Pozityvus mąstymas gali būti klastingas kaip plonas ledas

Originalas

Ramybė – būsena, kurios dažnai ilgimės ir linkime vieni kitiems. Kodėl ji taip sunkiai pasiekiama? Kasdienis gyvenimas kiekvieną iš mūsų nuolat verčia skubėti, lenktyniauti, būti pareigingesniems, veržlesniems, nei iš tiesų esame. Yra daugybė dalykų, kurie mus trikdo, sekina, skaudina, liūdina, bet mes negalime jų pakeisti. Tai kurgi ji, toji ramybė? Kaip ją pasiekti, o pasiekus – išsaugoti?

Prancūzų psichiatras Christophe‘as André savo knygoje „Ramybė“ prisipažįsta, kad nemėgsta panašaus pobūdžio šūkių: „Reikia mąstyti pozityviai!“. Jis primena, kad, mokslininkų ir psichoterapeutų nuomone, emocinei pusiausvyrai tinkamas santykis yra maždaug du trečdaliai teigiamų vidinių būsenų ir trečdalis neigiamų. Lrytas.lt pateikia knygos „Ramybė“ („Tyto alba“, 2014) ištrauką:

Anądien – kai skundeisi gyvenimu ir nemalonumais – viena draugė patarė „mąstyti pozityviai“. Tau tai visai nepatiko. Dvejojai – tik atsidusti ar atžariai atsikirsti, kad ji atstotų. Kadangi ji tau miela ir supratai, kad linki gero, nusprendei tiesiog nukreipti žvilgsnį į šalį ir pradėti kalbą apie ką nors kita, kad nemalonumų nepadidintum dar ir konfliktu. Iš tiesų esi alergiškas posakiui „mąstyti pozityviai“. Kaip ir žodžiams „laimėjimas“, „iššūkis“… Jie susiję su pasipūtimu, poza. Jie tave erzina, atrodo kvaili ir keliantys stresą.

Žinoma, geriau mąstyti pozityviai, bet paprastai žmogui taip sakoma, kai jis negeba jų išgirsti ar bent priimti. Jam taip sakoma, kai jis iš visų jėgų „mąsto negatyviai“.

Argi tai gali padėti? Tačiau iš kur atsiras nusiraminimas ir susitaikymas? Iš tavęs, iš vidaus? Iš pasaulio, iš išorės? Ir kaip tuomet elgtis?

Vienintelis įsakymas: mąs-ty-ti po-zi-ty-viai ne-rei-kia! Bent jau ne visą laiką ir ne bet kaip.

Aš esu apsėstas laimės psichologijos. Kaip psichiatras: mano pacientams tai vertinga profilaktinė priemonė, sauganti nuo pablogėjimo. Kaip žmogus: daug geriau jaučiuosi laimingas negu nelaimingas, tad pasirinkti ilgai netrunka.

Apskritai paėmus, labai nemėgstu tokio pobūdžio šūkių: „Reikia mąstyti pozityviai!“.

Niekada nesakau pacientams, kad reikia mąstyti pozityviai, ar bent jau sakau kitaip. Tačiau paliepimai mąstyti pozityviai kelia dvejopų abejonių: 1) jei „mąstyti pozityviai“ reiškia neigti problemas ir kančią, neleisti joms gyvuoti mumyse, toks vaistas dar blogesnis už ligą, tai jau plačiai aptarėme; 2) kartais nepadoru taip sakyti: „stengtis priartėti prie laimės“ man atrodo garbingos ir sunkios pastangos, kaip ir gedulas, kančia, o štai „mąstyti pozityviai“ atrodo negarbingas ir netikroviškas siekis. Tad nereikia kvailai ir mechaniškai stengtis mąstyti pozityviai.

Galų gale, susikurti vidinių būsenų pusiausvyrą nereiškia trokšti įjungti psichinį vėsintuvą, norėti nuolatinės, vadinasi, dirbtinės, geros nuotaikos, o tiesiog siekti išsiaiškinti (kas miglota), nuraminti (kas audringa), nukreipti kitur (kas pakrypo negera linkme).

Apskritai reikia riboti savo neigiamas vidines būsenas (ne tik riboti, bet ir nebijoti suteikti joms deramą vietą), plėtoti, mėgautis ir vėl prisiminti teigiamas vidines būsenas (bet netrokšti, kad jos truktų amžinai, suprasti, kad negali būti nuolatinės).

Mokslininkų ir psichoterapeutų nuomone, emocinei pusiausvyrai tinkamas santykis yra maždaug du trečdaliai teigiamų vidinių būsenų ir trečdalis neigiamų.

Kai santykis yra toks, pakanka teigiamų būsenų energijos ir neigiamų budrumo. Visiems kartais tenka pripažinti, kad neigiamos būsenos naudingos: nerimas atveria akis, pyktis skatina veikti, liūdesys – pamąstyti, neviltis primena gyvenimo prasmę.

Taip pat ir mišrių būsenų naudą: kaltė paskatina iš naujo įvertinti savo elgesį, nostalgija – branginti praeitį ir mažiau švaistyti geras akimirkas ateityje.

Jei neigiamos arba mišrios vidinės būsenos nevyrauja mūsų emociniame kraštovaizdyje, o suprastos, įsisąmonintos yra tarp daugelio teigiamų vidinių būsenų, tada vidinis gyvenimas bus vaisingesnis negu be išlygų vyraujant neigiamam arba teigiamam poliui.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *