda kažką naujo, aplinkiniai žvelgia, švelniai tariant, nevienareikšmiškai. Pavyzdžiui tie, kurie šiandien labai gražiai kalba, kažkada nė žodžio neišstenėdavo publikos akivaizdoje. Sėkmingas verslininkas net pasvajoti nedrįso, kad sugebės pasiekti tokių aukštumų. Tačiau šie žmonės nekreipė dėmesio į visuomenės nuomonę, jie ėjo į priekį.

Kodėl taip stipriai priklausome nuo svetimos nuomonės?

Ji veikia mus pastoviai, mums šito netgi nepastebint. Visuomenės nuomonė visada egzistavo ir visada egzistuos. Ji susiklosto mentaliteto lygmenyje ir turi atsakymus į visus klausimus, kokie tik gali iškilti žmonių gyvenime. Dauguma žmonių, prieš kažką pradėdami, pirmiausiai mąsto ne apie savus interesus, o apie tai, kaip reaguos aplinkiniai. Ir neretai iš anksto atsisako sumanyto darbo, nusprendę, kad visuomenei jis nepatiks.

Yra labai daug psichologinių treningų, kurie padeda išsilaisvinti nuo baimės būti pasmerktam. Pavyzdžiui, žmogus įtikinamas, jog pats išsigalvojo, jog aplinkiniai nepritaria jo poelgiui. Iš tikrųjų jis negali garantuotai žinoti, kaip reaguos aplinkiniai. Realybė sudėtingesnė, žmonės gali reaguoti visai ne taip, kaip tikėjomės. Aplinkiniams jūsų veiksmai turi ne tokią jau didelę reikšmę, daugumos jūsų veiksmų jie apskritai nepastebi. Tačiau netgi suvokdami šį akivaizdų faktą, mes vis tiek negalime išsilaisvinti nuo visuotinai priimtinos nuomonės įtakos.

Žmones galima suskirstyti į dvi grupes. Vieni orientuojasi į visuomenės nuomonę ir derinasi prie aplinkinių, o kiti daro taip, kaip mano esant reikalinga, rizikuodami būti pasmerktais. Baimė egzistuoja, nepriklausomai nuo to, kuriai kategorijai žmogus priklauso – pirmai ar antrai. Tiek, kurie iriasi prieš srovę, paskui gali gailėtis dėl savo poelgių. Bet jie bent jau pabandė. O tie, kurie taip ir nepasiryžo daryti savaip, vėliau kankinasi: koks galėjo būti mano gyvenimas, jei visgi būčiau išdrįsęs? Galbūt išties geriau pabandyti, galbūt ir patirti nesėkmę, bet nesėdėti sudėjus rankų, dėl ko paskui teks graužtis ir aimanuoti?

O gal visuomenės nuomonė apskritai neegzistuoja?

Labiausiai tikėtina, kad toji liūdnai pagarsėjusi “visuomenės nuomonė” tupi mūsų pačių viduje. Smerkiantys ar giriantys mūsų elgesį žmonės tik garsiai pakartoja tai, ką mums kužda nuosavas vidinis balsas. Juk aplinkinis pasaulis, kokį jį mes matome, atspindi mūsų vidinę būseną. Žmogaus esybė siekia ramybės, dėl to žmogus renkasi paprasčiausius, saugiausius kelius, kad nereikėtų rizikuoti ir su niekuo kovoti.

O kas bus, jeigu leisime sau daryti, ką norime? Ne tiek baisu apgailestauti dėl padarytos klaidos, kiek pastoviai save tramdyti, stabdyti pusiaukelėje. Svarbu sugebėti nugyventi tą gyvenimą, apie kokį svajojame. Daugumai aplinkinių nuomonė tėra paprasčiausias atsikalbinėjimas ir pasiteisinimas. Bijodamas veikti ir kažką pradėti, žmogus teisinasi, kad “žmonėse taip nepriimta”, “žmonės nesupras”.

Tie, kurie gyvena ir elgiasi savo nuožiūra, neilgai save keikia už tai, kad neįsiklausė į visuomenės nuomonę. Jie pasikliauna tik patys savimi, vertina savus sugebėjimus, ir daro tai kur kas stipriau nei kiti. Galų gale jų gyvenime išaušta diena, kai jau nebėra dėl ko gailėtis, o ir aplinkiniai jų daugiau nebesmerkia, o netgi atvirkščiai.

Tai kas gi toji visuomenės nuomonė? Ar tikrai ji valdo žmonių likimus?

Turėkite galvoje: visus sprendimus priimate jūs pats ir niekas daugiau. Tik jums spręsti, kaip pasielgsite konkrečioje situacijoje. Priklausomybė nuo aplinkinių nuomonės, baimė būti pasmerktam – tai viso labo mūsų vidinių baimių ir pergyvenimų atspindys. Pagalvokite apie tai ir pradėkite pagaliau žengti link savo svajonės.

Padarykite tai, ką seniai ruošėtės, bet niekaip nesiryžote. Galbūt nepavyks gauti priimtino rezultato iš pirmo karto, tačiau tai ne bėda. Svarbiausia, kad dabar jau žinote, ko norite. Veikiate. Darote. Reiškia, būtinai pasieksite savo.

Šaltinis



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Išauklėti ryškią asmenybę

Kiekviename iš mūsų slypi koks nors talentas, nepakartojami sugebėjimai ir polinkiai, tačiau ne visiems pasiseka juos išplėtoti. Kaip padėti vaikui atskleisti įgimtą potencialą? Yra penkios taisyklės, kurios duos startą vaiko asmenybės atsiskleidimui. Skatinkite nestandartinį mąstymą Kol vaikas dar visai mažas, kiekvienas jo žodis ir poelgis kelia tėvams susižavėjimą - jis…

Kaip teisingai elgtis su egoistais

Visi esame didesni ar mažesni egoistai. Adekvati savimeilė, savivertė ir pasitikėjimas savimi - labai svarbūs dalykai gyvenime, tačiau egzistuoja riba, kurią peržengęs žmogus pavirsta egocentrišku, į visus iš aukšto žvelgiančiu, save įsimylėjusiu savanaudžiu. Pavyzdžiui, kai kurie bando priversti aplinkinius patikėti, kad jo požiūris yra geriausias ir teisingiausias. Kiti valandų valandas…

Nepasiduok

Visi nori, kad būtų gerai. Tačiau gerai kažkodėl ne visiems. Ir žmogus visai neblogas, ir kitiems nekiaulina, o gyvenimas be prošvaisčių. Gal dar ne visai katastrofa, bet viskas juda link to. O pasitaiko, kad žmogus vidutinis, pilkas, menkiau apdovanotas protu ir išvaizda, talento nė su žiburiu nerasi ir tai labai…

Ar tiesa, kad visų ligų šaltinis – negatyvus mąstymas?

Originalas Sakoma, kad visos ligos kyla „nuo nervų“. Tačiau esame linkę į tokius pasakymus žiūrėti pro pirštus ir laikyti juos paprasčiausiais prietarais. O kaip yra iš tiesų? Ką apie tai sako mokslininkai? Ar tikrai atsikratę neigiamų minčių ir pykčio galime išsigydyti vėžį? Į klausimą, ar tiesa, kad visos ligos kyla…

Esi bloga mama, jeigu…

Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apsieisime be ilgų įžangų. Taigi, tu esi bloga mama, jeigu: 1. Lauki, kad vaikas pradės realizuoti tavo ambicijas. Tu netapai gimnaste - tegu dukra tampa, ir nesvarbu, kad neturi fizinių duomenų ir apskritai jai norisi…