Pasirinkti vyrą

Kai alfa-vyras meta moterį su vaiku, ji pradeda ieškotis sau buvusio partnerio priešingybės. Ir galiausiai suranda žemo rango vyrioką, kuris iš pradžių atrodo arba kaip užguitas, minkštakūnis inteligentas, arba kaip chroniškas nevykėlis, kurio „gaila“. Pasakymas „gaila“ iš tiesų reiškia mintį, kad tas žmogus bus iki grabo lentos dėkingas tai, kuri jo „pagailėjo“. Moteriai atrodo, kad va jau šitas vyriškis, tylus ir paklusnus, paprasčiausiai neturės drąsos išeiti. Ji pasigimdo nuo jo dar vieną vaiką – pačios moterys tai vadina „sutvirtinti santuoką vaiku“, „pririšti jį prie savęs vaiku“.

Tačiau staiga paaiškėja, kad tas „užguitas inteligentas“ ir „mielas nevykėlis“ yra ne šiaip sau užguitas ir nevykęs. Jis, pasirodo, išties yra žemo rango vyriškis. O tai reiškia, kad jis neturi ne tik ambicijų ir tikslų, bet ir, kas visų svarbiausia, neturi jokios atsakomybės, o be to, ilgus metus spaustas aukštesnio rango vyrų, išmoko per tą laiką puikiausiai meluoti, išsisukinėti, kaulyti to paties „pasigailėjimo“, apsimesti pilku ir vargšu. Jam labai naudinga būti autsaideriu – iš autsaiderių niekas nieko nereikalauja, jo visi gailisi.

Atsakomybė už savo kolektyvą, savo moterį ir vaikus – vado, t.y. aukšto rango vyriškio bruožas. Prie to dar galima pridėti sugebėjimą laikytis duoto žodžio, supratimą, kas yra garbinga. Žemo rango vyrams tai nebūdinga. Jie pasitenkina šio konkretaus momento komfortu ir skubiai sprunka, kai atsiranda bent menkiausias pavojus, kad teks atsakyti už savo poelgius. Ir elgiasi jie taip nepriklausomai nuo to, su kokia moterimi gyvena. Žinau atvejų, kai geros merginos iš patriarchališkų šeimų susirasdavo sau štai tokius chroniškus nevykėlius, kurių „buvo gaila“. O tie pradingdavo, kai tik sužinodavo apie žmonos nėštumą. Kuriems galams jiems terliotis su nėščia žmona ir vaiku, ar net keliais. Kaifas pasibaigė – viskas, laikas tepti slides. Ir tai nepaisant fakto, kad moterys buvo nusiteikusios turėti pilnavertę šeimą, mokėjo sukurti namuose jaukumą ir psichologinį komfortą, mylėjo vyrą ir norėjo su juo būti.

Tai, beje, viena iš priežasčių, dėl kurių subalansuotoje praeities visuomenėje poras vaikui parinkdavo tėvai. „Pagailėjimo“ kaulijantis nevykėlis neapdumdavo jiems akių. Tai, kuo jis susukdavo galvą jaunai mergaitei, niekad nesusuks galvos tos mergaitės išmintingam ir patyrusiam tėvui.

Ir vėlgi – jeigu tėvai kaip ekspertai – pašalinti, tai kas gi, išskyrus kvailą moterį, kaltas dėl to, kad ji ieško sau ne aukšto rango, atsakingo vyriškio, o apgailėtino, atsakomybės jausmo neturinčio nevykėlio? Juk atskirti vieną nuo kito ne taip jau labai ir sudėtinga.

www