Penki kvailybės dėsniai

Italų istorikas ekonomistas Karlas Čipola labai rimtai ėmėsi problemos, susijusios su kvailybės prigimtimi. Ilgus metus trukę tyrimai leido mokslininkui suformuluoti penkis universalius dėsnius, kurie veikia bet kurioje visuomenėje. Paaiškėjo, kad kvailybė pati savaime yra gerokai pavojingesnė, nei mes galėjome pamanyti.

PIRMASIS KVAILYBĖS DĖSNIS

Žmogus niekada deramai neįvertina jį supančių idiotų skaičiaus. Skamba kaip nuvalkiota banalybė, tačiau gyvenimas įrodo dėsnio realumą. Kaip jūs bevertintumėte žmones, jūs nuolat susidursite su štai tokiomis situacijomis:

  • Žmogus, kuris visada atrodo protingu ir racionaliu, pasirodo esantis neįtikėtinu idiotu;
  • Kvailiai visada atsiranda pačiose netikėčiausiose vietose, pačiu netinkamiausiu laiku, kad sugriautų jūsų planus.

ANTRASIS KVAILYBĖS DĖSNIS

Tikimybė, kad žmogus yra kvailas, nepriklauso nuo jo kitų savybių. Daug metų trukę stebėjimai ir eksperimentai mane įtikino, kad žmonės nėra lygūs, vieni jų yra kvaili, kiti – ne, ir kad šią savybę formuoja pati gamta, o ne kultūrinis faktorius. Žmogus yra kvailas lygiai taip pat, kaip gali būti rudaplaukiu ar turėti pirmą kraujo grupę. Jis toks gimė Apvaizdos dėka, jeigu norite.

Išsilavinimas neturi nieko bendro su tikimybe, kad visuomenėje egzistuoja tam tikras konkretus kvailių procentas. Tai patvirtino gausūs eksperimentai universitetuose su penkiomis dalyvių grupėmis: studentai, ofisų tarnautojai, aptarnaujantis personalas, administraciniai darbuotojai ir dėstytojai. Kai analizuodavau žemos kvalifikacijos darbuotojų grupes, kvailių skaičius buvo didesnis, nei tikėjausi (Pirmasis dėsnis). Nutariau kad taip yra dėl socialinių sąlygų – skurdo, segregacijos, išsilavinimo stokos.

Tačiau kildamas aukštyn socialiniais laiptais, tą patį santykį aptikau ir tarp ofiso darbuotojų bei studentų. Dar didesnį įspūdį padarė atradimas, kad tas pats procentas galioja ir profesūrai – ar būčiau tyręs nedidelį provincijos koledžą, ar stambų universitetą – lygiai toks pats procentas dėstytojų pasirodydavo esą kvailiai. Mane taip sukrėtė rezultatas, kad nutariau atlikti eksperimentą su intelektualiniu elitu – Nobelio laureatais. Rezultatai patvirtino gamtos galią: tas pats konkretus Nobelio laureatų procentas priklausė neprotingų žmonių kategorijai.

Antrojo dėsnio idėją labai sunku priimti, tačiau gausūs eksperimentai patvirtina jos gelžbetoninį teisingumą. Feministės parems Antrąjį dėsnį, nes jis patvirtins, kad tarp moterų kvailių yra ne daugiau nei tarp vyrų. Trečiojo pasaulio gyventojai gali pasiguosti, kad išsivysčiusios šalys yra ne tokios jau ir išsivysčiusios. Antrojo dėsnio išvados kelia baimę: ar jūs sukinėjatės Britanijos aukštuomenėje, ar nuvažiuosite į Polineziją ir susidraugausite su vietiniais galvų medžiotojais, ar užsidarysite vienuolyne, ar praleisite visą likusį gyvenimą kazino, apsuptas prostitučių – visur susidursite su tokiu pačiu procentu idiotų.

TREČIASIS KVAILYBĖS DĖSNIS

Kvailys – tai žmogus, kurio veiksmai daro žalą kitam žmogui ar žmonių grupei ir tuo pat metu neteikis jokios naudos pačiam veikiančiam subjektui ar netgi padaro jam pačiam žalos.

Pagal Trečią dėsnį gaunasi, kad visi žmonės gali būti suskirstyti į keturias grupes: prastuolius, protinguolius, banditus ir kvailius.

Jeigu Petras imasi veiksmų, dėl kurių patiria nuostolių pats, bet atneša naudos Jonui, tai jis priskirtinas Prastuoliams. Jeigu Petras padaro, kas naudinga ir jam, ir Jonui, tai jis – Protinguolis, nes veikia su protu. Jeigu Petro veiksmai naudingi jam pačiam ir žalingi Jonui, tai jis – Banditas. Ir, pagaliau, Petras kvailelis, padaro kažką žalingo ir sau, ir Jonui, ir šitaip pavirsta visišku idiotu.

Nesunku įsivaizduoti tą mastą žalos, kurios gali pridaryti kvailiai, patekę į valdžios žinybas ir įgavę politinių ir socialinių galių. Tačiau atskirai būtina patikslinti, kas konkrečiai padaro kvailį tokiu pavojingu.

Kvailiai pavojingi tuo, kad racionalūs žmonės labai sunkiai įsivaizduoja neprotingo elgesio logiką. Protingas žmogus gali suprasti bandito logiką, kadangi banditas yra racionalus – jis viso labo tenori susiglemžti daugiau gėrybių ir yra nepakankamai protingas, kad jas užsidirbtų. Banditas prognozuojamas, dėl to nuo jo galima apsiginti. O prognozuoti kvailio veiksmų neįmanoma, jis pridarys jums žalos be jokios priežasties, be plano, pačioje netikėčiausioje vietoje, pačiu netinkamiausiu laiku. Jūs neturite jokių priemonių atspėti ir nuspėti, kada idiotas jums smogs. Konfrontuodamas su kvailiu, protingas žmogus atsiduoda kvailio, visiškai chaotiško charakterio padaro, nesilaikančio jokių normaliam žmogui suprantamų taisyklių, malonei.

Kvailio ataka dažniausiai užklumpa iš pasalų. Netgi kai ataka tampa akivaizdi, nuo jos sudėtinga apsiginti, nes ji neturi racionalios struktūros. Čia kaip tik tai, apie ką rašė Šileris: „Prieš kvailybę bejėgiai netgi dievai“.

KETVIRTASIS KVAILYBĖS DĖSNIS

Protingi žmonės niekada deramai neįvertina destruktyvaus kvailių potencialo.

Protingieji nuolat pamiršta, kad turėti reikalų su kvailiu, nepriklausomai nuo laiko, vietos ir aplinkybių – tai padaryti klaidą, kuri labai brangiai atsieis ateityje.

Prastuoliai irgi dažniausiai nesugeba atpažinti kvailių, ir tai nenuostabu. Nuostabą kelia kaip tik tai, kad kvailių neatpažįsta taip pat ir banditai. Kvailių akivaizdoje jie atsipalaiduoja ir mėgausi savo intelektualiniu pranašumu, vietoje to, kad skubiai mobilizuotųsi ir minimizuotų nuostolius, kai kvailys ką nors iškrės.

Labai paplitęs stereotipas, kad kvailys visada kenkia tik pats sau. Jokiu būdu. Nereikia painioti kvailių su bejėgiais prastuoliais. Niekada nesudarykite aljanso su kvailiu, manydami, kad galėsite pasinaudoti juo savo naudai – jeigu taip padarysite, akivaizdu, kad nesuprantate kvailybės esmės. Šitokiu būdu jūs patys suteikiate kvailiui erdvę, kurioje jis gali veikti ir pridaryti bėdų.

PENKTASIS KVAILYBĖS DĖSNIS

Kvailys – pati pavojingiausia asmenybės rūšis. Jis yra nepalyginamai pavojingesnis už banditą.

Idealaus bandito veiksmų rezultatas – paprastas vieno žmogaus gėrybių atitekimas kitam žmogui. Visuomenei nuo to, atvirai kalbant, nei šilta, nei šalta. Jeigu visi šitos visuomenės nariai būtų idealiais banditais, visuomenė patyliukais irtų, pūtų, tačiau katastrofos nebūtų. Visi turtai atitektų tiems, kurie tuos turtus siektų susiglemžti. Kadangi idealiais banditais būtų visi sistemos nariai, tai pati sistema liktų stabili. Tą jūs galite pamatyti bet kurioje šalyje, kur valdžia korumpuota, o piliečiai nuolat apeina įstatymus.

Kada į sceną išeina kvailiai, vaizdas radikaliai keičiasi. Jie daro žalą, negaudami naudos. Gėrybės sunaikinamos, iššvaistomos, visuomenė skursta.

Istorija gali paliudyti, kad šalis progresuoja tuomet, kai valdžioje esama pakankamai protingų žmonių, kad sugebėtų sutramdyti aktyvius idiotus ir neleistų jiems sunaikinti žmonių sukurtų ir sukauptų resursų. Regresuojančioje šalyje kvailių yra tiek pat, tačiau elito tarpe didėja kvailų banditų skaičius, o tarp likusių gyventojų daugėja naivių prastuolių. Tokia situacija neišvengiamai padidina kvailių veiklos padarytus nuostolius ir visa šalis rieda į bedugnę.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Sveikas ir nesveikas rūpinimasis Rūpintis kitais yra puiku. Rūpestis - puikus būdas parodyti, kad kitas žmogus yra jums svarbus ir tai yra viena svarbiausių artimų santykių sudėtinių ...
Nedramatizuok ir nepergyvenk dėl vienatvės Žmogus gimsta vienas, gyvena vienas ir miršta vienas. Tai svarbiausia tiesa, kurią sudėtinga, bet labai svarbu pripažinti. Kaip tai padaryti? Vieną g...
Kvaili žaidimai, kuriuos žaidžiame, nuteisę protin... Vienas iš labiausiai nelogiškų žaidimų, į kurį leidžiame save įpainioti, susijęs su absoliučiai nerealiais lūkesčiais kitų žmonių adresu. Kai šitų lūk...
Kovojame su tinguliu. Dviejų minučių taisyklė Dauguma uždavinių, kuriuos atidėliojate, iš tikrųjų nėra labai sudėtingi - jūs turite sugebėjimų ir įgūdžių, reikalingų tikslams pasiekti, bet paprasč...
Netapkite emocinio šantažo auka Egzistuoja labai rimta problema žmonių bendravime, kuri pasireiškia vieno žmogaus troškimu įgyti valdžią kitam žmogui, kad galima būtų gauti kažkokios...
Tipiški nelaimingų žmonių įpročiai Mes siekiame laimės. O įpročiai turi didelę įtaką gyvenimui, ypač tie, kurie tiesiogiai įtakoja laimę (ar jos nebuvimą). Yra didžiulis skirtumas tarp ...
Ko moko depresija? Kas pasakė, kad depresija - tai visiška psichikos katastrofa? Taip, nieko gero šioje būsenoje nėra: susikoncentruoji į negatyvą, prarandi susidomėjimą...
Vaikiškos nuoskaudos. Ar yra šansų ištaisyti sugad... Ar verta kalbėtis su tėvais apie praeitį? Ir ką daryti, jeigu jie viską neigia? Kaip atleisti jau mirusiems tėvams, ar galima įžvelgti kritikoje tėvų ...
Brandi pozicija santykiuose su tėvais Santykiai su tėvais gali prasidėti iš naujo, iš visiškai kitų pozicijų. Ir ims kelti visiškai kitus jausmus. Kada tai įvyksta? Kai suaugame ir nustoja...
7 paplitusios iliuzijos Iliuzijos - tai iškreiptas realybės suvokimas. Jos verčia tikėti tuo, kas neegzistuoja. Tai labai pavojinga, nes apsupęs save iliuzijomis, žmogus nust...
Kitų žmonių pažiūros ir nuomonės Kiek žmonių, tiek nuomonių. Tikriausiai ne šiaip gamta sukūrė žmones tokius skirtingus, su savomis nuomonėmis ir požiūriais į gyvenimą. Turintys panaš...
Priemonės nuo bejėgiškumo Bejėgiškumo jausmas Prieš 50 metų amerikiečių psichologas Martinas Seligmanas apvertė aukštyn kojomis visas pažiūras apie mūsų laisvą valią. Seligma...
Tipiškas kontroliuojantis partneris Tikriausiai patys žinote, kaip elgiasi toks žmogus santykiuose, paversdamas juos nesveikais ir toksiškais. Tai labai kankinantis bendravimas, kadangi ...
Nuo vaikystės naudojami savigriovos būdai Autoagresija arba savigriova gali pasireikšti kaip girtuokliavimas, narkomanija, lošimų manija, polinkis į pavojingas profesijas ir sporto šakas, agre...
Kaltės jausmas. Atleisti sau Kaltę jaučia visi. Šis jausmas gali būti tiek pozityvus, tiek negatyvus. Žmonės metų metus kankinasi, jaučiasi kaltais, nors viso labo vienas teisinga...
Požymiai, kad esate empatas Empatija - tai sugebėjimas subtiliai jausti kito žmogaus emocijas lygiai taip pat aiškiai kaip savas. Tai sugebėjimas ne šiaip suprasti žmogų ir jį už...
Instrukcija suaugusiems vaikams Šis tekstas skirtas tėvams, kurie turi vyresnių nei 18 metų amžiaus vaikų, kurių vaikai jau pradėjo gyventi atskirai ar jau sukūrė savo šeimą. Tačiau ...
Įpročiai, išduodantys nevykėlį Dažnai girdime apie įvairiausius psichologinius treningus, kuriuose žadama išmokyti tapti labiau pasitikinčiais savimi ir pagerinti gyvenimo kokybę. V...
O kas čia tokio? Jūs sakote: "Man dabar šalta, noriu uždaryti langą" arba "Nenoriu aptarinėti asmeninių reikalų su neypatingai artimais žmonėmis" arba "Prieš imdamas m...
Pasibjaurėtinas gyvenimas? Patys kalti Šiek tiek grubios motyvacijos tam atvejui, jeigu nuspręsite pasiduoti. Manote, kad jūsų gyvenimas pasibjaurėtinas? Jeigu taip manote, jis toks ir yra...
Nuomonės, kurios mus turi Tokia jau žmonių prigimtis, tokia jau mūsų visuomenė, kad pastoviai patenkame į situacijas, kai aplinkinių nuomonė gali sutrukdyti elgtis, kaip norisi...
Pamirškite žodį „visada“ Žmonės mielieji, man norisi su nuostaba paklausti: kodėl kai kuriems iš jūsų taip norisi visada kažkokiais būti? Visada linksmais, visada džiaugsminga...
Pasinėriau į savo nuoskaudą… Nuoskauda apibūdinama kaip suteiktas skausmas, kaip įžeidimas ir kaip viso to sukeltos neigiamos emocijos. Pasireiškia pykčiu skriaudėjui ir savęs gai...
Požymiai, kad jau pasiekei ribą Moteris turi vieną pavojingą įprotį. Energetine prasme "atiduoti paskutinius marškinius" ir likti be nieko. Ir ne visada, kai išties būtina tai daryti...
Kaip žvilgtelėti į savo gyvenimo užkulisius? Gyvenimą nugyventi galima pačiais įvairiausiais būdais. Vieni žmonės žengia per gyvenimą lengva eisena, juos lydi sėkmė, pasisekimas. Kiti pastoviai k...