Pamilk mane, juk aš toks geras!

Pasitaiko siaubingai idealių žmonių. Jie niekada niekam nesako „Ne“. Visada viskuo patenkinti. Nieko neprašo sau. Susidaro įspūdis, kad jie apskritai neturi asmeninės erdvės ir nesupranta, kas per daiktas yra asmeninis komfortas. Ir dieną, ir naktį pasirengę tarnauti ir pasitarnauti. Atsiliepti į skambutį, įsitraukti į svetimų problemų sprendimą, mesti visus savo reikalus ir atsisakyti planų.

Jie gali išeiti į darbą ne savo pamainą už kitą žmogų – lengvai ir su šypsena. Gali įsileisti pagyventi keliems mėnesiams žmogų, su kuriuo pažįstami vos vieną dieną – kokios problemos? Jie užleidžia savo vietą, lovą, pinigus, laiką, interesus, patys save… Visa tai apie juos – siaubingai idealius žmones. Bet jeigu su idealumu viskas aišku, tai kuo čia dėtas siaubas?

O siaubas apima, kai atidžiau pažvelgi tokiam žmogui į akis. Ir šiose akyse – kankinantis troškulys. Jie mirtinai ištroškę. Ko ištroškę?

Meilės.

Susidaro įspūdis, kad kiekviena tavo šypsena, kiekvienas tavo švelnus žodelis, dėmesio lašelis bus tuojau pat plėšte išplėštas. Išplėš ir spruks, nieko nelaukdamas, kad kas nors neatimtų. Pasislėps ir spaus prie širdies išplėštą lobį. Vadins jį meile. O paskui sugrįš pas tave gauti dar. Baisu? Taip, baisu.

Siaubingai idealiems žmonėms rūpi tik vienas klausimas: „Kodėl manęs niekas nemyli? Juk aš toks geras!“ Ir labai liūdna, kad į šį klausimą dažniausiai sau atsako: „Tikriausiai nepakankamai stengiausi. Reikia daryti dar daugiau, tada tiksliai atkreips dėmesį, įvertins ir pamils!“ Ir viskas prasideda iš naujo. Susipažinimas, suartėjimas su žmogumi, viltys, krachas, nusivylimas, depresija. O paskui vėl, vėl ir vėl. Atkakli, užsispyrusi paieška. Visiškai pasmerkta.

Tačiau klausimą užduoti būtų galima ir kitaip. Ir tolimesni įvykiai plėtosis visiškai kitaip. Aš tai žinau kaip psichoterapeutė, lydėjusi tuo kitu keliu ne vieną žmogų.

Ji buvo jauna, graži, gera ir nelaiminga. Į mano kabinetą drauge su ja prasiskverbė stiprių kvepalų aromatas, kuris dar ilgai tvyrojo jai išėjus. „Nejaugi jai atrodo, kad kuo daugiau kvepalų, tuo geriau?“ – šaudavo mintis per mudviejų pokalbius. O kai paklausiau tiesiai, paaiškėjo, kad taip ir yra. Kvepalai juk kvepia. Argi gali būti per daug malonaus kvapo?

Gaila, bet šitą strategiją ji taikė ir visose kitose savo gyvenimo sferose. Jai atrodė, kad kuo daugiau atiduos, tuo taps reikalingesnė. Ir pasiaukojančiai atiduodavo, visiškai nesusimąstydama, neabejodama. Kaip šilumą atiduoda iš žabų sukrautas laužas. Dega karštai, bet labai trumpai.

Nepraeidavo nė mėnesio ir ji vėl likdavo viena. Verkdavo, kankindavosi, paskui nurimdavo, pasinerdavo į darbą. Iki sekančio žmogaus, kuris pažvelgs į ją švelnesniu žvilgsniu ir užjaus. Suteiks vilties, apie kurią nė neįtaria.

Jos vidinis pasaulis buvo labai turtingas, tačiau ji pati atrodė tuščia. Ji pati nuvertino savo turinį. Išduodavo save vis iš naujo ir iš naujo. Ir žmogus, pažvelgęs jai į akis, pamatydavo jose vien tuštumą ir maldavimą išgelbėti. Ji maldavo tokio išgelbėjimo, kokio tasai žmogus niekada negalėjo jai duoti. Nes po ta fraze „man juk tiek mažai tereikia“ pulsuoja nepasotinamas troškulys. Frazėje „man viskas gerai“ nesijaučia pasitikėjimo savimi. O jos tylėjime galima buvo išgirsti nevilties aimaną.

Jaučiau tai iš tolo. Visa tai tiesiog ore tvyrojo. Ir kažkas manyje ragino bėgti nuo jos kuo toliau. Tačiau pasilikdavau.

Ką mes darėme?

Mokėmės pamilti save. Palaikyti save. Pasirūpinti savimi prieš, užuot aimanavus ir gailėjus savęs po. Treniravomės pasakyti „Ne“ ir įsitikinti, kad žmonės, tai išgirdę, nemiršta. Mokėmės atpažinti savo unikalumą ir vertę.

Pamažu. Su atoslūgiais, su tikėjimo praradimu. Su viltimi. Išsaugant teisę trokšti geresnio gyvenimo sau. Ir su dideliu dėmesiu bet kokiam, netgi menkiausiam rezultatui.

Taip, tam reikia labai daug laiko. Tačiau nugriauti senus pamatus ir išlieti visiškai naujus greitai niekada nesigaus. Laikas, paaukotas šiam darbui byloja apie didžiulę darbo svarbą. Ir jis niekada nebus paaukotas veltui. Net jeigu rezultatų ilgai nesimato, jų vis tiek esama. Ateis diena, kai visi šie daigai prasikals. Ir tada būkite pasiruošę smarkiai nustebti.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Kaip pakeisti savo realybę Pakalbėkime konkrečiai ir suprantamai, ką gi mums daryti su savo protu. Kaip suvaldyti šį neramų, nuolat besiblaškantį, prijaukinti nesiduodantį organ...
Kankinė Jeigu susidūrėte su tokia moterimi bent kartą gyvenime, turbūt jau žinote, kaip visa tai atrodo. Kankinės specialiai ieško progų kentėti: nesibaigiant...
Visai tai ateityje neturės jokios reikšmės Labai paprasta dienos bėgyje nukabinti nosį ar susierzinti. Mes linkę itin lengvai vienas kitą įskaudinti, kažkuo piktintis, pernelyg daug rūpinamės, ...
Auka. Pralaimėti negalima laimėti Įsivaizduokite, kad žmogus prašo pagalbos ir jūs imatės padėti. Tačiau kažkuriuo momentu pajuntate stiprų susierzinimą. Kuo labiau padedate, tuo labia...
Požymiai, kad esate empatas Empatija - tai sugebėjimas subtiliai jausti kito žmogaus emocijas lygiai taip pat aiškiai kaip savas. Tai sugebėjimas ne šiaip suprasti žmogų ir jį už...
Nustokite stengtis visiems patikti Taip, kalba eis būtent apie pražūtingą įprotį visada viskame įtikti aplinkiniams. Esame žmonės, kurie pastoviai stengiasi prisitaikyti. Tai, kuo vilki...
Piktybinio žmogaus požymiai Priimta manyti, kad visi žmonės yra geri iš prigimties, tik turi įvairių nežymių charakterio trūkumų. Tačiau esama žmonių, kurie visiškai sugriauna to...
Mano vidinis kritikas Vidinis kritikas - tai tas sutvėrimas mūsų viduje, kuris kritikuoja, vertina ir verčia siekti idealo. Būtent jo akyse mes turime atrodyti idealia žmon...
Psichologas: kodėl šiuolaikiniai žmonės vis dažnia... Originalas Paradoksalu: svajodami apie gražesnę ateitį, įsisukame į nesibaigiančių siekių ir tikslų rutiną, pamiršdami, kad gyvenimas vyksta čia ir d...
Žmogus – ne konservų skardinė Kai kurie žmonės sako, kad jiems pakanka pusvalandžio, kad pokalbio metu atskleistų pašnekovą, suprastų, kas jis per žmogus. Amerikiečiai apskritai tv...
Tariamos aukos. Kodėl kai kuriems žmonėms patinka ... Visi mes paprasti normalūs žmonės ir greta malonių įvykių gyvenime mums nutinka nemalonūs - išsiskyrimai, ligos, atleidimas iš darbo, neištikimybė, fi...
Šis tas apie patarimus Paskutinius metu ėmiau dažniau kreipti dėmesį į tai, kaip žmonės mėgsta švaistytis patarimais kairėn ir dešinėn. Ir dar būtų pusė bėdos, jeigu jie būt...
Svarbiausias trūkumas, kuris viską sugriauna Senovėje buvo tokia dievybė - Mitra. Savo numylėtinius ji apdovanodavo didžia malone - saiko jausmu. Žmogus, gavęs šią dovaną, tapdavo laimingas visos...
Visa, kas gera vyksta lėtai O visa, kas bloga - labai greitai. Taukšt, paukšt... Bloga žinia, netektis, nelaimė, avarija - visa tai įvyksta labai staigiai. Ir sulaužyti ką nors g...
Įpročiai, išduodantys nevykėlį Dažnai girdime apie įvairiausius psichologinius treningus, kuriuose žadama išmokyti tapti labiau pasitikinčiais savimi ir pagerinti gyvenimo kokybę. V...
Kas trukdo siekti tikslo ir jausti gyvenimo džiaug... Visi žmonės siekia būti laimingais. Apie tai, kaip tapti laimingu, prirašyta begalė knygų. Receptas labai paprastas: reikia viso labo susirasti tokį u...
Netapkite emocinio šantažo auka Egzistuoja labai rimta problema žmonių bendravime, kuri pasireiškia vieno žmogaus troškimu įgyti valdžią kitam žmogui, kad galima būtų gauti kažkokios...
Kaip buitinės problemos tampa giminės programomis... Kai kurie žmonės, skaitydami apie giminės programas, skeptiškai raukosi. Netiki tuo, ko neįmanoma pačiupinėti, laiko mistika, kliedesiais, kuo tik nor...
Trys skundų rūšys Kaip psichologas, seniai domiuosi žmonėmis: ką jie galvoja ir jaučia, kaip elgiasi. Man patinka stebėti jų veido išraiškas, įsiklausyti į žodžius, sek...
Energetinis vampyrizmas fiziologiniu požiūriu Paprastai energetiniu vampyrizmu mes vadiname situaciją, kai kažkas privedė žmogų prie labai stiprių neigiamų ir nemalonių emocijų, išmušė iš pusiausv...
Kaip išmokti nepykti Kartą manęs paklausė: -Nejaugi tu niekada nepyksti? -Ne, - atsakiau, - Aš niekada nepykstu. -Kodėl? - negalėjo nusiraminti pašnekovas. -Todėl kad ...
Noriu surasti savo pašaukimą Reklamos ir kvietimai su lozungais "Nori susirasti savo pašaukimą? Ateik!", "Nori suvokti savo misiją? Paskambink!", "Nori suprasti savo tikrąją paski...
Norite gauti teisę gyventi savo gyvenimą? Užmokėki... Mamai reikia, kad vaikai viešai pripažintų jos nuopelnus, kad demonstruotų dėkingumą už savo gyvenimą. Ji turi tam teisę. Tiesiog todėl, kad ji mama. ...
Gyvenimas nepilnu pajėgumu Depresiją galima puikiausiai slėpti nuo savęs, juolab, kad visi tik ir švaistosi patarimais: "pabėgiok kiekvieną rytą ir kaip ranka nuims!" arba "Tas,...
Nepergyventos emocijos pritraukia į gyvenimą neper... Šiame straipsnyje kalba eis apie emocijas. Neseniai gavau laišką iš kliento, jame jis savo emocijas vadina silpnybe. Susimąsčiau, kodėl taip yra. Juk ...