Pavydas. Vyriškas ir moteriškas

Mūsų labai daug. Milijardai, kažkas vos suveda galą su galais, o kažkas mėgaujasi jachtomis. Mes labai skirtingi, užaugome skirtingomis sąlygomis ir einame savu keliu. Mes – žmonės. Ir turime savybę lyginti save su kitais.

Jeigu kažkas sėkmingesnis – mes pavydime. Bet jeigu kažkas pasiekė mažiau, yra kažkuo prastesnis – užjaučiame.

Užuojauta ir pergyvenimas – kilnūs jausmai, tačiau, tuo pat metu, ir egoistiški: aptikę kažką mažiau komfortiškoje situacijoje, mes iš aukšto žvelgiame į šį žmogų ir nesąmoningai lyginame su juo save. Ir užkeliame save ant pjedestalo, jau nuo jo atlaidžiai žvelgdami į tuos, kuriems mažiau pasisekė. O jeigu kažkoks šunsnukis įsigudrina pasiekti daugiau gyvenime, tai pirmas jausmas, kuris nuodingu geluoniu įsitvirtina mūsų prote – pavydas. O toliau jau apnuodytas protas pradeda kelti klausimus: „Kodėl ne aš? Kodėl tai turiu ne aš, juk aš toks nuostabus!“

Pavydėti žmogui yra taip pat normalu ir įprasta, kaip valytis dantis, juk mes dažniausiai net nepastebime, kad jaučiame pavydą. Ir nors tai destruktyvus išgyvenimas, iš kitos pusės, pavydas gali atverti akis į mūsų pačių trūkumus. Dėl to pavydą galima panaudoti ir geriems tikslams, jei tik yra toks noras. Galima pajausti pavydą gražiai merginai iš Feisbuko ir eiti pasportuoti, kas paskui galėtume įdėti savo pačios nuotrauką su puikia figūra. O galima pajausti pavydą protingai kolegei darbe ir pasitempti profesijos srityje. Kaip viskas gaunasi? Pavydėti nemalonu, tai – negatyvi patirtis, kadangi pavydime tada, kai lyginame save su kitais ir tasai palyginimas – ne mūsų naudai. O suprasti, kad kažkas yra geresnis už tave – visada nemalonu.

O dar yra vyriškas ir moteriškas pavydas. Vyriškas pavydas turi labiau sportinį pobūdį, vyrams pabunda varžymosi dvasia ir troškimas pademonstruoti visas savo galimybes. Žinoma, kai santechnikas Petras pradeda varžytis su Bilu Geitsu ir bando įrodyti, kad ir jis ohoho vyrukas, viskas baigiasi nusivylimu ir ilgalaikiu užgėrimu. Bet jis bent jau pabandė.

Tuo tarpu moteriškas pavydas dažniausiai ribojasi su neapykanta: ar tai būtų rankinukas pas draugę, kuriam tu nesusitaupysi ir per du metus, ar straipsnis apie trijų vaikų mamą, kuri viską suspėja, moko vaikus kinų kalbos ir šypsosi iš nuotraukos savo idealiais dantimis idealiame veide su idealia šukuosena, kol tu sėdi nusikamavusi ir atsiperki nuo vaikų planšete ar čipsais – tu nekenti tų moterų, kurios, iš visko sprendžiant, sudarė sandėrį su velniu, juk taip gerai ir gražu nebūna, jau aš tai žinau…

Kalba, suprantama, eina ne apie visus vyrus ir moteris. Yra vyrų, kurie nekenčia svetimo pasisekimo grynai moteriškai: regzdami intrigas ir apkalbėdami už nugaros. Yra moterų, kurias pavydas paskatina tobulėti. Nesvarbu, kokios jūs lyties, pavydėsite jūs taip, kaip užprogramuotos jūsų žmogiškos savybės.

Kaip gi išmokti susitaikyti su svetima sėkme?

Kaip visada, pirmas žingsnis sprendžiant problemą – pripažinti, ką ši problema egzistuoja. Pavydas yra destruktyvus jausmas ir dažnai nutolina siekiamą tikslą, o ne priartina. Panirus į pavydą ir neapykantą, ištirpstame šiuose jausmuose ir galiausiai tampame jų aukomis.

Susitaikykite su savimi, savo gyvenimu ir aplinka. Bandant pastoviai kažką pasivyti ir aplenkti, galima prarasti savo asmenybę. O juk yra žmonių, kuriems reikalingi būtent jūs, o ne kažkieno kopija.

Nereikia siekti tiksliai to paties, ką turi pavydo objektas. Tas dalykas, kuris padaro laimingu vieną žmogų, gali tapti nepakeliama našta kitam. Išsiaiškinkite savo troškimus ir tikslus ir tegu visas pasaulis palaukia.

Džiaukitės tuo, ką turite. Mes dažnai nepelnytai nuvertiname savus privalumus, siekdami pranokti kažką kitą.

O dar labai svarbu suprasti, kad jeigu kažkas kažką pasiekė ir mėgaujasi savo veiklos vaisiais – tai jis išties smarkiai padirbėjo, kad tai gautų. Galima, žinoma, egoistiškai manyti, kad esi ir protingas, ir gražus, ir pats talentingiausias, o štai piktadarys likimas padarė tave pardavimų vadybininku, ir jau nieko su tuo neįmanoma padaryti. Tačiau tada visą gyvenimą nugyvensi su mintimi, kad pas kaimyną žolė žalesnė, vietoje to, kad užsiimtum savu gazonu.

Vertėtų nuleisti kartelę. Absurdiška pavydėti muzikos žvaigždėms ar milijardieriams. Jeigu jie šito pasiekė, vadinasi, vis dėl to, vyrukai turi kažką, kas iškėlė juos į šias aukštumas. Ir nepamirškite pavyzdžio su santechniku Petru. Lyginti save reikia su savimi. Tuo savimi, koks buvote anksčiau, ko pasiekėte per paskutinius metus, kiek savo tikslų spėjote realizuoti. Jūs ir tiktai jūs esate pats svarbiausias savo konkurentas, su kuriuo verta pastoviai rungtyniauti.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI