Prancūzų literatūros klasiko O. Balzako kūryba nuolat sukosi apie vyro ir moters santykius. Kaip matyti iš jo biografijos, pats rašytojas paprastai įsimylėdavo daug už save vyresnes moteris. Gražios ir nepriklausomos moterys virš trisdešimties buvo tikroji jo aistra. Ne veltui šis amžius vadinamas „balzakišku“.
1. Jeigu vyras nesugeba savo žmonos paversti meiluže, tai tik įrodo vyro nepilnavertiškumą. Reikia mokėti vienoje moteryje gauti visas moteris.
2. Savo eisena moteris gali viską parodyti, neleisdama nieko pamatyti.
3. Moteris, kuri šaiposi iš savo vyro, nebegali jo daugiau mylėti.
4. Moteris mylimo vyro veidą pažįsta taip gerai, kaip jūreivis pažįsta atvirą jūrą.
5. Pavydus vyras iš tikrųjų abejoja ne savo žmona, o pačiu savimi.
6. Niekas nemyli moters už jaunystę ar brandą, už grožį ar bjaurumą, už kvailumą ar protą; myli ją ne už ką nors, o tiesiog todėl, kad myli.
7. Tas, kuris gali suvaldyti moterį, susitvarkys ir su valstybe.
8. Tik paskutinė moters meilė gali prilygti pirmai vyro meilei.
9. Vyras pralošia, jeigu nieko nelaimi. Moteris laimi, jeigu nieko nepralošia.
10. Moteris mėgsta nugalėti vyrą, kuris priklauso kitai!
11. Niekas netampa moters draugu, jeigu gali būti jos meilužiu.
12. Absurdiška manyti, kad vyras negali visada būti laimingas su viena ir ta pačia moterimi. Tai prilygsta tvirtinimui, kad geram muzikantui reikia kelių smuikų, kad sugrotų pjesę.
13. Moterims būdinga įrodinėti tai, kas neįmanoma, remiantis įmanomu, ir neigti tai, kas akivaizdu, remiantis nuojauta.
14. Net ir nuoširdžiausiuose prisipažinimuose moteris visada palieka vietos nutylėjimui.
15. Moteris turi priklausyti tam vyrui, kuris išspręs jos problemas.
