Palaidokite savo viltis ir lūkesčius

Šiandien pat – atgiedokite ir užkaskite, sudeginkite kartą ir visiems laikams, nepaliekant jokios galimybės grįžti atgal.

Pradėkite nuo svajonių apie tai, kad jūsų mama ims sėdėti su vaikais, anyta grąžins pasiskolintus pinigus, o tėtis nustos reikalauti, kad grąžintumėte jam skolą (jis juk jus užaugino, dabar esate skolinga iki grabo lentos) ir pripažins savo klaidas. Kol viltis gyva, jūs laukiate šio stebuklo, laukimo režime tuščiai eikvojate begalę energijos. Palaidokite tą viltį tiesiog dabar ir pripažinkite, kad mama niekada nepasikeis, anyta jūsų niekada nepriims, o tėvas visada bus jumis nepatenkintas. Susitaikykite su šia realybe, neužsisklęskite nuo jos tokiose gražiose svajonėse ir viltyse. Iš pradžių skaudės, tačiau kitapus šio skausmo, atrasite taip ilgai lauktą laisvę. Ir išgijimą.

Palaidokite tuo pačiu ir viltis, kad pasikeis jūsų vyras. Kad staiga nei iš šio, nei iš to pavirs romantiku, kokių dar pasaulis nematė, ar taps būtent tokiu, apie kokį svajojote. Nustos valgyti mėsą, išmes cigaretes, padovanos jums kailinius, užsidirbs milijoną, liausis pataikauti savo mamai. Kol kažko laukiate iš vyro, praleidžiate šansą pasižiūrėti į save ir pasikeisti, tapti geresne, tobulesne. O dar prarandate galimybę iš arčiau susipažinti su savo tikruoju vyru, ne iš svajonių pasaulio, o tokiu, koks jis yra.

Kol jūsų žvilgsnis nukreiptas į jį, nieko nepasikeis. Santykiai keičiasi, kai pradedate žiūrėti į save.

Ir svajones apie tai, kuo taps jūsų vaikai užaugę – ten pat. O ką jeigu jie jūsų svajonėms nepritars – kas tada? Na ir kas, kad šeimoje visi gydytojai, o jis staiga užsimanė būti muzikantu? Ir kas dabar bus? Mūsų viltys ir lūkesčiai trukdo regėti realų pasaulio vaizdą ir realią mūsų vaikų prigimtį. Kuo giliau pasineriame į savo fantazijas, tuo mažiau pažįstame realius savo vaikus. Nebenorime pažinti, neįsipaišome į realybę. Jums ko reikia – gydytojo, ar laimingo žmogaus šeimoje?

Lūkesčiai, kad jus darbe pastebės, įvertins, pagirs, liausis apkrauti nereikalingais darbais, kad viršininkas pradės visiškai kitaip elgtis, kolegos nustos skleisti paskalas, atlyginimas pats savaime padidės penkis kartus, o darbo apimtis sumažės…

Visa tai – kenksmingos iliuzijos, kuriomis mes gyvename ir kurios trukdo mums tapti laimingomis.

Ir kai jūsų viltys bei lūkesčiai apie tai, kokiais turi tapti kiti žmonės, kaip jie turi į jus žiūrėti, kris narsiųjų mirtimi, pamatysite, koks nuostabus yra gyvenimas. Tai – taškas, nuo kurio prasideda permainos, kai santykiai atgyja ir užsipildo prasme. Kai matote žmones šalia savęs, o ne savus išgalvotus paveiksliukus. Štai tada surasite ir savo laimę, ir meilę, ir visus kitus lobius.

Dėl to šiandien pat palaidokite savo lūkesčius. Dabar pat.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI