Pamilti save ir pakelti savo savivertę

Nors apie tai jau kabėta milijoną kartų, nagrinėjant pačiais įvairiausiais aspektais, skaitytojų klausimai verčia mane vis iš naujo ir iš naujo grįžti prie šios temos. Kaipgi pakeisti savo savivertę?

Pradžiai reikia suprasti – ir tai sudėtingiausia – kad savivertė yra tai, kaip mes patys save vertiname. Reiškia ir keisti ją galime patys, teisingai? Iš kitos pusės, kam apskritai reikia patį save kažkaip vertinti? Kaip būtent vertinti? Taikytis prie kažkokių normų ir taisyklių? Ar skubiai keisti tai, kas neatitinka kažkokių standartų? Dėl to asmeniškai man artimesnis kitas žodis. Savęs vertingumas. Kai supranti, kad tu pati sau jau vertinga ir gera tokia, kokia esi. Štai būtent tokia, būtent šiuo momentu. Tu jau vertinga, gera, su tavimi viskas gerai, net jeigu elgiesi ar kažką darai ne idealiai.

Meilė – tai veiksmas. Tai ne jausmas. Jausmas – tai veiksmo rezultatas. Kai paimi iš kiemo mažą kačiuką, išgydai, pamaitini, jis pridaro tau į šlepetę ir graužia baldus, o tu kenti, maitini, vėl gydai, rūpiniesi. Ir po kažkiek laiko tu jau beprotiškai myli šitą mažą nenaudėlį, net jeigu jis ir toliau krečia išdaigas. Atrodytų, jis tau ne giminaitis, tu jo negimdei ir net nesirinkai – jis pats išlindo iš krūmų, ir tau teko jį gelbėti.

Iš kur meilė? Iš kasdieninio rūpinimosi. Tas pats ir su savimi. Norite save mylėti – mokykitės rūpintis savimi kiekvieną dieną, nežiūrint į nieką.

Taip, aš ne formoje, štai čia – raukšlės, o čia nieko nesigauna. Na ir kas? Vis tiek savimi rūpiniesi. Kiekvieną dieną.

Moterims savivertė – ir tai labai svarbu suprasti – formuojasi kitaip, nei vyrams. Vyras matuoja save pasiekimais. Jeigu jis padarė tą ir aną, pasiekė štai tiek ir tiek – viskas, jis šaunuolis. Dėl to šioje sferoje vyrams paprasčiau. Nusmuko savivertė? Atlikau žygdarbį ir vėl viskas gerai.

Moterys gi formuoja savo savivertę iš santykių. Joms nepadės trys diplomai ir dvi taurės už laimėtas varžybas. Moters požiūris į save – tai visų žmonių požiūrių į ją vidurkis. Ji turi draugę, kuri ją myli, dvi drauges, kurios jos nemėgsta, jai pavydi ir skleidžia paskalas. Yra mama, kuri pastoviai tarkuoja, vyras, kuris irgi kartais paniurzga. Kaip ji žvelgs į save? Nelabai kaip. Nes žmonės į ją žvelgia nelabai kaip ir jos viduje užgimsta pojūtis: vadinasi, man taip ir reikia, vadinasi, tik to aš ir verta.

Dėl to be galo svarbu apsupti save žmonėmis, kurie palankiai į jus žvelgia, kurie jumis tiki ir jus įkvepia. Liaukitės bendrauti su toksiškais žmonėmis!

Iš kitos pusės, esama žmonių, kurie šiandien su jumis elgiasi nelabai kaip, bet be jų gyventi nesigauna. Kad ir ta pati anyta. Ką du ja daryti? Įtikinėti, kad jūs gera ir priversti jus pamilti? Žinoma, ne. Tiesiog padidinti distanciją. Daugumą problemų šeimoje kelia būtent šios distancijos trūkumas. Kai tik šiek tiek atitolstate, dalis strėlių jūsų nebepasiekia, tulžingų komentarų nebesigirdi. Ir santykiai pagerėja, ir savivertė atsigauna. Šia prasme labai svarbu išmokti nusistatyti reikiamą distanciją, nenutraukiant santykių, bet ir nesileisti būti skriaudžiamai.

Dar vienas dalykas – su savo saviverte mes pastoviai terliojamės ir stengiamės ją kažkaip pataisyti, sulopyti. O reikėtų tiesiog nustoti save vertinti ir liautis daryti iš to problemą. Tai juk irgi egoizmas ir išpuikimas – visą laiką pergyventi dėl to, ką ir kas apie jus pagalvojo, kas kaip su jumis elgiasi. Man labai patiko toks išsireiškimas: „Susitaikymas nereiškia, kad mes pradėjome apie save blogiau galvoti. Susitaikymas – tai mažiau apie save galvoti“.

Tu jokioje sferoje nesi „pats pačiausias“. Mes nesame pačios nelaimingiausios, mes nesame pačios siaubingiausios mamos ar žmonos, nesame bjauriausios moterys, mes ne pačios kalčiausios, ne labiausiai puolusios, ne idealiausios, ne geriausios, ne pačios gražiausios, ne protingiausios. Mes tiesiog moterys, žmonos ir mamos. Viso labo. Liaukitės skirti tam tiek daug dėmesio. Tokiais momentais pasakykite pati sau: „aš ne pati pačiausia“. Kad ištarti būtų lengviau, galite galvoti apie tai, kad šiame pasaulyje išvis nėra pačiausių. Jokioje sferoje.

Atsitraukite nuo savo problemų. Vienas geriausių būdų „suremontuoti“ savivertę – labdara. Padėkite tiems, kuriems blogiau, negu jums. Ir pamatysite, kad jums ne taip jau ir blogai – rankos/kojos vietoje, maistas šaldytuve. Turite vyrą, vaikų, sveikatos kol kas pakanka. O taip pat, padėdamos kitiems, pasijausite geriau. Atsiras reali ir apčiuopiama priežastis pradėti save gerbti (svarbiausia neišpuikti). Padėdamos kitiems, jūs didinate ir savo gerovę, ir pasaulį padarote geresniu.

Rūpinkitės savimi. Savo kūnu, širdimi, ugdykite protą. Tobulėkite ne dėl kaltės jausmo, ne iš baimės. Tobulėkite su malonumu, savu ritmu ir tempu, tose sferose, kurios jums šiandien patinka. Kiekvieną dieną. Skirkite laiko, ieškokite galimybių, pasinaudokite laisvomis minutėmis. Prižiūrėkite save tarsi nuostabią gėlę – jautrią ir švelnią.

Atkreipkite dėmesį į tai, kaip atrodote – kuo vilkite, kas dedasi ant galvos, kiek jums patinka atspindys veidrodyje. Moters savivertė ir nuotaika labai priklauso nuo išvaizdos. Ne nuo to, kiek ji įtelpa į standartus, o nuo to, kiek patinka sau pačiai, kiek moteriai pavyksta per išvaizdą pademonstruoti tą, ką ji turi viduje. Liaukitės nešioti tai, kas jums netinka ir nepatinka. Tiesiog meskite į šiukšlyną, dabar pat. Ir nustokite daryti iš savęs patogią, nepastebimą, pilką pelę. Liaukitės dėvėti, kas po ranka pakliuvo. Stenkitės visada būti graži. Net jeigu išėjote šiukšlių paketą į konteinerį kieme išmesti.

Gerbti save – reiškia pripažinti savo privalumus ir ugdyti, vystyti stipriąsias puses. Nereikia susifokusuoti ties silpnybėmis, jų turi visi. Daug kas moka megzti vąšeliu ar kepti skanius biskvitus, ne vien jūs. Tačiau jūs, pavyzdžiui, sukuriate nuostabų jaukumą namuose – štai ir kurkite. Sau kurkite, draugėms padėkite. Arba jums nelabai sekasi išmokyti vaikus raidžių ir skaičių, bet užtat jums puikiai gaunasi supažindinti juos su šiuo pasauliu. Tai eikite į lauką, tyrinėkite vabalus, šokinėkite per balas ir šerkite antis kūdroje. Susiraskite savo stipriąsias puses, savo privalumus, talentus.

Atsikratykite ankstesnių nuostatų. Kiekvieną kartą kai sau pasakote „kokia aš kreivarankė!“, pabandykite prisiminti, kas jums tai pasakė ir kada? Išgirdote tai iš močiutės, kai sudaužėte lėkštę? Gal iš mamos, kai kreivai šleivai susisiuvote sijonėlį? O gal iš mokytojos, kai nesigavo dailiai rašyti? Mintyse sugrąžinkite joms visus tuos vertinimus. Jie ne jūsų.

Sekite savo kalbą – ką, kada ir kaip apie save kalbate. Kaip atsiliepiate apie savo kūną, sugebėjimus. Net juokais nevadinkite savęs stora ar ligota, net likusi viena su savimi nevadinkite savęs stora, liesa, baisia, kvaila ir t.t. Nenuvertinkite nei savęs, nei savo pasiekimų.

Visada stokite į savo pusę. Kad ir kas beatsitiktų, net jeigu esate neteisi – stokite į savo pusę. Jeigu jus kažkas aprėkė – likite savo pusėje, niekas neturi teisės ant jūsų rėkti, net jeigu kažkur suklydote ir kažką padarėte ne taip. Paskui galima aiškintis, kokią klaidą padarėte, tačiau pirmiausia – stokite į savo pusę.

Būkite dėkinga. Pasaulis atspindi jūsų pačių požiūrį į jį. Jeigu transliuojate pasauliui vien prakeikimus – jums sugrįš prakeikimai. Jei dėkojate ir laiminate – pasaulis laimins jus. Dėkokite gyvenimui, pasauliui, Dievui, vyrui, vaikams, sau pačiai. Kuo daugiau dėkingumo jūsų širdyje, tuo ji didesnė ir šiltesnė.

Saugokite savo pasaulį nuo šlamšto. Skaitykite geras knygas, klausykitės geros muzikos, žiūrėkite gerą kiną. Juk viskas, ką dedatės į smegenis, gali dirbti arba jūsų labui, arba prieš jus. Ir jeigu jau kartą įdėjote – nebeišimsite. Nei idiotiškos dainos, nei klaikios knygos, nei bjauraus filmo. Visa tai vienaip ar kitaip formuos jūsų požiūrį į pasaulį ir į save. Dėl to laikykitės atsargumo ne tik bendravime, bet ir visose kitose sferose. Rinkitės tai, kas švariau ir aukščiau. Visur ir viskame. Atminkite taisyklę: „Mes ne tokie turtingi, kad leistume sau pigius ir prastus daiktus“. Ją galima pakeisti: „Nesu tiek savimi tikra, kad klausyčiau ir žiūrėčiau, kas pakliuvo“.

Gyvenkite sąžiningai. Savivertė labai priklausoma nuo savigarbos. Jeigu apgaudinėjate, imate tai, kas jums nepriklauso, kalbate bjaurastis kitiems už nugaros, esate neištikima vyrui ir t.t. – jūs negalėsite išties savęs gerbti. Sąžinė neleis – o sąžinę turi visi. Kai gyvenate dorai ir sąžiningai, gyvenimas gerokai supaprastėja.

Tausokite laiką, nešvaistykite jo savigraužos kančioms. Žinau pagal save, kad visas tas blaškymasis dažniausiai prasideda tada, kai atsiranda pernelyg daug laisvo laiko. Tai užsiimkite kuo nors, užimkite savo neramų protą, liaukitės kapstytis praeityje. Pradėkite kažką studijuoti, padėkite kitiems, pasigimdykite dar vieną vaiką, keliaukite, kurkite, bandykite, klyskite, bendraukite. Užpildykite gyvenimą emocijomis, prasmėmis, vertybėmis. Ir pamatysite, kad jau nebeliko laiko kentėti dėl savo menkavertiškumo.

Mylėkite save, tausokite. Nes viskas, ką moteris daro ir kuria, ji daro iš vidaus. Dėl to viduje visada turite turėti daug gero, kad būtų iš ko kurti.

Šaltinis