Nutylimos tėvų klaidos, kurias dar galima ištaisyti

Noriu pakalbėti apie tai, ką priimta nutylėti. O kaipgi kitaip? Argi galima viso pasaulio akivaizdoje pripažinti savo klaidas? Galima ir reikia, mano manymu.

Tėvai nori matyti savo vaiką linkusiu bendrauti ir draugišku. Idealiu atveju – dar ir savarankišku. Tačiau visos šios savybės neatsiranda savaime ir labai smarkiai priklauso nuo auklėjimo stiliaus. Ir čia daug suaugusiųjų daro tipiškas klaidas. Tiesa, ne visi ryžtasi prisipažinti. Lengviau apkaltinti patį vaiką: toks jau jo charakteris.

Bet jeigu surizikuosime pažvelgti į save iš šalies, galima padėti vaikui patikėti savo jėgomis. Taip padarė dviejų vaikų mama, kuri pasidalino savo klaidų patirtimi šiame straipsnyje.

***

Padariau viską, kad mano vaikas blogai socializuotųsi

Kai sūnui buvo vieneri metai ir keturi mėnesiai, išėjau dirbti. Tai buvo išties aktualu – reikėjo pinigų. Vaikas nuo 9 ryto iki 23 vakaro buvo su močiute. Jis, beje, be manęs vakarais niekaip negalėjo užmigti. Visada laukė.

Ar paaiškinau savo mažyliui, kad man reikia eiti uždirbti pinigų?

„Ne, jis kol kas vis tiek nesupras“. – samprotavau. Į darbą išeiti stengiausi nepastebimai, kad netraumuočiau (!) vaiko. Kai ateidavo savaitgaliai, nepamenu, kad smarkiai rūpinčiausi sūnumi. Formaliai, žinoma, buvo viskas, kaip priklauso: ir pasakos nakčiai, ir bendri pasivaikščiojimai, tačiau realiai mano visos mintys buvo apie darbą pakaitomis su kaltės prieš vaiką jausmu.

Sūnaus nerimas kaupėsi, nors ne iš karto pasireiškė. Nepasitikėjimas suaugusiais reiškėsi tiesiog kiekviename žingsnyje: vaikas nesitraukdavo nuo manęs nė per žingsnį, vos tik atsirasdavo tam proga, vaikščiojo įsikibęs man į sijoną.

Dabar sūnui 5 metai ir jis ramiai išleidžia mane tvarkyti reikalų. Gali šiek tiek laiko pabūti vienas namuose. Aš jam kaip ir anksčiau labai reikalinga, jis prašo, kad pabūčiau su juo. Jei tik randu laisvo laiko, būtinai skiriu jį vaikui. Kai neįmanoma, paaiškinu, kuo konkrečiai aš dabar užsiėmusi, pažadu, kad kai tik atsilaisvinsiu – iškart su juo pažaisiu. Ir, savaime, aišku, visada laikausi duoto žodžio.

Sugalvokite savotišką ritualą, kai ruošiatės išeiti iš namų ir niekada neišnykite nepastebėti. Jeigu vaikas labai mažas, paimkite jį ant rankų, pabučiuokite ir pasakykite, kur einate ir kada grįšite. Tegu jis padeda jums susiruošti: pasižiūri, kaip darotės makiažą ir šukuoseną, tegu paduoda jums rankinuką ir atneša raktus, o atsisveikindamas pamojuoja ranka. Kai sugrįšite namo, skirkite vaikui bent 20 minučių, tačiau maksimaliai įsitraukite į šį trumpą pabendravimą.

***

Likdamas su močiute, mano vaikas turiningai leido laiką: jie ėjo pasivaikščioti, žaidė, skaitė knygeles ir mokėsi raidžių. Tačiau! Jie visą laiką buvo tik dviese ir netgi pasivaikščiojimo metu rinkosi tuščias aikšteles – sūnus apskritai neturėjo draugų. Aš per savo kvailumą ir naivumą nekreipiau į tai dėmesio (kokie gali būti draugai jo amžiuje!?), kol kartą neišvydau problemos visu gražumu: sūnus visiškai nesugeba susipažinti ir bendrauti su bendraamžiais. Sulaukęs 2 metų jis jau mokėjo visą abėcėlę, tačiau visiškai nežaidė su vaikais, nors labai to norėjo (kaip vėliau paaiškėjo).

Susipažinti su bendraamžiai mokiau jį asmeniniu pavyzdžiu: pirmoji užkalbindavau nepažįstamas mamas parkuose ar žaidimų aikštelėse. Sužaisdavome atitinkamas situacijas ir namuose, su žaislais. Dabar jis turi pakankamai daug draugų, paaiškėjo, kad jis labai komunikabilus vyrukas.

Pasirūpinkite, kad mažylio aplinkoje būtų ne tik mylinčių suaugusiųjų, bet ir kaip galima daugiau bendraamžių – pačių įvairiausių. Kvaila atitverti vaiką nuo bendravimo su naujais bičiuliais. Jums gali pasirodyti, kad kai kurie iš jų pernelyg grubūs ar netinkami jūsų gležnai atžalai, tačiau neskubėkite daryti išvadų. Leiskite vaikams priprasti vienas prie kito, galbūt jūsų sūnui ar dukrai su tais nutrūktgalviais bus įdomu, o jūs būsite šalia ir bet kuriuo momentu ateisite į pagalbą.

***

Hipergloba – tikra mūsų dienų nelaimė. Rengiam, prausiam, maitinam, tvarkome žaislus ir absoliučiai jokių pareigų. Miglotai prisimenu, kada mano galvoje tarsi griaustinis sudundėjo mintis: „Ką mes auginame, vaiką ar lėlę?“ Paskui įsivaizdavau savo sūnų suaugusiu vaikinu, kuris gyvena su mylima mergina, išmėtęs po visą butą kojines ir laukdamas kai mylimoji jam viską atneš ir paduos. Pasidarė baisu.

Kiekvienas vaikas, sulaukęs maždaug metų amžiaus, jau turi šiokių tokių poreikių, atsiranda šiek tiek nepriklausomybės. Tai auksinis laikas, kurį reikia maksimaliai išnaudoti. Ir tegu išsilaistys sriuba, ir kelnytės bus užsimautos atvirkščiai, bet užtat savarankiškai. Paskirstykite atsakomybės sferas, tegu vaikas gauna savas pareigas namuose: sudėlioti į vietą žaislus, išsiplauti savo puoduką ir lėkštutę – vaikui tai bus puiki patirtis. Atitverdami nuo visų namų reikalų, mes tarsi signalizuojame vaikui, kad nepasitikime juo, išstumiame iš aktyvaus šeimos gyvenimo.

***

Buvo laikotarpis, kai planšetė labai daug ką vaikui atstojo: sūnus pasinerdavo į žaidimus ir filmukus, o mes, suaugusieji, tegu ir supratome tokios „draugystės“ žalą, bet nelabai priešinomės. Taip, tai labai patogu: vaikas sėdi ir nesipainioja po kojomis, poliklinikoje ar transporte sėdi tyliai, kadangi visą dėmesį prikaustė ekranas.

Sulig kiekviena diena ši priklausomybė tik stiprės. Vaikas nebenorės nei valgyti, nei į lauką. Knygos bus užmirštos kaip archaizmas. Ištraukti vaiką iš virtualios realybės ir perjungti gyvam bendravimui bus labai sunku.

Kuo vėliau vaikas susipažins su tokiais technikos stebuklais, tuo geriau. Išvengti pažinties nesigaus, tačiau atitolinti tą momentą tėvai pajėgūs. Mano patirtis tokia: pradėjau griežtai reglamentuoti žaidimų laiką ir palaipsniui jį mažinau. Iškart neatėmiau, nors ir bandžiau – sūnus labai skausmingai reagavo.

Suteikite vertą alternatyvą. Jeigu atimate planšetę, kažką pasiūlykite mainais. Mes su sūnumi rengiame pagalvių mūšius, lipdome, einame pasivaikščioti, visko neišvardinsi.

Tėvams belieka palinkėti nebijoti daryti klaidų. Visi mes jas darome, toks gyvenimas. Bendravimas su artimaisiais ir draugais suteiks vaikams pasitikėjimo savo jėgomis ir jis įveiks visus sunkumus.

Dažniau keiskite aplinką ir plėskite komforto zoną – savo ir mažylio. Ir, žinoma, laikykite ranką ant pulso – jūs būtinai suprasite, jeigu kažkas ims eitis ne taip, kaip reikia.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Atsakykite į visus vaiko klausimus ir patys juos u... Ar norite, kad vaikas turėtų savo nuomonę? Maiklas Parkeris yra Okslio mokyklos Australijoje direktorius, dėstytojas, dokumentinio filmo "Įkvepiantys...
Auklėjime žodžiai beprasmiški Mažai kam iš mūsų pasisekė turėti idealius tėvus. Turbūt kiekvienas galėtų prisiminti kažką tokio, kas nepatiko vaikystėje ir kas kelia negatyvius jau...
Pradinė mokykla. Berniukų ir mergaičių skirtumai... Pedagoginėje literatūroje daug rašoma apie tai, kad vaikai skiriasi savo temperamentu, žinių įsisavinimo būdais ir kitomis charakteristikomis. Visa ta...
Nelyginkite vaiko su jo tėvais Vaikas - tai giminės pratęsimas, dėl to tėvams norisi, kad jam tektų kiek galima daugiau jų bruožų. Ypatingą pasididžiavimą tėvai jaučia tuo atveju, k...
Dukros ir mamos. Amžina bambagyslė Kartą į konsultaciją atėjo jauna moteris. Graži, sėkminga, tačiau veidas pavargęs, prislėgtas. Jai norėjosi pasikalbėti. Tiesiog pakalbėti apie papras...
Mes bendraujame su savo vaikais kaip vaikai Paauglys - jau nebe vaikas, o štai tėvai kartais pavirsta tikrais mažvaikiais. Pakalbėkime apie krizines situacijas santykiuose ir rimto, brandaus žai...
Kaip išlįsti iš interneto ir nustoti pykti ant vai... "Poilsis - tai veiklos pakeitimas" - dūsauja jauna mama, keliaudama "prasiblaškyti" į internetą "kelioms minutėms" po 2 valandų trukmės pasivaikščioji...
Ką pasėsi, tą ir pjausi. Apie bausmes ir natūralia... Ar galima bausti vaikus, ir kaip juos bausti? Su bausmėmis susijusi štai kokia problema. Suaugusio žmogaus gyvenime bausmių praktiškai nėra, neskaitan...
Kaip išauginti iš dukters blogą žmoną ir motiną... Liaudis kalba: "Jeigu visos merginos nuostabios, tai iš kur atsiranda blogos žmonos?" Ir iš tiesų - iš kur jos imasi? Pamėginkime išsiaiškinti. Visai...
Bravo. Jūs ką tik sulaužėte savo vaikui gyvenimą... Pajutau poreikį parašyti apie tai po to, ką šiandien mačiau parduotuvėje. Iš anksto prašau atleisti už straipsnio toną, tačiau kitaip paprasčiausiai n...
Penkios mamų rūšys. Ir jų vaikai Mama perfekcionistė. Pernelyg kontroliuojanti ir reikli moteris, kuriai labai svarbu, ką pagalvos kiti žmonės. Jai svarbu, kad vaikai teisingai maitin...
Sūnaus auklėjimas Kaip moteris elgiasi, tokį žmogų ir turi greta savęs. Kaip jūs auklėjate ar ruošiatės auklėti savo sūnų? Stebėtinas dalykas - jeigu moteris nemoka "a...
Jaunos mamos dažnai klysta Venkime paplitusių įsitikinimų, kurų neįmanoma paaiškinti logiškai. Už lango - XXI amžius, informacijos lavina verčiasi mums ant galvos ištisais debe...
Pyktis ant vaiko Pakalbėkime apie tai, kaip nepykti ant vaiko. Šis klausimas labai aktualus daugumai tėvų. Psichologų patirtimi pagrįsti patarimai ir rekomendacijos ga...
Dėl ko reikia išvežti vaikus iš miesto SVEIKATA. Gyvendamas mieste, vaikas pasmerktas sirgti. Skiepai, prasta ekologija, chemikalai, kurie vadinami "maistu" - visa tai užmuša vaiko imunitet...
Svarbiausias vyras moters gyvenime Kaip manote, kas yra pats svarbiausias vyras moters gyvenime? Tas vyrukas, su kuriuo ji sužinojo, kas yra meilė? Ar galbūt tas, su kuriuo jo pirmą kar...
Lygiateisių santykių drama Kodėl santykiai su vaikais, kuriuose nėra teisingos hierarchijos, tokie dramatiški ir sunkūs? Abipusės pretenzijos, kritika, susierzinimas, nuoskaudos...
Vaikai ir elektronika. Būti ar nebūti Užeiname į kavinę pavakarieniauti, aplinkui daug šeimų su vaikais. Kiekvienas vaikas įnikęs į planšetę. Netgi tie, kurie vaikščioti kaip reikiant dar ...
Patarimų tėvams šiupinys Jeigu vaikas nukrito, pirmiausiai paklauskite jo: "Tau skauda, ar išsigandai?" Paprastai vaikai dažniausiai išsigąsta arba sutrinka. Jeigu taip ir yra...
Nemylinčios motinos melas Žalojantys žodžiai Mūsų kultūra linkusi sumenkinti žeidžiančių motinos žodžių įtaką, tačiau dabar norėtųsi pakalbėti apie šią problemą, žvelgiant šie...
Ne jūsų reikalas Jeigu nežinote, kaip reaguoti į neprašytus patarimus ir įkyrius aplinkinių klausimus apie jūsų vaiką, šitas straipsnis jums. Patyrusios mamos dalinasi...
Spąstai šiuolaikiniams tėvams Kartą teko kažkur nugirsti ar perskaityti puikią lekciją. Nepamenu, deja, autoriaus. Jeigu keliais žodžiais - mūsų kultūra pernelyg orientuojasi į vai...
Ruošiatės į mokyklą? O kaipgi socializacija? Kai kažkas sužino, kad vaikas mokosi namuose, bus būtinai užduotas klausimas: "O kaipgi socializacija?" Tai labai keistas klausimas, kurį užduoda tėva...
Vaikai kaip gyvenimo prasmė Kaip dažnai tėvai savanoriškai atsisako asmeninio gyvenimo ir karjeros, aukoja savo interesus, paversdami vaiką visatos centru. Ir kodėl tai daroma? V...
Šeima ir mokykla kaip neurotikų fabrikas -Tu ką - visai bukas? Ką čia pridirbai? -Aš norėjau... -Ko tu norėjai?! Tau lietuviškai pasakyta - iš pradžių rašai vardą, paskui - pavardę. O tu?! ...