Online

Na štai ir viskas. Išėjo. Ir lyg ir nepasikeitė niekas, kaip taukšėjau pirštais raides, taip taukšiu. Kaip nebuvo nieko bute, taip nėra. Vienas skirtumas – anksčiau prie jos vardo degė žalias ženkliukas, ir tartum bylojo: viskas normalu, tu ne vienas. O štai dabar raudonas – nieko nėra. Gali rašyti kiek lenda ir niekas tau neatsakys. O iš kitos pusės – juk nieko ir nebuvo. Niekas nesėdėjo šalia, nežiūrėjo į tave, nesikalbėjo. Ir pats visą tą laiką nė žodžio nepratarei. Lyg ir niekas nepasikeitė, o kažkaip iškart tuščia širdyje.

Anksčiau kaip buvo? Prieš kokių 15 metų? Telefonas laidinis. Išėjai iš namų ir iškart visiems tampi „offline“. Gatvėje sutikai pažįstamą – apsidžiaugei, kokią valandą su juo prakalbėjai ir net nepastebėjai, kaip laikas prabėgo. Ir emocijos nuoširdžios, tikros buvo. Žmonės įsimindavo vieni kitų adresus. Tikrus: tokia ir tokia gatvė, toks ir toks butas. Rašėsi juos į knygutes. Neduok Dieve tokią pamesti!

Dabar viskas kitaip. Susitinka gatvėje du žmonės, lyg ir pažįsta vienas kitą nemažai laiko, ir pasikalbėti būtų apie ką. Bet kažkaip nelabai norisi… Paklausė vienas kito „Kaip sekasi?“, atsako lygiai taip pat automatiškai „Normaliai“ ir išsilaksto kas sau. Susiskambinsim, susirašysim. Susirašysim… Žodį kokį sugalvojo.

O ką žodžiai? Nauji atsiranda, seni ir nereikalingi pasitraukia. Susirašysim. Ne pasikalbėsime, ne pasėdėsime, ne aptarsime. Susirašysime. Taip visiems patogiau. Sėdi sau fotelyje savo bute, nori – be kelnių, nori – su klouno kostiumu, gali nors nuogas. Klapsi klavišais klaviatūroje ar ekrane, lyg ir bendrauji. Uždavinėji klausimus, atsakinėji į svetimus, savo nuomonę reiški, juokauji, juokiesi. Tiktai kaip juokiesi? Mygtuką paspaudi – jau ir pasijuokei, emocijų sąrašas priešais akis ekrane. Tik čia jau ne tu juokiesi, o tavo „šypsenėlės“. Joms linksma, jos džiaugiasi, apsikabinėja, bučiuojasi, raitosi ant grindų iš juoko. O dviese sėdi priešais monitorius ir galvoja, kad tai jų emocijos. Ir abiejų veidai akmeniniai.

Tai štai – sėdi du žmonės ir „susirašo“. Priešais ekranus nebūtina gerai atrodyti, nereikia galvoti, ar gerai išlyginti marškiniai, koks kvapas sklinda iš burnos, ar išvalyti batai. Nereikia rūpintis kalbėsena, išvis nereikia dėl nieko rūpintis. Tiesiog sėdi, tyli ir klapsi klavišais. Tau uždavė klausimą, gali galvoti 5, 10 minučių, kaip šmaikščiau atsakyti. Kažko nežinai? Pagūglinai ir štai jis – ponas Visažinis priešais jus.

O ji? Aš net nemačiau jos nė karto. Susipažinome socialiniame tinkle. Jau neprisimenu. Gyvenime visus draugus praradau. O gal ir nepraradau, lyg ir visi tokie patys, kartais susiskambiname, susitinkame, kalbamės. Tačiau temos visiškai ne tos. Vienam automobilis sugedo, kitas atvirkščiai – naują nusipirko, pas trečią uošvė atvažiavo, ketvirtam atlyginimą 200 eurų mažesnį nei praeitą mėnesį išmokėjo. Ir svarbiausia – jiems svarbu savo problemas išpasakoti, o svetimos mažai jaudina. Išsikalbėjo visi iš eilės, o neretai visi vienu metu, ir išsivaikščiojo po namus. Štai ir visas bendravimas. Ir susitikimai vis retesni ir retesni. Nes reikia kažkur eiti, atitinkamai apsirengti, pinigus leisti. Geriau namie pasėdėti. Net krepšinį geriau žiūrėti drybsant ant sofos ir kad kompiuteris šalia gulėtų. Ir taukšėti Feisbuke: „Triiiitaaaškis!!!! Valioooo!!! Geriam!!!“ Ir gerti. Tu jau ne vienas, su tavimi va kiek draugelių žiūri.

Taip ir gyvename.

Opa! Žalias užsidegė. Pagaliau! Maniau, vėl vienatvėje vakarą praleisiu. O ji sugrįžo!

-Sveika! Kaip sekasi?  🙂

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Rytojaus iliuzija Rytojus visada gundė ir viliojo žmones. Rytojus kuria svajones, iliuzijas, fantazijas, kurių realizavimui paskiriame visą gyvenimą. Į rytojų dedame vi...
Kas iš tikrųjų yra laimė? Laimė nesusijusi su mūsų šeimyniniu ar nešeimyniniu statusu. Kalba ne apie tai, ar užmiegate vienas, ar miegate kažką apsikabinęs. Laimė neturi nieko ...
Šiuolaikinės „vertybės“ "Mes turime didelius namus, tačiau mažas šeimas, daug patogumų, tačiau mažai laiko. Turime daugiau mokslinių laipsnių, tačiau mažiau prasmės, daugiau ...
Tuštuma namuose ir širdyje Įsivaizduokite namus po remonto. Ore vis dar sklando silpnas dažų kvapas. Kol kas dar tušti, šviesūs kambariai. Erdvu, laisva, šviesu. Tokioje erdvėje...
Palaidojau daugybę draugų, kultivavusių sveiką gyv... Pirma. Ligos užpuola ne dėl to, kad ekologija bloga, vanduo nešvarus, maistas plastmasinis ir per mažai judame. Anaiptol! Ligos užpuola ne dėl to, ka...
Auksinės gyvenimo taisyklės Abipusiškumo taisyklė: prieš spręsdami apie kitus ir juos vertindami, atkreipkite dėmesį į save. Žmogaus, kuris svaidosi aplinkui purvais, rankos nega...
Kur dingsta tradicijos Man dažnai rašo: jeigu jūsų tradicijos yra tokios puikios, tai kodėl žmonės jų atsisako? Tradicijos - labai įdomus dalykas, naudingas ir reikalingas,...
Savas žmogus Neseniai susimąsčiau, kaip atpažinti savą žmogų. Pirmas dalykas, šovęs į galvą - džiaugsmas. Visi įsimylėjėliai iš pradžių jaučia euforiją, taip veiki...
Pasąmonė perspėja apie ligas. Įsidėmėkite šiuos sa... Signalai, kuriuos mums siunčia sapnai, suteikia galimybę aptikti ligą, kol ji labai ankstyvos stadijos.Tokios ankstyvos, kad gydytojams nepakaks duome...
Jei tapote kažkam blogas Jeigu darėte kažkam pernelyg daug gero ir tapote jam blogas, reiškia: Arba tas gėris buvo gėriu tik jūsų manymu, tačiau nebuvo gėris tam žmogui...
Kam Giltinei dalgis? -Jūs kalvis? Balsas už nugaros pasigirdo taip netikėtai, kad kalvis net krūptelėjo. Be to, jis negirdėjo, kad kažkas būtų pravėręs duris ir įžengęs v...
Jeigu jūsų žmonai PMS Pats geriausias patarimas: susirinkite daiktus ir evakuokitės iš namų. Kelioms dienoms. Į mišką. Telefoną laikykite įjungtą. Paradoksas čia tas, kad j...
Gyvenimo instrukcija 1. Tu gausi kūną. Jis tau galės patikti, galės nepatikti, bet tai bus vienintelis dalykas, kuriuo tu disponuosi iki savo gyvenimo galo. 2. Tau teks m...
Žvilgsnio paslaptys Psichologų stebėjimai rodo, kad asmeniško kontakto metu pašnekovai negali žiūrėti vienas į kitą pastoviai, daro tai ne daugiau kaip 60% laiko. Tačiau ...
Mergaičių pareigos senovėje Tradicinėje visuomenėje mergaites imdavo mokyti darbų anksčiau nei berniukus. Jos jau nuo 6 metų sėsdavo verpti, ganė viščiukus, nuo septynerių - siuv...
Pusiau rimtai. Moters dialogas su protu Moteriška logika - kiek daug jai pašvęsta mokslinių darbų, kiek daug apie ją prikurtą anekdotų. Pateikiame istoriją apie tai, kaip moteriškos logikos ...
Muzikos poveikis Klasikinė muzika, kurios klausosi pacientai po chirurginių operacijų, sutrumpina reabilitacijos laiką vidutiniškai pusantro karto. Vairuotojai, kurie...
Apie futurofobiją Futurofobija (lot. futurum – ateitis; gr. phobos – baimė) – ateities baimė. Platesne prasme tai gali būti ir permainų baimė, nenoras keisti įprastą gy...
Voverės rate gyvenimas Nuo mažens mus moko siekti pasisekimo, išsikeltų (netgi ne mūsų pačių) tikslų, paskui mus įkalbinėja pasirinkti labiau prestižinę profesiją ir pradėti...
Blogai gyveni? Svarbiausia XXI amžiaus nuodėmė Blogai gyveni? Nusipirk ožką. Yra toks žydiškas anekdotas. Ateina pas rabiną "kankinys" ir skundžiasi: "Viešpatie, pasigailėk. Trobelė mažytė, krūva v...
Kenksminga pernelyg rimtai žiūrėti į gyvenimą Galvoti, spėlioti: "paskambinti ar nepaskambinti?", "parašyti ar neparašyti?", "pasakyti ar nepasakyti?" - labai kenksmingas užsiėmimas. Kenksmingas t...
Atkaklumas kaip skurdaus proto požymis Pradžiai išsiaiškinkime sąvokas. Protas man yra žmogaus sugebėjimas pasidaryti išvadas iš situacijos bei savo vaidmens joje ir pakeisti elgesį bei pož...
Gyvenimas – tai kažkas panašaus į taksi Originalas Gyvenimas – tai kažkas panašaus į taksi: skaitiklis sukasi nepriklausomai nuo to, ar jūs kur nors važiuojate, ar stovite vietoje. Dauguma ...
Kodėl nemandagu rodyti pirštu? Ar jums vaikystėje kas nors sakė, kad rodyti pirštu yra nemandagu? Nors šį gestą vis tiek naudojame, daugelis žmonių žino, kad bent jau į kitus žmones...
Kartais paaiškėja, kad viskas labai paprasta Kartais gyvenimas susiklosto taip, kad vienintelis kelias staiga įsiremia į sieną. Ir toliau seka keli variantai. Galima ilgai eiti palei sieną į vie...