Prievartinė pagarba vyresniesiems

“Kaip drįsti kalbėti su mama tokiu tonu?”, “Kiaušinis vištos nemoko!”, “Parodyk pagarbą, šunyti!” Kiek kartų teko išklausyti tokias frazes, kurių tikslas tik vienas – užmaskuoti savo nesugebėjimą adekvačiai bendrauti su vaiku, pajungti jį savo valiai, priversti klausyti bet kokia kaina. Deja, bet kokia bauginimo forma turi labai trumpalaikį efektą, sukuria tik pagarbos regimybę. Iš tikrųjų vaikas dar labiau suabejoja suaugusių autoritetu dėl nieku nepagrįstų reikalavimų, dėl to, kad žodžiai skiriasi nuo darbų. Kažkuriuo momentu tarp dviejų šeimos kartų išauga milžiniška siena, sumūryta iš nuoskaudų ir nepasiteisinusių lūkesčių.

Suaugusių kultas šiuolaikinių santykių sistemoje

Pagarba vyresniems ne už gerus darbus ar išmintingus patarimus, o už tai, kad juos viso labo gerokai aplamdė gyvenimas – štai tokia logika atiteko mums iš praeities. Priimta manyti, kad jei žmogus vyresnis, reiškia, automatiškai protingesnis, geriau žino, kaip jūs turite gyventi, ką turite mylėti ir kuo užsiimti. Jis daug ko matė ir patyrė, dėl to turi teisę užčiaupti jums burną jūsų pačių labui. Ir pamėginkite įrodyti tokiam “išminčiui”, kad idiotiška mokyti kitus žmones proto, jei pats pražilai ir nieko doro gyvenime nepasiekei. Rizikuojate susidurti su aršia neapykanta.

Įsivaizduokime situaciją: žmogus visą gyvenimą dirbo darbe, kurio negalėjo pakęsti, metė šeimą, pragėrė namus, o dabar aiškina, “kiek daug gyvenime matė” ir “klausykis, ką tau kalbu”. Arba mama, kuri taip ir nesusitvarkė asmenini gyvenimo, kažkodėl jaučiasi turinti teisę kištis į dukros šeimą ir daryti ten savo tvarką. Kokiu pagrindu? Laimei, šiuolaikiniai vaikai protingesni už tėvus, dėl to puikiausiai supranta skirtumą tarp aklos ir nusipelnytos pagarbos.

Šiandien vaikai reikalauja iš suaugusių realių poelgių, už kuriuos galima būtų gerbti. Norite, kad mesčiau rūkyti ir užsiimčiau sveikata? Tai duokite pavyzdį, o ne pamokslus skaitykite su rūkstančia cigarete dantyse. Norite, kad pamėgčiau mokslus? O kiek jūs patys perskaitėte knygų per šiuos metus? Reikalaujate atvirumo ir paklusnumo? Tada išmokite klausytis, girdėti ir nustokite rėkti, teisindamiesi prasta nuotaika. Šiuolaikinis vaikas nenori klūpėti ant kelių vien dėl to, kad “taip priklauso”, jo ištikimybę ir pagarbą reikia užsitarnauti.

Pavyzdžiai iš asmeninio gyvenimo

Užaugau šeimoje, kur tvyrojo griežtos taisyklės, tėvai reikalavo absoliutaus paklusnumo, maskuodami savo žiaurumą frazėmis “tavo pačios labui”. Laisvės troškimas pakankamai anksti paskatino apeiti tėvų draudimus, sumaniai manipuliuojant gautais nurodymais ir pamokymais. Tačiau kažkuriuo momentu supratau, kad artimieji ir patys labai tolimi nuo jų reikalaujamo iš manęs idealo. Jie reikalavo gerai mokytis, o patys kitados mokėsi prastokai. Tampė į neapkenčiamus būrelius, o patys pakęsti negalėjo sporto. Maitino neskaniomis daržovėmis, paslapčia pirkdami sau saldumynus. Tai buvo klaikiai skaudu ir neteisinga. Aš negalėjau pasitikėti žmonėmis, kurių žodžiai prieštaravo jų poelgiams. Dėl to, kai užaugau, tvirtai nusprendžiau nesuteikti savo vaikams preteksto abejoti mano pačios auklėjimo metodais.

Ką čia apsimetinėti, kartais kildavo didelis noras nusukti jiems ausį, kad mokytųsi gerų manierų, kad suprastų, kaip aš dėl jų pergyvenu. Kartais taip ir knietėjo ištarti tą liūdnai pagarsėjusią sakramentalią frazę: “sulauksi mano metu – suprasi!” Tačiau atsikvošėdavau ir labai greitai prisimindavau, kad tai viso labo mano pačios kompleksai ir nerimas. Vaikai turi teisę abejoti tėvais, jeigu mato, kad jų žodžiai neverti nė sudilusio skatiko, kad jie patys nuolaidžiauja savo silpnybėms, maskuodamiesi savo “suaugimu”.

Ir nėra geresnio motyvatoriaus už asmeninį pavyzdį. Kai vaikas mato, kaip tu įveiki nuosavas baimes, kovoji su tinguliu ir herojiškai kauniesi su kenksmingais įpročiais. Tokie tėvai ima kelti pagarbą automatiškai, į tokius tėvus nebaisu kreiptis pagalbos, paprašyti patarimo, pasidalinti savais jausmais. Tik tokie santykiai jus suartina, sutelkia, padeda išsaugoti draugystę ir įtaką. Sutinkate?

Šaltinis



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Neprašykite to, ko patys negalite duoti

Dažniausiai tai vyksta tarp sutuoktinių. Nors pasitaiko ir tarp partnerių, vaikų, draugų, kolegų, praktiškai visuose santykiuose. Kalba eina apie situaciją, kai viena pusė primygtinai prašo ar net pyksta, kažko reikalaudama iš kitos. Tačiau praeina šiek tiek laiko ir paaiškėja, kad tas žmogus pats nepajėgus ar nesugeba duoti to, ko reikalavo…

Išauklėti ryškią asmenybę

Kiekviename iš mūsų slypi koks nors talentas, nepakartojami sugebėjimai ir polinkiai, tačiau ne visiems pasiseka juos išplėtoti. Kaip padėti vaikui atskleisti įgimtą potencialą? Yra penkios taisyklės, kurios duos startą vaiko asmenybės atsiskleidimui. Skatinkite nestandartinį mąstymą Kol vaikas dar visai mažas, kiekvienas jo žodis ir poelgis kelia tėvams susižavėjimą - jis…

Kaip teisingai elgtis su egoistais

Visi esame didesni ar mažesni egoistai. Adekvati savimeilė, savivertė ir pasitikėjimas savimi - labai svarbūs dalykai gyvenime, tačiau egzistuoja riba, kurią peržengęs žmogus pavirsta egocentrišku, į visus iš aukšto žvelgiančiu, save įsimylėjusiu savanaudžiu. Pavyzdžiui, kai kurie bando priversti aplinkinius patikėti, kad jo požiūris yra geriausias ir teisingiausias. Kiti valandų valandas…

Nepasiduok

Visi nori, kad būtų gerai. Tačiau gerai kažkodėl ne visiems. Ir žmogus visai neblogas, ir kitiems nekiaulina, o gyvenimas be prošvaisčių. Gal dar ne visai katastrofa, bet viskas juda link to. O pasitaiko, kad žmogus vidutinis, pilkas, menkiau apdovanotas protu ir išvaizda, talento nė su žiburiu nerasi ir tai labai…

Ar tiesa, kad visų ligų šaltinis – negatyvus mąstymas?

Originalas Sakoma, kad visos ligos kyla „nuo nervų“. Tačiau esame linkę į tokius pasakymus žiūrėti pro pirštus ir laikyti juos paprasčiausiais prietarais. O kaip yra iš tiesų? Ką apie tai sako mokslininkai? Ar tikrai atsikratę neigiamų minčių ir pykčio galime išsigydyti vėžį? Į klausimą, ar tiesa, kad visos ligos kyla…