Pamilti save ir pakelti savo savivertę

Nors apie tai jau kabėta milijoną kartų, nagrinėjant pačiais įvairiausiais aspektais, skaitytojų klausimai verčia mane vis iš naujo ir iš naujo grįžti prie šios temos. Kaipgi pakeisti savo savivertę?

Pradžiai reikia suprasti – ir tai sudėtingiausia – kad savivertė yra tai, kaip mes patys save vertiname. Reiškia ir keisti ją galime patys, teisingai? Iš kitos pusės, kam apskritai reikia patį save kažkaip vertinti? Kaip būtent vertinti? Taikytis prie kažkokių normų ir taisyklių? Ar skubiai keisti tai, kas neatitinka kažkokių standartų? Dėl to asmeniškai man artimesnis kitas žodis. Savęs vertingumas. Kai supranti, kad tu pati sau jau vertinga ir gera tokia, kokia esi. Štai būtent tokia, būtent šiuo momentu. Tu jau vertinga, gera, su tavimi viskas gerai, net jeigu elgiesi ar kažką darai ne idealiai.

Meilė – tai veiksmas. Tai ne jausmas. Jausmas – tai veiksmo rezultatas. Kai paimi iš kiemo mažą kačiuką, išgydai, pamaitini, jis pridaro tau į šlepetę ir graužia baldus, o tu kenti, maitini, vėl gydai, rūpiniesi. Ir po kažkiek laiko tu jau beprotiškai myli šitą mažą nenaudėlį, net jeigu jis ir toliau krečia išdaigas. Atrodytų, jis tau ne giminaitis, tu jo negimdei ir net nesirinkai – jis pats išlindo iš krūmų, ir tau teko jį gelbėti.

Iš kur meilė? Iš kasdieninio rūpinimosi. Tas pats ir su savimi. Norite save mylėti – mokykitės rūpintis savimi kiekvieną dieną, nežiūrint į nieką.

Taip, aš ne formoje, štai čia – raukšlės, o čia nieko nesigauna. Na ir kas? Vis tiek savimi rūpiniesi. Kiekvieną dieną.

Moterims savivertė – ir tai labai svarbu suprasti – formuojasi kitaip, nei vyrams. Vyras matuoja save pasiekimais. Jeigu jis padarė tą ir aną, pasiekė štai tiek ir tiek – viskas, jis šaunuolis. Dėl to šioje sferoje vyrams paprasčiau. Nusmuko savivertė? Atlikau žygdarbį ir vėl viskas gerai.

Moterys gi formuoja savo savivertę iš santykių. Joms nepadės trys diplomai ir dvi taurės už laimėtas varžybas. Moters požiūris į save – tai visų žmonių požiūrių į ją vidurkis. Ji turi draugę, kuri ją myli, dvi drauges, kurios jos nemėgsta, jai pavydi ir skleidžia paskalas. Yra mama, kuri pastoviai tarkuoja, vyras, kuris irgi kartais paniurzga. Kaip ji žvelgs į save? Nelabai kaip. Nes žmonės į ją žvelgia nelabai kaip ir jos viduje užgimsta pojūtis: vadinasi, man taip ir reikia, vadinasi, tik to aš ir verta.

Dėl to be galo svarbu apsupti save žmonėmis, kurie palankiai į jus žvelgia, kurie jumis tiki ir jus įkvepia. Liaukitės bendrauti su toksiškais žmonėmis!

Iš kitos pusės, esama žmonių, kurie šiandien su jumis elgiasi nelabai kaip, bet be jų gyventi nesigauna. Kad ir ta pati anyta. Ką du ja daryti? Įtikinėti, kad jūs gera ir priversti jus pamilti? Žinoma, ne. Tiesiog padidinti distanciją. Daugumą problemų šeimoje kelia būtent šios distancijos trūkumas. Kai tik šiek tiek atitolstate, dalis strėlių jūsų nebepasiekia, tulžingų komentarų nebesigirdi. Ir santykiai pagerėja, ir savivertė atsigauna. Šia prasme labai svarbu išmokti nusistatyti reikiamą distanciją, nenutraukiant santykių, bet ir nesileisti būti skriaudžiamai.

Dar vienas dalykas – su savo saviverte mes pastoviai terliojamės ir stengiamės ją kažkaip pataisyti, sulopyti. O reikėtų tiesiog nustoti save vertinti ir liautis daryti iš to problemą. Tai juk irgi egoizmas ir išpuikimas – visą laiką pergyventi dėl to, ką ir kas apie jus pagalvojo, kas kaip su jumis elgiasi. Man labai patiko toks išsireiškimas: „Susitaikymas nereiškia, kad mes pradėjome apie save blogiau galvoti. Susitaikymas – tai mažiau apie save galvoti“.

Tu jokioje sferoje nesi „pats pačiausias“. Mes nesame pačios nelaimingiausios, mes nesame pačios siaubingiausios mamos ar žmonos, nesame bjauriausios moterys, mes ne pačios kalčiausios, ne labiausiai puolusios, ne idealiausios, ne geriausios, ne pačios gražiausios, ne protingiausios. Mes tiesiog moterys, žmonos ir mamos. Viso labo. Liaukitės skirti tam tiek daug dėmesio. Tokiais momentais pasakykite pati sau: „aš ne pati pačiausia“. Kad ištarti būtų lengviau, galite galvoti apie tai, kad šiame pasaulyje išvis nėra pačiausių. Jokioje sferoje.

Atsitraukite nuo savo problemų. Vienas geriausių būdų „suremontuoti“ savivertę – labdara. Padėkite tiems, kuriems blogiau, negu jums. Ir pamatysite, kad jums ne taip jau ir blogai – rankos/kojos vietoje, maistas šaldytuve. Turite vyrą, vaikų, sveikatos kol kas pakanka. O taip pat, padėdamos kitiems, pasijausite geriau. Atsiras reali ir apčiuopiama priežastis pradėti save gerbti (svarbiausia neišpuikti). Padėdamos kitiems, jūs didinate ir savo gerovę, ir pasaulį padarote geresniu.

Rūpinkitės savimi. Savo kūnu, širdimi, ugdykite protą. Tobulėkite ne dėl kaltės jausmo, ne iš baimės. Tobulėkite su malonumu, savu ritmu ir tempu, tose sferose, kurios jums šiandien patinka. Kiekvieną dieną. Skirkite laiko, ieškokite galimybių, pasinaudokite laisvomis minutėmis. Prižiūrėkite save tarsi nuostabią gėlę – jautrią ir švelnią.

Atkreipkite dėmesį į tai, kaip atrodote – kuo vilkite, kas dedasi ant galvos, kiek jums patinka atspindys veidrodyje. Moters savivertė ir nuotaika labai priklauso nuo išvaizdos. Ne nuo to, kiek ji įtelpa į standartus, o nuo to, kiek patinka sau pačiai, kiek moteriai pavyksta per išvaizdą pademonstruoti tą, ką ji turi viduje. Liaukitės nešioti tai, kas jums netinka ir nepatinka. Tiesiog meskite į šiukšlyną, dabar pat. Ir nustokite daryti iš savęs patogią, nepastebimą, pilką pelę. Liaukitės dėvėti, kas po ranka pakliuvo. Stenkitės visada būti graži. Net jeigu išėjote šiukšlių paketą į konteinerį kieme išmesti.

Gerbti save – reiškia pripažinti savo privalumus ir ugdyti, vystyti stipriąsias puses. Nereikia susifokusuoti ties silpnybėmis, jų turi visi. Daug kas moka megzti vąšeliu ar kepti skanius biskvitus, ne vien jūs. Tačiau jūs, pavyzdžiui, sukuriate nuostabų jaukumą namuose – štai ir kurkite. Sau kurkite, draugėms padėkite. Arba jums nelabai sekasi išmokyti vaikus raidžių ir skaičių, bet užtat jums puikiai gaunasi supažindinti juos su šiuo pasauliu. Tai eikite į lauką, tyrinėkite vabalus, šokinėkite per balas ir šerkite antis kūdroje. Susiraskite savo stipriąsias puses, savo privalumus, talentus.

Atsikratykite ankstesnių nuostatų. Kiekvieną kartą kai sau pasakote „kokia aš kreivarankė!“, pabandykite prisiminti, kas jums tai pasakė ir kada? Išgirdote tai iš močiutės, kai sudaužėte lėkštę? Gal iš mamos, kai kreivai šleivai susisiuvote sijonėlį? O gal iš mokytojos, kai nesigavo dailiai rašyti? Mintyse sugrąžinkite joms visus tuos vertinimus. Jie ne jūsų.

Sekite savo kalbą – ką, kada ir kaip apie save kalbate. Kaip atsiliepiate apie savo kūną, sugebėjimus. Net juokais nevadinkite savęs stora ar ligota, net likusi viena su savimi nevadinkite savęs stora, liesa, baisia, kvaila ir t.t. Nenuvertinkite nei savęs, nei savo pasiekimų.

Visada stokite į savo pusę. Kad ir kas beatsitiktų, net jeigu esate neteisi – stokite į savo pusę. Jeigu jus kažkas aprėkė – likite savo pusėje, niekas neturi teisės ant jūsų rėkti, net jeigu kažkur suklydote ir kažką padarėte ne taip. Paskui galima aiškintis, kokią klaidą padarėte, tačiau pirmiausia – stokite į savo pusę.

Būkite dėkinga. Pasaulis atspindi jūsų pačių požiūrį į jį. Jeigu transliuojate pasauliui vien prakeikimus – jums sugrįš prakeikimai. Jei dėkojate ir laiminate – pasaulis laimins jus. Dėkokite gyvenimui, pasauliui, Dievui, vyrui, vaikams, sau pačiai. Kuo daugiau dėkingumo jūsų širdyje, tuo ji didesnė ir šiltesnė.

Saugokite savo pasaulį nuo šlamšto. Skaitykite geras knygas, klausykitės geros muzikos, žiūrėkite gerą kiną. Juk viskas, ką dedatės į smegenis, gali dirbti arba jūsų labui, arba prieš jus. Ir jeigu jau kartą įdėjote – nebeišimsite. Nei idiotiškos dainos, nei klaikios knygos, nei bjauraus filmo. Visa tai vienaip ar kitaip formuos jūsų požiūrį į pasaulį ir į save. Dėl to laikykitės atsargumo ne tik bendravime, bet ir visose kitose sferose. Rinkitės tai, kas švariau ir aukščiau. Visur ir viskame. Atminkite taisyklę: „Mes ne tokie turtingi, kad leistume sau pigius ir prastus daiktus“. Ją galima pakeisti: „Nesu tiek savimi tikra, kad klausyčiau ir žiūrėčiau, kas pakliuvo“.

Gyvenkite sąžiningai. Savivertė labai priklausoma nuo savigarbos. Jeigu apgaudinėjate, imate tai, kas jums nepriklauso, kalbate bjaurastis kitiems už nugaros, esate neištikima vyrui ir t.t. – jūs negalėsite išties savęs gerbti. Sąžinė neleis – o sąžinę turi visi. Kai gyvenate dorai ir sąžiningai, gyvenimas gerokai supaprastėja.

Tausokite laiką, nešvaistykite jo savigraužos kančioms. Žinau pagal save, kad visas tas blaškymasis dažniausiai prasideda tada, kai atsiranda pernelyg daug laisvo laiko. Tai užsiimkite kuo nors, užimkite savo neramų protą, liaukitės kapstytis praeityje. Pradėkite kažką studijuoti, padėkite kitiems, pasigimdykite dar vieną vaiką, keliaukite, kurkite, bandykite, klyskite, bendraukite. Užpildykite gyvenimą emocijomis, prasmėmis, vertybėmis. Ir pamatysite, kad jau nebeliko laiko kentėti dėl savo menkavertiškumo.

Mylėkite save, tausokite. Nes viskas, ką moteris daro ir kuria, ji daro iš vidaus. Dėl to viduje visada turite turėti daug gero, kad būtų iš ko kurti.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Pasitinkant krizę be baimės Krizės periodas - ypatingas. Šiandien nekalbėsiu apie tas galimybes, kurios mums atsiveria. Kokios galimybės, jei visą kūną sukaustė baimė? Jeigu neai...
Koks asmenybės tipas labiausiai traukia į savo gyv... Gražina Vasiliauskienė | Alfa.lt Psichopatai atrodo žavingi, kontroliuojantys save, tačiau jie būna šaltakraujiški ir be gailesčio manipuliuojantys k...
Kaip nustoti atsiprašinėti Daugelis mūsų taria žodį "atsiprašau" automatiškai, nepriklausomai nuo to, ar padarėme, kažką blogo, ar ne. Šitas iš pirmo žvilgsnio nekenksmingas įpr...
Žvakė nieko nepraranda jeigu nuo jos užsidega kito... Žvakė - šviesos ir šilumos šaltinis. Kaip ir žmogus, turintis idėjų, minčių, jausmų, troškimų, viso to, ką galima pavadinti jo šviesa ir šiluma. Kai ...
Komforto zona Pasaulį mes suvokiame per savo gyvenimiškos patirties prizmę. O patirtis suformuoja tą aplinką, kurioje jaučiamės tarsi žuvys vandenyje. Viskas šioje ...
Praeities nelaisvėje Mūsų gyvenimas unikalus, jis kupinas įvykių, emocijų, pergyvenimų ir prisiminimų. Kažkas juos rūpestingau saugoja, kažkas su džiaugsmu įsileidžia į sa...
Keiskis, bjaurybe! Kaip neurozė skatina pokyčius Ar žinote, kas yra neurozė? Tai organizmo spyris jums į užpakalį, kurio tikslas - priversti jus pagaliau keisti save ir savo gyvenimą. Abejojate? Na,...
Feisbukas kaip diagnostikos metodas Visi žino, kas yra socialiniai tinklai. Jie gali tapti pagalbininkais mezgant kontaktus, patogiai ir nemokamai bendraujant. Kasdien Feisbuke lankosi š...
Kaip nustoti gelbėti Noriu iš anksto patikslinti, kad čia kalbama ne apie krizes ir forsmažorus, kurie kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei. Taigi. Kartais mums kyla...
Sau pasigimdytas vaikas Žmogui be galo svarbu suvokti, kaip ir kodėl jis atėjo į šį pasaulį. "Taip gavosi", "mes tavęs labai norėjome ir laukėme", "tu neplanuotas", "norėjau ...
Kur nuteka resursai? Apie ribas Dažnai kalbame apie resursus. Susidarome sąrašus - kas tuos resursus papildo, o kas eikvoja. Kas atima dvasines jėgas ir džiaugsmą, gyvumą, įkvėpimą, ...
Gėris per prievartą. Kuo pavojingas gelbėtojo vaid... Kaip sako liaudis: "Gerais norais pragaras grįstas". Ką slepia noras padėti artimam žmogui? Siekį perdaryti patį žmogų, įpiršti jam savo požiūrį, au...
Visai tai ateityje neturės jokios reikšmės Labai paprasta dienos bėgyje nukabinti nosį ar susierzinti. Mes linkę itin lengvai vienas kitą įskaudinti, kažkuo piktintis, pernelyg daug rūpinamės, ...
Viskas, ką sako žmonės – netiesa Esu tikras, kad kiekvienas iš jūsų susidūrėte su situacija, kai žmogus sakė jums viena, o darė visai ką kitą. Kodėl taip vyksta? Tai melas, silpnumas,...
Išgijimas keturiuose lygmenyse Imkime ir pagalvokime, kas yra išgijimas, jei kalbame apie keturis savo asmenybės lygmenis. Juk siekiant harmonijos, viskas turi vykti kiekviename lyg...
Kaip keičiasi gyvenimas, kai nustoji laukti Aš nustojau kažko laukti. Ir širdyje pasidarė lengva, lengva. Tartum pradėjau gyventi, nes iki to momento daugiau galvojau, kaip gyventi, o čia ėmiau ...
Būk savimi Tas nuostabus jausmas - tiesiog būti savimi, nors kartais tai atrodo kvaila ir ne vietoje! Kodėl gi jaučiame tokį aplinkinių spaudimą ir iš visų jėgų ...
Bendravimas su kontroliuojančiais ir kritikuojanči... Problema. Kai kurie streso apimti žmonės tampa itin kritiški svetimai veiklai. Juos apsėda manija kontroliuoti laiką, švarą, tvarką. Jie siunta, steng...
Gyvenimas kaip sprendimas Kiekvieną dieną priimame sprendimus ir renkamės. Dar būdami vaikais, rinkomės ir sprendėme, suvalgyti saldainį ar ne, prisipažinti tėvams, ar nutylėti...
Dauguma žmonių taip ir liks vidutinybėmis Pilkumas standartiškumas traukia pernelyg stipriai, dauguma žmonių niekada neatsikratys šios traukos. Dauguma protų aplink mus - pakankamai skurdūs. ...
Ko prisigalvojome sau vietoje laimės Viskas lygtai vyksta ne taip ir tu ne gyveni, bet "egzistuoji". Tartum stovėtum milžiniškame transporto kamštyje ir tarsi ir kažkur važiuoji, tačiau n...
Sveikas egoizmas Taip jau priimta manyti, kad egoizmas yra išimtinai negatyvus reiškinys. Atseit, jei žmogus egoistas, reiškia, galvoja tik apie save. Tačiau mažai kam...
Pavydas. Vyriškas ir moteriškas Mūsų labai daug. Milijardai, kažkas vos suveda galą su galais, o kažkas mėgaujasi jachtomis. Mes labai skirtingi, užaugome skirtingomis sąlygomis ir e...
Apsauga nuo kvailių ir kai kurių artimųjų Yra labai daug norinčių valdyti ir kontroliuoti tavo gyvenimą, ir yra labai daug būdų primesti tau svetimą kontrolę. Tačiau jeigu tavęs kontrolė neten...
Reagavimas į kliūtis Kai siekiame tikslo, reikalų ir darbų trūkumu skųstis netenka. Žinoma, visada norisi, kad viskas klostytųsi lengvai ir sklandžiai. Tačiau kaip tyčia p...