Pernelyg didelė savikritika

Pernelyg didelė savikritika ir tobulumo, kurie šiaip jau yra nepasiekiamas, vaikymasis, gali labai smarkiai sugadinti jums gyvenimą. Kai be paliovos save graužiate dėl kiekvieno ištarto žodžio, atlikto veiksmo ar poelgio, visas mąstymas tampa negatyvus, o tada pradingsta pasitikėjimas savimi, iki minimumo smunka savivertė. Pasitikrinkite, ar nesate pernelyg griežti patys sau.

Jaudinatės dėl kiekvienos smulkmenos, kurią pasakote ar padarote. Jei papasakojote anekdotą, iš kurio niekas nesijuokia, kankinatės dėl šios nesėkmės visą dieną. Jeigu kalbėdami su viršininku susipainiojate ar sutrinkate – tirštai paraustate ir pergyvenate dėl savo žioplumo. Turite problemų su pernelyg dideliu drovumu ir perdedate viso to, kas su jumis vyksta, reikšmę.

Dėl visko atsiprašinėjate. Dėl to, kad pernelyg garsiai kalbate. Dėl to, kad tylite ir nekalbate. Dėl to, kad per anksti atvažiavote. Dėl to, kad pavėlavote. Jums visada atrodo, kad savo veiksmais kažkam trukdote, sukeliate žmonėms nepatogumų.

Jaučiatės nevykėliu: šeimoje, draugų kompanijoje. Jums pastoviai atrodo, kad visi žmonės turi kuo didžiuotis, išskyrus jus, dėl to atrodo, kad velkatės visų pažįstamų žmonių uodegoje.

Savo idėjas pateikiate klausimo forma. Vietoje to, kad aiškiai pareikštumėte savo nuomonę, elgiatės nepasitikinčiai. Kai draugai paklausia, kur norėtumėte pavakarieniauti, atsakote kažką panašaus į „Mėgstu vieną kinietišką restoranėlį, bet jums jis tikriausiai nepatiks. Nesu tikras. O ko norėtumėte jūs?“

Apie save kalbate su negatyvo atspalviais. Skundžiatės, kad didėja svoris, kad viršininkas jumis nepatenkintas ir niekada neišdrįstate pasakyti apie save ką nors pozityvaus.

Kai gyvenime nutinka kažkas pozityvaus, jūs šito nefiksuojate. Vietoje to galvojate, kas galėtų nutikti negero ateityje, pradeda klampinti save į stresą, mąstydami apie hipotetines katastrofiškas pasekmes ateityje.

Atsisakote perspektyvių darbų, kadangi manote, jog būtinai patirsite nesėkmę. Jūs nepasitikite savo jėgomis ir linkę bailiai atsitraukti, vietoje to, kad pasinaudotumėte pasitaikiusiu šansu.

Kaltinate save dėl konfliktų ir bet iširusių santykių. Net jeigu nebuvo jokio kito būdo pakeisti situacijos eigos, vis tiek galvojate, kad dėl visko kalti jūs ir aršiai dėl save graužiate.

Lyginate save su kiekvienu praeiviu ir visada surandate jame to, ko neturite patys. Ir dėl to jaučiatės kuo toliau, tuo blogiau.

Elgiatės taip, tarsi jūsų pasiekimai neturėtų ypatingos reikšmės. Kai kažkas pasveikina jus su sėkme, pradedate menkinti ir save, ir savo vaidmenį, sakydami, kad tai ne jūsų nuopelnai.

Ėdate save net dėl pačių menkiausių klaidelių. Jaučiatės absoliučiu nuliu, vietoje to, kad paprasčiausiai pasidarytume reikalingas išvadas iš padarytų klaidų.

Protestuojate, kai jus kažkas giria. Nes netikite jokiais maloniais ir pozityviais dalykais bei komplimentais.

Esate įsitikinęs, kad nusipelnėte visų tų bėdų ir problemų, kurios jus užgriuvo. Esate tikras, kad laimės jūs dar neužsidirbote ir apskritai vargu ar kada nors jos nusipelnysite.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI