Pasimokykime iš vaikų

Esame pratę manyti, kad tai mes, suaugusieji, turime mokyti vaikus. Tačiau atidžiau įsižiūrėjus į mažuosius, paaiškėja, jos yra ko ir iš jų pasimokyti.

Vaikai juda ištisą dieną. Pastoviai kažką veikia nuo to momento, kai atsikelia, iki momento, kada atsigula miegoti. Vaikas – tai kalorijų deginimo mašina, kuri laksto, šokinėja ir susiranda sau vis naujų užsiėmimų. Vaikai nesėdi ant kėdės, kai galima pasivolioti ant grindų, nevaikšto, kada galima bėgioti. Imkite pavyzdį iš vaikų – daugiau judėkite, būkite energingesni.

Vaikai nepersivalgo. Jiems vienodai rodo, kiek maisto liko lėkštėje, jeigu jau pasisotino, skirtingai nei suaugusiems. Dėl to jie niekada neapsiryja, jei tik, žinoma, to nereikalauja tėvai. Suaugusiems irgi vertėtų įgyti įgūdį įsiklausyti į savo organizmą ir laiku sustoti.

Vaikai labai lankstūs. Jie kaip plastilinas, gali įgauti bet kokią formą. Suaugę mes prarandame lankstumą, kadangi praktiškai nesitreniruojame. Dėl to pamėginkite užsiimti joga ar bent jau atlikite po kelis pratimus per dieną. Tai teigiamai veikia sveikatą.

Vaikai nuoširdūs. Jie visada tiesiai sako, ką galvoja, nuoširdžiai reiškia emocijas, neslepia jų. Kai vaikui linksma, jis juokiasi, kai skaudu – verkia. Mums jų reakcijos visada suprantamos. Bet ar galite tą patį pasakyti apie save ar aplinkinius?

Vaikai džiaugiasi smulkmenomis. Jiems nesvarbu kuo žaisti – brangiu kompiuteriu, kamuoliu ar, tarkime, sniego gniūžtėmis. Jiems viskas įdomu, jie kupini laimės ir optimizmo. Tuo tarpu suaugusieji linkę į brangius žaislus ir labai retai džiaugiasi paprastais dalykais.

Vaikai neužsiciklina. Labai lengvai nusimena dėl smulkmenų, tačiau bloga nuotaika trunka neilgai ir netrukus jie vėl lyg niekur nieko žaidžia toliau. Tuo tarpu suaugusieji saugo nuoskaudą ir pyktį metų metus. Mums derėtų pasimokyti iš vaikų šios būsenos.

Vaikai moka ilsėtis. Jie sugeba užmigti tiesiai už stalo, bevalgydami, ar nusiaudami batukus po pasivaikščiojimo. Jie tiksliai žino, kada baigiasi jėgos, jaučia, kad laikas pailsėti, kad galima būtų pasisemti naujų jėgų. O štai suaugusieji prarado galimybę pastebėti nuovargį ir nemoka laiku sustoti.

Vaikai žvelgia į viską nauju žvilgsniu. Jiems kiekviena diena – nauja diena. Jie pastebi tokias smulkmenas, į kurias suaugusieji niekada neatkreipia dėmesio. Jeigu pažvelgsime į pasaulį vaiko akimis, mums sugrįš pasaulio suvokimo šviežumas. Pasaulio, su visomis jo spalvomis, su visu absurdu. O tai – kūrybiško žmogaus požymis.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *