„Parodyk, kaip tu mane myli”. – sakome mažyliui ir jis iš visų jėgų mus apkabina. Jis dar beveik nekalba, o apkabinti jau moka – parodyti, kaip myli. Ir rodo savo meilę iš visų jėgų: „Štai taip aš tave myliu! Stipriai, stipriai! Iš visų jėgų!”
Mums tai be galo svarbu ir reikalinga. Kad pasakytų, kaip mus myli. Jei nemoka kalbėti, nesvarbu. Galima parodyti.
Paklausti, ar nepavargai. Paprašyti užsidėti kepurę, jeigu šalta ar kepina saulė. Nupirkti ką nors skanaus ir pavaišinti. Švelniai paliesti, ar apkabinti liūdesyje. Pabučiuoti ar paimti už rankos per pasivaikščiojimą. Vakare uždėti mūsų mėgstamą filmą. Išklausyti problemas ir tiesiog pagailėti ir padrąsinti…
Yra begalė būdų parodyti meilę. Tačiau prašome to tik iš mažo vaiko, kuris vis dar nuoširdžiai geras ir nuoširdžiai rodo savo meilę. Jam ne gėda, negaila, jis dosnus – štai kaip aš tave myliu! Iš visų jėgų! Stipriaia, stipriai!
Labai svarbu rodyti, kaip stipriai mes mylime – kol dar galime apkabinti mylimuosius. Kol dar turime tam jėgų. Išreikšti meilę geru žodžiu, bučiniu, dovanėle, atleidimu, švelnumu, kurio neprašė – suaugusieji neprašo švelnumo. Tačiau jis jiems labai reikalingas.
Ir dėl to suaugęs tyliai paprašo mažylio: „parodyk, kai mane myli”. Ir pats apkabina mažąjį, bučiuoja, atsakydamas į jo meilę.
