Pliušinė-pornografija-šveicarų-vaikams

Pliušinė pornografija šveicarų vaikams

Šveicarijoje neegzistuoja vieningas seksualinio švietimo mokyklose kursas. Federalinis sveikatos apsaugos departamentas dabar kuria tokio kurso projektą, kursas įeisi į privalomą mokymo programą nuo 2014 metų, o iki to laiko mokinių seksualinis švietimas paliktas miestų ir kantonų mokymo įstaigų vadovų fantazijai. Kai kuriuose regionuose jo visai nėra, užtat kituose vaikai rizikuoja sužinoti ir pamatyti tokių dalykų, kokius ne kiekvienas suaugęs sugeba įsivaizduoti.

Bazelyje vaikų darželiams ir mokykloms parengti specialūs seks-rinkiniai su vaizdinėmis priemonėmis. Stebuklingoje dėžutėje jaunesniesiems, nuo 4 iki 10 metų amžiaus vaikams slypi dvi lėlės – berniukas, aprengtas žydrai ir mergaitė, aprengta rožine spalva, plius dėlionė ir video. O štai siurprizas vyresniems nei 10 metų vaikams įdomesnis: jiems atiteks penis, išdrožtas iš medžio bei abiejų lyčių intymių kūno dalių maketai, pagaminti iš – laikykitės, gerbiami skaitytojai – trumpakailio, švelniai smėlinės-rožinės spalvos pliušo. Į natūralius jie panašūs ne daugiau kaip pliušinė panda į tikrą, tačiau visgi atrodo netgi labiau iššaukiantys negu guminės prekės iš sekso reikmenų parduotuvės.

Artimiausiu laiku tokius rinkinius gaus mokiniai iš 30 mokyklų ir vaikų darželių. „Mažieji Bazelio gyventojai turi išmokti atskirti vyrišką ir moterišką kūnus ir žinoti lytinių organų pavadinimus. Jie turi žinoti, kaip vyksta apvaisinimas ir gimdymas. Rinkinyje yra visos tam reikalingos vaizdinės priemonės ir paaiškinimai su paveiksliukais“. – su nuostaba rašo laikraštis „Blick“, kurį apskritai vargu ar galima kuo nors nustebinti (dinamiškas „Blick“ laikomas pačiu geltoniausiu Šveicarijos spaudos leidiniu).

Vaizdinės priemonės seksualinio auklėjimo kursui vaikams nuo 4 metų amžiaus ir vyresniems Bazelyje. Komplekte – dvi lėlės, knygutės su paveiksliukais, o taip pat „mieli“ pliušiniai žaisliukai, imituojantys lytinius organus, įstatomus vienas į kitą visiškai kaip tikri.

Vaikiškas žaidimas „daktarais“, matomai, bus visiškai legalizuotas. Raktinis žodis, kurį teks sužinoti mažyliams – geismas. Pasirodo, jis reiškia ne tik aistringą norą gauti ledų ar naują mašinėle, bet ir kažką, kas labai įdomu suaugusiems. „Prisilietimai prie kūno gali sužadinti seksualinį geismą“ – paaiškino Danielius Šnaideris, vienas iš programos darželinukams kūrėjų. Tiesa, jis čia pat patikslina: „Svarbu, kad vaikai išmoktų pasakyti „Ne“, kai nenori, kad juos čiupinėtų“.

Nauja sekso dėstymo vaikų darželyje metodika turi savo šalininkų ir priešininkų. „Vaikai turi teisę gauti atsakymus į savo klausimus. Tabu, kuriuos uždeda visuomenė kai kurioms temoms – tai suaugusių problema“. – įsitikinęs mokyklinis gydytojas iš Bazelio Tomas Štefenas.

Prieš privalomą seksualinio švietimo kursą pasisako vis daugiau suaugusių. Daugelyje kantonų tėvai ir pedagogai vienijasi į iniciatyvines grupes prieš tokį švietimą. Kaip mano terapeutas ir seksologas Danielius Trapičius: „Toks mokyklinis kursas – tai skandalas“.

„Seksualinis vaikų švietimas – tėvų reikalas“, „Su tokiomis vaizdinėmis priemonėmis mes artėjame prie pornografijos““ – piktinasi Ciuricho parlamento deputatas Ulrichas Šliueris. Jam pritaria Liucernos politikas Riusas Segmiuleris, kuris „neturi nieko prieš seksualinį auklėjimą mokyklose“, tačiau mano, kad „šis projektas artimas iškrypimui“. Deputatė iš Urio kantono įsitikinusi, kad „seksualinis švietimas tokia forma turi išlikti tėvų žinioje ir jam nėra vietos vaikų darželiuose“.

Romaniškosios Šveicarijos dėstytojų sindikato prezidentas Žoržas Paskjeras atsakė į laikraščio „Le Matin“ klausimą, kad ir pats sužinojo apie Bazelio kolegų projektą iš spaudos. Tačiau pamatęs sekso rinkinių turinio nuotraukas, nėra tikras, kad visa tai iš tiesų reikia rodyti vaikams. „Toks jausmas, kad šie objektai supažindins juos ne tiek su anatomija, kiek su seksualumu. Tačiau svarbiausia seksualiniame švietime – tai dialogas, žodžiai reiškia daugiau negu paveiksliukai. Yra klausimų, kuriuos vaikai būtinai užduos ir yra tokių, apie kuriuos jie nutylės iš gėdos ir drovumo. Dėl to svarbiausia dialoge su mokiniais – tai leisti jiems kalbėti apie tai, kad juos iš tikrųjų jaudina“.

Bet jeigu jau laikysimės visiško atvirumo ir visų tabu atmetimo politikos, tai kodėl nepagaminus muliažų, visiškai atitinkančių realybę? Nes susidūrę su praktika, paaugę vaikai ims ieškoti būtent tos paties pliušinio žaisliuko iš savo vaikiškų fantazijų, o nesuradę, patirs didžiulį nusivylimą.

WWW