Pasakos-apie-gyventojų-perteklių

Pasakos apie gyventojų perteklių

Pirmą kartą ėmiau rimčiau studijuoti siaubingo gyventojų pertekliaus problemą prieš maždaug 10 metų, kai rinkau medžiagą savo knygai apie GMO ir manipuliacijų genais istoriją. Aš susidomėjau keistais ir labai stipriais Rokfelerių šeimos fondo ir kitų organizacijų, susijusių su šiuo fondu, polinkiais finansuoti tyrimus ir praktines metodikas eugenikos srityje. Reali gyventojų skaičiaus būsena radikaliai skiriasi nuo to vaizdo, kurį mums bruka į galvas centrinė žiniasklaida.

Savo tyrimų metu aš susidūriau su dokumentuotais įrodymais, kad Rokfelerio fondas (Rockefeller Foundation) ne tik finansavo daugumą Margaretės Sanger ir jos eugenikų organizacijos „Šeimos planavimas“ (Planned Parenthood) ketvirtame dešimtmetyje, kai jos „Negrų projektas“ (Negro Project) juodaodžių apgyvendintame Harleme mėgino sukurti būdus, kaip sunaikinti juodaodžius. Tas pats fondas tuo pačiu laikmečiu finansavo įvairius eksperimentus, kuriuos atliko Kaizerio Vilhelmo institutas (Kaiser Wilhelm Institute) Berlyne ir Miunchene Hitlerio Vokietijoje. Fondo atstovai puikiausiai žinojo, kokį barbariškumą finansuoja – tai buvo „neįtikusiųjų“ naikinimo metodų kūrimas.

Ta pati Rokfelerių šeima šeštame dešimtmetyje organizavo ir finansavo labai įtakingą darbą eugenikos srityje, kurį parašė Džonas Rokfeleris III-asis „Populiacijos taryba“ (Population Council).

1952 metų birželį Džonas Rokfeleris III-asis sušaukė slaptą konferenciją Viljamsburge (Virdžinija), kurioje susitiko apie 30 pačių žymiausių ekologų, medikų, sociologų, „Šeimos planavimo“ lyderių, žemės ūkio ekspertų ir demografų. Jie įsteigė naują organizaciją, kuri galėjo veikti kaip „koordinuotas ir katalizuojantis agentas plačiosiose gyventojų masėse“.

Džonas Rokfeleris III-asis viešai pakrikštijo organizaciją „Populiacijos taryba“ ir pasiskelbė pirmuoju jos prezidentu. Šeima nukreipė galingus savo finansinius ir informacinius resursus skleisti mitą apie gyventojų perteklių, kurį mūsų dienomis dauguma žmonių aklai pripažįsta kaip neginčijamą mokslinę tiesą. Organizacija paskleidė mitą apie tai, kad „žmonės teršia gamtą“ arba, kaip mėgsta aprašinėti žmonių skaičiaus augimą besivystančiose šalyse Alanas Gregas iš Rokfelerių fondo: „žmonija – tai maisto reikalaujantis vėžinis auglys“. Strateginiu prioritetu tapo veikla, skatinanti gyventojų skaičiaus mažinimą. Šia veikla žingsnis po žingsnio užsiima pačios įvairiausios žinybos, pradedant JAV vyriausybe ir Pasaulio banku, kurį kontroliuoja JAV.

Rokfelerių finansuojami pigios ir efektyvios gimstamumo kontrolės tyrimai ir kiti eugenikos projektai atvedė prie to, kad JAV vyriausybė tiek oficialiai, tiek paslapčia vykdo veiklą, susijusią su gimstamumo mažinimu gamtiniais resursais turtingose šalyse – Brazilijoje, Indijoje, Nigerijoje, Indonezijoje. Henris Kisindžeris sudarė dokumentą NSSM-200, pavadintą „Gyventojų skaičiaus didėjimo pasekmės JAV saugumui ir interesams užsienyje“, o prezidentas Džeraldas Fordas patvirtino šį dokumentą kaip vyriausybinės politikos programą 1975 metais.

Centrinė žiniasklaida, kurią kontroliuoja Rokfeleriai ir kiti eugenikos šalininkai bei turtuoliai, kelis dešimtmečius bruko mums propagandą apie tai, kad pasaulis pavirto „populiacine bomba“. Šis terminas paimtas iš Polo Erličo (Paul Ehrlich) knygos tuo pačiu pavadinimu, išleistoje aštunto dešimtmečio viduryje, vykstant Vietnamo karui. Knygoje Erličas tvirtino: „Mums iškilo būtinybė užimti labai griežtą tarptautinę poziciją… Mes turime panaudoti savo politinę galią kitų šalių spaudimui, kad jos prisijungtų prie programų, kurios diegia naujas žemės ūkio ir gimstamumo kontrolės formas“.

Didžioji įtikinėjimo gyventojų pertekliaus keliamu pavojumi strategija susiduria tiktai su viena problema. Pasauliui grėsmę kelia ne gyventojų perteklius, o mažėjimas – žmonijos krachas.

Egzistuoja atitinkami statistiniai duomenys. Tiksliai nustatyta, remiantis vidutine gyvenimo trukme ir mirtingumo lygiu, kad reikia vidutiniškai 2,1 gimdymo vienai moteriai, kad būtų išlaikyta gyventojų skaičiaus pusiausvyra. Neseniai buvo išanalizuoti gimstamumo tempai visame pasaulyje. Rezultatai kai kuriuos žmones gali šokiruoti.

Vokietijoje gimstamumo lygis krito iki 1,36 – tai dar blogiau už Ispaniją (1,48) ir Italiją (1,4). Vakarų Europos gyventojų skaičius apskritai gali sumažėti nuo 460 iki 350 milijonų žmonių. O kvaila ir dramatiška „vieno vaiko“ politika sumažins Kinijos gyventojų skaičių dvigubai.

Netgi JAV, kurioje imigrantai iš Lotynų Amerikos palaiko aukštą gimstamumo lygį, susiduria su gyventojų mažėjimu. Pew Research Center ataskaita skelbia, kad imigrantų gimstamumas smuko nuo 102 gimdymų 1000-čiui moterų 2007 metais iki 87,8 2012 metais. Bendras gimstamumo lygis Amerikoje krito iki 64 gimimų 1000-čiui moterų, o to nepakanka kad būtų išsaugotas dabartinis gyventojų skaičius. Europa išmiršta, Kinija ir JAV – taip pat.

Kai kam gali pasirodyti, kad gyventojų pertekliaus bomba slypi besivystančiose šalyse – Afrikoje, Indijoje, Lotynų Amerikoje. Tačiau tai netiesa.

Vargingos šalys besivystančiame pasaulyje iš dalies dėka Rokfelerių jau nebegimdo tiek daug, kaip anksčiau. Nuo 1960 iki 2009 gimstamumo lygis Meksikoje sumažėjo nuo 7,3 iki 2,4 gimdymo vienai moteriai. Indijoje šis rodiklis smuko nuo 6 iki 2,5, Brazilijoje – nuo 6,15 iki 1,9. netgi Afrikoje piečiau nuo Sacharos, kur vidutinis gimstamumo lygis išlieka pakankamai didelis – 4,66, rodiklis smunka pagal sudarytus planus. Apie 2070-uosius metus tos tautos jau nebekompensuos mirtingumo naujai gimusiais gyventojais. Ir visos šios permainos besivystančiose šalyse palies ne tik Ameriką, bet ir visą pasaulį.

Gyventojų skaičiaus mažėjimą netrukus teks pripažinti viena rimčiausių problemų, kurias teks spręsti ateities kartoms praktiškai visoje planetoje.

www

Leave a Reply