Prievartavimas tylėjimu. Kas per smurto rūšis ir kaip ji veikia

„Kai mama pykdavo ar būdavo nepatenkinta, ji imdavo taip elgtis, tarsi manęs paprasčiausiai nėra. Tokiais momentais tapdavau tarsi nematoma. Kai buvau maža, man viskas degdavo viduje nuo jos įtūžusio žvilgsnio, aš verkdavau ir maldaudavau pasakyti bent žodį. Tačiau ji tylėjo. Visą vaikystę aš baikščiai tipenau aplink ją ant pirštų galiukų. Tai tas pats, jei užrakintų už bausmę palėpėje, tik gerokai subtiliau ir ne taip tiesmukai. Sulaukusi keturiasdešimties, supratau, kad tai viena iš psichologinio smurto rūšių.“

Ši moteris ne vieniša. Vaikai, užaugę verbalinio ir emocinio smurto atmosferoje neretai laiko tokį elgesį visiškai normaliu, klaidingai manydami, kad tai vyksta visose šeimose.

Nieko nuostabaus, kad visuomenėje daug skirtingų nuomonių, ką laikyti smurtu šeimoje. Ir nors dauguma žmonių pripažįsta fizinio smurto problemą, jie visgi nesupranta, kur baigiasi nesugebėjimas kontroliuoti savo (pavyzdžiui, susierzinimo) ir prasideda smurtas kito žmogaus atžvilgiu.

Ir visai nesvarbu, ar toks elgesys – tai tik bandymas manipuliuoti ir kontroliuoti kitą žmogų, ar žmogus tiesiog teisinasi, kad „jis pats mane išprovokavo“. Abu variantai yra smurtas.

Nesvarbu, ką mano dauguma žmonių, tyrimai, atlikti šioje srityje, labai aiškiai rodo, kaip emocinis ir verbalinis smurtas veikia vaiko smegenis. Tiesiogine šio žodžio prasme keičiasi pati smegenų struktūra. Iš tokių vaikų užauga suaugusieji, nesugebantys pasitikėti savo pačių mintimis ir negalintys kontroliuoti emocijų. Jie linkę į patologiškas prisirišimo formas, kuriose pranyksta jų pačių jausmai. Tokie žmonės labai jautriai reaguoja, kai jiems sakoma „ne“. Kadangi žodinį smurtą jie laiko normaliu ir savaime suprantamu dalyku, jie bus linkę bendrauti būtent su šį smurtą naudojančiais žmonėmis.

Kai dauguma mūsų galvoja apie verbalinį smurtą, mes įsivaizduojame riksmus, šauksmus. Realiai gi pats tipiškiausias verbalinis smurtas – tyla. Paskaitykite istoriją, kuria prasidėjo šis straipsnis. Šiuo atveju smurto įrankis – motinos tylėjimas.

Prievartavimas tylėjimu. Kas tai yra ir kaip jis veikia

38-erių metų Lėja parašė man apie savo pirmą santuoką:

„Aš pavirsdavau apgailėtinu padaru, maldaudama, kad jis pasakytų, jog po šito barnio jis vis dar mane myli, tačiau jis tylėdavo. Maldaudavau dar stipriau, verkiau, o jis sėdėjo, nutaisęs akmeninį veidą. Tada pradėdavau atsiprašinėti, net jeigu barnį pradėdavo jis. Tokia didelė buvo baimė, kad jis išeis. Aš nelaikiau jo elgesio nei smurtu, nei manipuliacija, kol kartą nepatekau į terapiją. Aš 12 metų išgyvenau būtent šitaip ir netgi nepagalvojau, kad kažkas negerai“.

Lėjos istorija ne išskirtinė, ne ji viena metų metus laiko tokį elgesį normaliu. Prievartą tylėjimu labai lengva logiškai pateisinti arba paneigti: „jis paprasčiausiai nenori kalbėti“, „ji paprasčiausiai bando susigaudyti savo mintyse“, „jis nenori manęs įskaudinti“ arba „aš turbūt išties pernelyg jautrus, kaip ji ir sako“.

Vaikai įsisavina ne tik tą bendravimą, kurio pavyzdį gauna verbalinio smurto atvejais (pavyzdžiui „Ir kam aš tave pagimdžiau“, „tu pabaisa“, „per tave vien nemalonumai“ ir t.t.), bet ir suvokia, kaip reikia elgtis su žmonėmis, mokydamiesi iš prievartavimo tylėjimu.

Toks smurtas turi kelias rūšis: aklina siena, ignoravimas, paniekos demonstravimas ir atsisakymas kontaktuoti emociškai. Visos šios rūšys turi vieną tikslą – priversti žmogų laikysi save marginalu, siaubingai jaustis ir leistis kontroliuojamam.

Aklina siena. Užsidaryti nuo kito žmogaus poreikių

Tokiam elgesiui pašvęsta gana daug tyrimų ir jis turi netgi savo abreviatūrą DM/W (angl. Demand/Withdraw), nes jis pripažintas vienu iš toksiškiausiu tarpusavio santykių modeliu.

Išsimūryti akliną sieną – tai dialogo pabaiga. Žmogui, kuris šį dialogą iniciavo, nusvyra rankos.

Kai šitaip elgiasi tėvai su vaikais, jie duoda vaikui labai aiškų signalą: tavo mintys ir jausmai neturi jokios vertės, mums į tave absoliučiai nusispjauti. Kadangi svarbiausi vaiko poreikiai yra tėvų meilė ir palaikymas, vaikas įsisąmonins visam gyvenimui, kad jis niekam neįdomus ir negali būti mylimas.

Ignoravimas arba boikotas. Apsimesti, kad nematote ir negirdite vaiko

Labai galingas ginklas vaikui gniuždyti. Ypač, jei naudojamas kaip bausmė. Mažasis pasijaus paliktas, pamestas, išmestas iš šeimos. Vyresnis vaikas patirs atstumtumo skausmą ir tuo pat metu didžiulį pyktį. Apie tai pasakoja Ela:

„Tėvas iškart nustodavo su manimi kalbėtis, kai tik jį nuvildavau, o tai nutikdavo dažnai. Blogi pažymiai, prasti sportiniai rezultatai, kas tik norite. Jis visada sakydavo vieną ir tą patį: „Tau reikia susikaupti. Esi pernelyg jautri, šiame pasaulyje išgyvena stipriausias“. Motina laikėsi tų pačių principų. Kai buvau paauglė, pykau ant jų abiejų ir tuo pat metu maniau, kad jų nusivylimas – tai mano kaltė. Buvau vienintelis jų vaikas ir neturėjau su kuo palyginti.“

Partneriai naudoja boikotą dar ir tam, kad pažemintų ir nuvertintų, kad įbaugintų oponentą, išmuštų iš vėžių. Šis metodas naudojamas, norint priversti pasijausti kitą žmogų pažeidžiamu, siekiant išsiųsti jį į emocinę tremtį ir daroma tai siekiant paversti partnerį paklusnesniu ir labiau kontroliuojamu.

Panieka ir pašaipos. Juoktis iš žmogaus, erzinti, demonstruoti pasibjaurėjimą

Tai irgi smurtas – jis nuvertina ir žemina, nors kartais tam pakanka mimikos ir neprireikia netgi žodžių. Nutaisyti pasibjaurėjusį veidą, demonstruoti mimikos pagalba pašaipą ir kitus negatyvius jausmus. Tokių veiksmų įžeidėjas gali netgi nepripažinti, jis apkaltins jus pernelyg dideliu jautrumu. Arba pasišaipys, kad neturite humoro jausmo, juokų nesuprantate.

Neapsigaukite. Tai – prievarta ir smurtas. Kad išvadintum žmogų idiotu ir jį sutryptum, žodžiai nebūtini.

Atsisakymas kontaktuoti emociškai

Pats subtiliausias smurto būdas, ypač kai kalba eina apie vaiką: sąmoningas atsisakymas palaikyti, mylėti, rūpintis, t.y. duoti vaikui tai, kas jam gyvybiškai reikalinga. Vaikas, žinoma, nesupranta, ką būtent iš jo atėmė, tačiau jaučia, kaip vienatvė užpildo jo širdį.

Ne ką lengviau ir suaugusiam žmogui, kai atsisakoma atsižvelgti į jo emocinius poreikius. Tai verčia vis labiau ir labiau trokšti tų poreikių patenkinimo ir galiausiai paverčia žmogų priklausomu nuo smurtaujančio partnerio. Kaip matome, smurtautojo tikslas vėlgi tas pats – valdžia ir kontrolė.

Smurtas yra smurtas. Jeigu kažkas naudoja žodžius arba tylėjimą tam, kad priverstų jus pasijausti niekam tikusiu ir bejėgiu, šis žmogus naudoja prieš jus smurtą. Turėkite tai galvoje.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Psichologinis smurtas prieš… suaugusiuosius Lietuvoje nuskambėjo eilinė „siaubo“ istorija – mokytoja rėkė ant klasės. Kas dar? Daugiau nieko, tik tiek – mokytoja rėkė ant klasės. Dar tuo metu, ...
Galite savimi didžiuotis. Požymiai, kad pasikeitėt... Kai užsiimate saviugda, gyvenime prasideda permainos. Kartais didžiulės ir gluminančios. Jei pastebėsite savo gyvenime šiuos kelis žemiau pateikiamus ...
Prisilietimai Mes trokštame fizinio kontakto. Ryšiai, kuriuos užmezgame platoniškais prisilietimais, buvo patys svarbiausi kuriant žmonių civilizaciją. Gaila, bet v...
Ko moko ligos Yra tokių filmų rūšis - apie žmones, kurie sunkiai suserga ir dėl ligos pakeičia visą savo gyvenimą. Kartais norisi užsileisti vieną iš tokių filmų, k...
Atleisk. Nusimesk sunkią nuoskaudų kuprinę Jeigu neatleidi skriaudėjui, tavo širdis kenčia. Tau atrodo, kad savo nuoskauda tu jį baudi. Manai, kad skriaudėją kankina kaltės jausmas, kad jam irg...
Psichologas: kodėl šiuolaikiniai žmonės vis dažnia... Originalas Paradoksalu: svajodami apie gražesnę ateitį, įsisukame į nesibaigiančių siekių ir tikslų rutiną, pamiršdami, kad gyvenimas vyksta čia ir d...
Tai, kam priešinamės, tampa mūsų likimu "Likimas!" - dūsauja ir skėsčioja rankomis žmonės, susidūrę su vienokia ar kitokia gyvenimiška situacija. Kas gi tasai likimas? Likimas - tai konkreti...
Nesistenkite būti reikalingais Troškimas būti reikalinga ir baimė tapti nereikalinga - šie nerimastingi palydovai lydėjo mane gyvenimo kelyje, kol nepradėjau abejoti kelionės krypti...
Nepergyventos emocijos pritraukia į gyvenimą neper... Šiame straipsnyje kalba eis apie emocijas. Neseniai gavau laišką iš kliento, jame jis savo emocijas vadina silpnybe. Susimąsčiau, kodėl taip yra. Juk ...
Kai savaime jau nesigauna Visada ateina toks laikas, kai gyvenimas pareikalauja jūsų dėmesio. Jeigu neužsiimsime viena ar kita sfera, toji sfera patirs nuosmukį. Jeigu netobuli...
Be tėvo užaugę berniukai. Moterų dėmesiui Pasaulis, kuriame dabar gyvename, smarkiai pasikeitė nuo tų laikų, kai vyras-tėvas buvo itin reikšminga berniukui figūra, kur nuo mažų metų berniukas ...
Tamsioji ir mažai aptariama empatijos pusė Empatija - tai sugebėjimas pasijausti kito žmogaus kailyje, suprasti, ką jis galvoja ir jaučia. Empatas - tai žmogus, sugebantis rezonuoti su kitais ž...
Auka. Pralaimėti negalima laimėti Įsivaizduokite, kad žmogus prašo pagalbos ir jūs imatės padėti. Tačiau kažkuriuo momentu pajuntate stiprų susierzinimą. Kuo labiau padedate, tuo labia...
O kurgi tu ir tavo laimė? "Ir aš tuo momentu supratau, ko ilgiuosi. Supratau, kokio žmogaus man trūksta gyvenime. Aš absoliučiai aiškiai suvokiau, ko nepakeliamai ilgiuosi, ir ...
Kritika santykiuose – priklausomybės forma Yra tokia istorija apie du teisėjus, kurie susitiko už pietų stalo. Vienas jų - šeimos reikalų teisėjas, kitas nagrinėja kriminalines bylas. Pastarasi...
Kai su savimi elgiesi blogiau, nei su kitais Gaila, bet su savimi mes kartais elgiamės taip, kaip niekada nesielgtume su žmogumi, kurį gerbiame ir mylime. Kartais net su kolegomis darbe elgiamės ...
Mūsų mėgstami atsikalbinėjimai Pati svarbiausia kliūtis kelyje į save yra mūsų pačių atsikalbinėjimai, išsisukinėjimai. Mes pastoviai kartojame sau, kad "dabar nėra laiko tuo užsiim...
Įstrigti praeityje – nugyventi gyvenimą tams... Maždaug 90% planetos gyventojų įstrigo praeityje. Tai gigantiška minia, kuri eina klaidingu keliu. Įstrigti praeityje reiškia nugyventi gyvenimą tamso...
Kur nuteka resursai? Apie ribas Dažnai kalbame apie resursus. Susidarome sąrašus - kas tuos resursus papildo, o kas eikvoja. Kas atima dvasines jėgas ir džiaugsmą, gyvumą, įkvėpimą, ...
Niekada nenaudokite šių žodžių savęs apibūdinimui... Paimkime kaip pavyzdį žodį "charizmatiškas". Jeigu kitas žmogus pavadins jus charizmatišku, jums tai vienareikšmiškai pakutens savimeilę. Bet jeigu jū...
Penki mitai apie laimę Visi mėgstame žaisti žaidimą, pavadinimu "Pagauk laimę". Šis žaidimas sudarytas iš mįslių. Mes nuolat turime atspėti, kas būtent padarys mus laimingai...
Kaip žvilgtelėti į savo gyvenimo užkulisius? Gyvenimą nugyventi galima pačiais įvairiausiais būdais. Vieni žmonės žengia per gyvenimą lengva eisena, juos lydi sėkmė, pasisekimas. Kiti pastoviai k...
Toksiškos šeimos ieško šviežio kraujo Santykiai su tėvais susiklostyti gali įvairiai. Svarbiausias tėvų uždavinys - išmokyti mus savarankiškumo, perduoti vertingą gyvenimišką patirtį ir su...
Kovojame su tinguliu. Dviejų minučių taisyklė Dauguma uždavinių, kuriuos atidėliojate, iš tikrųjų nėra labai sudėtingi - jūs turite sugebėjimų ir įgūdžių, reikalingų tikslams pasiekti, bet paprasč...
Dvi gyvenimo keitimo strategijos Pradėti norėčiau nuo to, kad nebūna gerų ir blogų tikslų. Tikslai visada geri. Kartais jie ne visiškai mums tinka, kartais mes jų nepasiekiame. Tačiau...