Pražūtinga komforto zona

Tik išėję iš savo komforto zonos galėsite siekti tikslų ir tapsite laimingais. Tačiau daugumai žmonių patarimas „išeiti iš komforto zonos“ apskritai nesuprantamas. Ir iš tiesų – jei žmogui patogu plūduriuoti inertiškoje būsenoje, tai kam jam palikti tokią įprastą gyvenimo aplinką? Tačiau kuo ilgiau liekate komforto zonoje, tuo mažiau laimės jaučiate – tokia paradoksali tiesa.

Kas verčia likti komforto zonoje? Kad žengtume į priekį, mums trūksta motyvacijos. Tai paprastas gyvenimiškas faktas. Be motyvacijos mes pasirengę kentėti įprastą gyvenimo tėkmę be galo ilgą laiką. Mes paprasčiausiai bijome, kad diskomfortas, kurį pajusime, palikę mums įprastą aplinką, bus didesnis, nei tas nepasitenkinimas, kurį jaučiame dabar, atsisakę laimės ir svajonių.

Tačiau likę tūnoti komforto zonoje, jūs atsisakote trijų didžiausių dovanų, kurias paruošė jums gyvenimas.

Atsisakote augti ir tobulėti

Gyvenime jūs arba augate, arba žūstate. Šie žodžiai gali pasirodyti perdėti, tačiau būtent taip ir yra. Tiktai nereikia suprasti jų tiesiogiai.

Kaip rodo naujausi psichologiniai tyrimai, asmeninis augimas yra bazinis laimingo gyvenimo komponentas. Šonas Ačoras, psichologas ir knygos „Laimės privalumai“ autorius, apibūdina laimę kaip „džiaugsmą, kurį jaučiate žengdami į priekį savo potencialo realizavimo keliu“. Raktinis žodis čia yra „žengti į priekį“.

  • Augimas – tai progresas.
  • Progresas – tai judėjimas, žengimas į priekį.
  • O šis judėjimas padeda jums peraugti patį save.

Kol tūnote komforto zonoje, jūs neaugate, kadangi niekur nejudate. Pastovus augimas leis peraugti save dabartinį. O vienintelis būdas augti ir tobulėti – patirti tai, kad egzistuoja už jūsų ribų. Tačiau tam reikia palikti komforto zoną.

Negalite išbandyti naujų dalykų

Turbūt pats svarbiausias uždavinys gyvenime – atskleisti sugebėjimus ir talentus. Turime tai padaryti tiek savo, tiek mus supančio pasaulio labui.

Kai kas atranda svarbiausius savo talentus dar vaikystėje. Tokius galima vadinti tikrais laimės kūdikiais. Jie visa širdimi supranta, kad surado tai, kam pasirengę pašvęsti visus likusius gyvenimo metus. Tokį gyvenimą išties galima pavadinti laimingu.

Ir visgi dauguma žmonių praleidžia pirmuosius 20-30 savo gyvenimo metų eksperimentuodami ir pakankamai miglotai įsivaizduodami savo tikrąjį pašaukimą. tAI Absoliučiai normalu, žmogui reikia laiko, kad suprastų, kas labiausiai jį traukia, kas labiausiai prie širdies.

Problema čia ta, kad kol esate komforto zonoje, jūs nesistengsite ir nebandysite nieko naujo. Paieškos procesas sustoja.

Jus tai kausto ir stabdo

Jei ir toliau tupėsite komforto zonoje, gali nutikti dar vienas dalykas, keliantis grėsmę laimei ir augimo procesui. Jūs pasitenkinate mažesniu, prastesniu rezultatu.

Kažkuriuo gyvenimo momentu mes pavargstame ir susitaikome su tuo, ką turime. Tai bene baisiausias likimas. Nes šiuo atveju tampate tikru „gyvu numirėliu“, gyvenančiu blankų bespalvį gyvenimą – be rizikos, be laimės.

O blogiausia – jeigu išsigąsite atsivėrusių perspektyvų ir galimybių iš baimės prarasti komfortą. Apie tai gerai pasakė Martinas Liuteris Kingas Jaunesnysis: „Jums gali būti 38 metai, kaip ir man. Ir štai jums atsiveria puikios galimybės nuveikti didį darbą, surasti atsakymą į be galo svarbų klausimą, apginti kažkokį nepaprastai svarbų principą. Ir jūs atsisakote šio šanso iš paprasčiausios baimės… Jūs nugyvensite dar 90 metų, tačiau mirėte jūs būtent dabar, kai jums 38-eri. Ir kai nustosite kvėpuoti – tai bus viso labo fizinė jūsų anksčiau įvykusios dvasinės mirties konstatacija“.

Kaip išeiti iš komforto zonos

Nežiūrint į tai, kad komforto zona stipriai jus laiko, dedant šiokias tokias pastangas ir turint kantrybės, galima nesunkiai suprasti jos esmę ir pasitraukti už jos ribų. Tai padaryti galima keliais būdais.

Kai buvau jaunesnis, turėjau senus batus, kuriuos kartais avėdavau. Jie buvo sunešioti iki tokio laipsnio, kad kartais styrodavo kojos nykštys, patraukdamas praeivių dėmesį. Tačiau aš ir toliau juos nešiojau, nes jie vertė mane jausti diskomfortą. Laikui bėgant šis diskomfortas praeidavo ir praeivių žvilgsniai mane jaudino vis mažiau ir mažiau.

Kodėl tai svarbu?

Įveikti komforto zoną galima tik tuo atveju, jei išėjimas už savojo „Aš“ ribų ir pastovus judėjimas į priekį taps įpročiu ir mūsų pasipriešinimas veiksmams sumažės.

Svarbiausias mūsų barjeras yra baimė, kurią jaučiame kiekvieną kartą, kai pabandome palikti komforto zoną.

Bet jeigu pavyks žengti pirmą nedidelį žingsnelį, greičiausiai ryšitės ir antram, net jeigu jis bus gerokai didesnis. Šitą dalyką aš vadinu pasipriešinimo mažinimu.

Kas maloniausia, jums netgi nereikia daryti kažko konkretaus. Tai turi būti tiesiog kažkoks nedidelis veiksmas, kuris jus prablaškys, leis atsikvošėti. Ir kuo toliau tolstate nuo komforto zonos, tuo labiau pasitikite savimi.

Trys žingsniai įveikti komforto zoną

Sudarykite sąrašą dalykų, kuriuos seniai atidėliojate. Pavyzdžiui, nueiti pas gydytoją, išplauti grindis ar prisipažinti žmogui, kuris jums patinka, ką jam jaučiate. Šiame sąraše gali būti tiek stambūs reikalai, tiek visai nereikšmingi.

Atrinkite iš sąrašo pačią mažiausią užduotį. Pavyzdžiui, seniai ruošėtės išplauti grindis, tačiau jau kelias savaites atidėliojate, nes tam reikėjo palikti komforto zoną. Kalbu visiškai rimtai. Atsistokite ir padarykite tai tiesiog dabar. Laukiu.

Atlikite dar kelis nedidelius darbus. Sprendžiant šias paprastas problemas, pasitraukimas iš komforto zonos taps įpročiu. Atsiras energijos ir pasitikėjimo, jų pakaks žengti didesniems žingsniams. Eikite į priekį, kol nepasijusite pakankamai pasitikintis, kad pagaliau pasikalbėtumėte su tuo žmogumi ir papasakotume jam apie savo jausmus. Arba kad atliktumėte kitą labai svarbų reikalą.

Pastovūs pasitraukimai iš komforto zonos panašūs į fizinius pratimus – kuo ilgiau tai darote, tuo lengviau juos atlikti.

Ženkite ir toliau nedidelius žingsnius ir laikui bėgant žengsite žingsnį, kuris leis visiems laikams palikti komforto zoną. Tai ir yra pagrindinis tikslas.

Taigi – koks bus jūsų pirmasis žingsnis?

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI