Plepumas. Kuo erzina, kuo kenksmingas ir kaip atsikratyti

Mokėjimas bendrauti turi dvi medalio puses. Vienoje – uždarumas ir drovumas, kitoje – pernelyg aktyvus bendravimas. Drovus, uždaras žmogus, vengdamas bendravimo, turi palyginti nedidelį pažįstamų ratą, sunkiai mezga santykius. O plepūs žmonės kartais gali neturėti jokių principų ir savo audringo bendravimo priepuolių metu gali be jokių ceremonijų tiesiog gatvėje susistabdyti visiškai nepažįstamą žmogų, kad numalšintų užplūdusį plepumo troškulį. Plepumą, žinoma, galima pavadinti vienu iš komunikabilumo požymiu, tačiau tokie žmonės dažniausiai laikomi įžūliais ir įkyriais. Svarbiausia jiems susirasti ausis ir kalbėti, kalbėti, kalbėti…

Plepūs žmonės visiškai nesugeba girdėti pašnekovo, jie nemoka išsaugoti paslapties. Dėl to sumažėja norinčių su jais bendrauti ir dirbti. Plepumas gali baigtis klaidingais veiksmais, dėl kurių paskui tenka apgailestauti. Analizuojant tuos klaidingus poelgius, tenka pripažinti, jog jie vienaip ar kitaip susiję su mūsų kalbomis.

Ne taip pasakė, leptelėjo, nepagalvojęs, paskubėjo su atsakymu į klausimą, nesugebėjo nutylėti, pakritikavo ne vietoje ir ne laiku, prasiplepėjo…

Ir vienas dalykas, jei mėgstate pakalbėti, demonstruojate savo bendravimo meną už darbovietės ribų ir visai kas kita, kai kolega, ar dar blogiau – vadovas jums sako: “Ar negalėtumėte grįžti prie reikalo esmės?”, “Ką būtent jūs norėjote pasakyti?” Jei dažnai girdite savo adresu tokias frazes, laikas susimąstyti apie savo plepumą.

Žmonėms, kurie nori atsikratyti pernelyg didelio plepumo, vertėtų:

  • Išmokti kalbėti trumpai ir lakoniškai;
  • Prieš atsakydami į klausimą, išmokite ilgai negalvodami suformuluoti galvoje trumpas, tačiau imlias frazes. Jeigu galvosite ilgiau, pašnekovas gali nuspręsti, kad jūs arba lėtai mąstote, arba ignoruojate klausimą, tuo demonstruodamas nepagarbą;
  • Nusistatykite maksimalų leistiną laiką pokalbiams telefonu;
  • Išspręskite dalį su darbu susijusių reikalų elektroniniu paštu, kadangi šiuo atveju teks kelis kartus gerai pagalvoti prieš suformuluojant mintis. Ir galėsite padaryti pauzę, spręsdami reikalus, jeigu to prireiks;
  • Jei tenka viešai pasisakyti (nebūtinai susirinkime ar pasitarime, tai gali būti pasiūlymas, prašymas padidinti atlyginimą, pokalbis dėl darbo, tostas prie šventinio stalo), apgalvokite tekstą iš anksto. Nereikia jo kalti atmintinai – svarbiausia suprasti struktūrą, šitaip bus mažiau šansų nuklysti toli nuo pradinės ir pagrindinės temos;
  • Nesivelkite į kiekvieną jūsų neliečiantį pokalbį;
  • Tučtuojau nutilkite, pastebėję, kad žmogus nustojo jūsų klausytis ar klausosi tik iš mandagumo;
  • Padirbėkite su savimi, atlikdami nesudėtingus pratimus – pamėginkite atpasakoti perskaitytą tekstą, išdėstydami pagrindinę mintį keliais sakiniais. Kuo mažiau žodžių, tuo geriau. Šitaip išmoksite galvoti apie tai, ką norite pasakyti pašnekovui;
  • Turėkite galvoje, kad plepumą žmonėse priimta laikyti kvailumo požymiu.

Daugžodiškumas būdingas daugumai žmonių, tiek jauniems, tiek brandiems. Reikia suvokti skirtumą tarp tuščių plepalų ir įdomaus pokalbio. Plepalai nebūtinai yra blogis, kartais išties reikia išsikalbėti – žmogus nusiramino, atsikratė įtampos. Reikia viso labo žinoti laiką ir vietą, bei susirasti tinkamas ausis, kurios neprieštarauja jus išklausyti.

Kalbėdamas žmogus veikia tiek liežuviu, tiek galva. Plepėdamas – tik liežuviu.

Plepa žmonės dėl pačių įvairiausių priežasčių. Kartais netgi visiškai nekalbus žmogus, susitikęs vaikystės draugą, kurio nematė daug metų, gali pratrūkti iš džiaugsmo – plepės neužsičiaupdamas iki ryto. Nėra nieko blogo, kad jis apsidžiaugė ir jiems su draugu yra apie ką pasikalbėti.

Plepumas gali padėti užmušti laiką. Jis gali būti naudingas tobulinant bendravimo įgūdžius ir praturtinant žodžių atsargą. Tačiau įgūdžių tobulinimui visgi vertėtų pasirinkti konkrečią temą, pavyzdžiui, perskaitytą knygą ar peržiūrėtą filmą, tada bendravimas išties duos naudos ir suteiks malonumo.

Greta akivaizdžių plepumo minusų yra ir svarbių pliusų. Plepiai moka bendrauti, lengvai plečia pažinčių ratą ir užmezga reikalingus ryšius. Dauguma iš jų – puikūs pasakotojai. Neretai tokie žmonės pokalbiuose vaidina savotišką psichologo vaidmenį, ypač, kai bendrauja su žmogumi, kuris neturi daugiau su kuo pasikalbėti.

Jeigu esate mėgėjas paplepėti, neverta stengtis atsikratyti šio charakterio bruožo iki galo. Tiesiog reikia jausti saiką, laiką, vietą. Ir turėti galvoje galimą žalą, kurią gali padaryti pernelyg didelis plepumas.

Įdomus faktas apie moterišką plepumą. Mokslininkai išsiaiškino, kad skirtingai nei vyrai, moterys turi didesnę žodžių atsargą. Vidutinė statistinė moteris savo žodyne turi maždaug 23 000 žodžius, o vyras – perpus mažiau. Jeigu atsižvelgsime į faktą, kad vyrams vakarais sulėtėja tos smegenų dalies, kuri atsakinga už kalbos funkcijas, darbas, darosi aišku, kodėl jiems taip sunku ištverti vakaro pokalbius su savo plepiomis antrosiomis puselėmis.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *