Priklausomybė nuo atleidimo

Pamenu, kai dukra buvo maža ir padarydavo kažką blogo, man buvo negana su ja paprasčiausiai pakalbėti apie tai. Aš negalėdavau nusiraminti, kol neįtikindavau, kad ji yra dėl visko kalta.

O jai, suprantama, buvo negana pripažinti savo kaltę ir atsiprašyti. Jai dar reikėjo kažkaip labai neproporcingai atgailauti už klaidą.

Kaip dabar pasakyčiau: iš jos reikalavau kaltės, kuri visiškai neatitiko klaidos dydžio. Kur kas didesnės, negu jauti viduje.

Paskui atsipeikėjau: „Kas per velniava? Kuriems galams man to reikia?“

Savaime suprantama, atkapsčiau atmintyje nuosavą mamą, savo pačios neadekvatų kaltės jausmą ir absoliučiai sugadintus asmeninius kaltės daviklius.

Kiek gi reikia kaltės, kad sureaguotum į žalą, kurią padariau kitam savo elgesiu?

Gaudavosi amžinas ir neišvengiamas pakibimas tarp dviejų polių. Apskritai išvengti kaltės, nieko nejausti, netgi ten, kur kaltė visiškai normali ir adekvati. Arba atvirkščiai – paskęsti kaltėje. Galbūt netgi ten, kur tai išvis nenormalu ir neadekvatu.

Iki šiol vis dar stengiuosi susigražinčiau sau laisvę šioje srityje. Juk aš žinau, kad kaltė – tai labai svarbus mechanizmas, kurio dėka išsaugomi ryšiai ir santykiai tarp žmonių. Prisidirbai, pajutai kaltę – užglaistyk padarytą žalą. Tai subjektyvus pergyvenimas, į kurį įsitraukusios beveik visos mano asmenybės dalys. Jaučiu fiziškai, vertinu pasekmes, reaguoju emociškai, kažko imuosi… Tai sveika suaugusio žmogaus norma.

Santykiai su kalte formuojami, remiantis atleidimu arba neatleidimu. Svarbiausias suaugusio žmogaus bruožas – sugebėti atleisti.

Štai vaikas neišvengiamai ką nors pridaro, prikvailioja. O šalia – suaugęs žmogus. Ir jis linguoja galva: „Ajajai! Blogai padarei. Bet aš atleidžiu. Ateik pas mane. Aš nesmerkiu tavęs, grįžkim prie ankstesnių santykių…“

Mokėti atleisti – tai suaugusio žmogaus pareiga.

Šalia to, kad rūpintumės vaikais, būtume jiems prieinami, kad guostume ir t.t. kad visos psichinės struktūros vystytųsi normaliai. Kad ateityje vaikui būtų suprantamas sveikas kaltės jausmas. Be neurotiškų, patologišku ir somatinių pasekmių.

Atleisti – tai tėvų pareiga. O ne vaikų.

Bet ar tai pas mane šeimoje buvo viskas kitaip, ar tai apskritai mentalitetas ir kultūra tokie. Pas mus kažkodėl vaiko kaltės nepapildo suaugusio žmogaus sugebėjimas atleisti. Vietoje to, vaikui užkraunama našta jaustis kaltam, atgailauti ir išpirkinėti kaltes.

Ir tada vaikas priverstas imtis atsakomybės ne už savo kaltę, ne už nuosavą klaidą, o už jam svarbaus suaugusio žmogaus pyktį ar įsižeidimą. Kitaip sakant, ne suaugęs žmogus turi pats tvarkytis su savo problemomis, o vaikas turi imtis priemonių, kad suaugęs grįžtų į normą. Taip atsiranda priklausomybė nuo atleidimo.

Žinote, kaip atpažinti įstrigusius į šią priklausomybę žmones? Jie visada tiki mantra „reikia mokėti atleisti“. Pas tokį žmogų garantuotai praeityje buvo tėvai, kurie nemokėjo atleisti ir reikalavo, kad vaikas išpirktų kažkokius fantastiškus kiekius neegzistuojančios kaltės.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Auklėjimas pasakomis Visiems mums, žinoma, kažkada sekė pasakas. O dabar mes skaitome pasakas jau saviems vaikams ir anūkams. O kuo taip svarbi pasaka ir kodėl gyvuoja šit...
Tėvų draudimų principai Bausti nežeminant pavyksta tiems tėvams, kuriems net į galvą nešauna, kad vaikas padarė savo "piktadarystę" tyčia. Vienareikšmiškumas Vaikai suprant...
Nuomonė: Kada gimdyti vaikus? Egzistuoja dvi koncepcijos: Pirmoji: iš pradžių reikia padaryti karjerą ir pasiekti sėkmę tiek profesionalioje sferoje, tiek kaip asmenybė. Kad turėt...
Nelaiminga idealios mamos dukra Laiškas: "Aš labai norėjau, kad namai taptų jaukiu ir saugiu prieglobsčiu vaikams. Iš jų nebuvo reikalaujama "klausyti", tačiau buvo reikalaujama kla...
Juk ji mergaitė Neseniai darbe priėjo kolegė, daugiavaikė mama ir paklausė: -Klausyk, tu juk turi dukrą? Norėčiau tau atiduoti tai, ką nešiojo mano mažosios. -Ačiū,...
Tėvo vaidmuo. Dažnos vyrų klaidos Mūsų visuomenėje nepriimta mokyti gyvenimo šeimoje ir ruošti žmonių sutuoktinių ir tėvų vaidmenims. Dėl to kiekvienas išplaukia iš šitos balos kaip mo...
Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka ... Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai. Kad vis daugiau vaikų, pradėję l...
Kaip organizuoti kokybišką neurozę Trumpa instrukcija pradedantiesiems Pradžiai reikia apsišarvuoti kantrybe. Vaikai yra iš prigimties pasiutiškai ištvermingi ir pirmųjų neurozės požym...
Baudimas nekalbėjimu Yra šeimų, kuriose vaikų nemušė ir nebarė, o baudė ramiai ir inteligentiškai - nekalbėjimu. Mažai kas iš tėvų supranta, ką nekalbėjimas reiškia vaiku...
Kodėl Stivas Džobsas uždraudė savo vaikams iPad?... Kai Stivas Džobsas vadovavo Apple, jis draudė savo vaikams pernelyg ilgai sėdėti prie iPad'o. Kodėl? New York Times korespondentas Nikas Biltonas per ...
Nepublikuokite internete savo vaikų nuotraukų! Socialinių tinklų epochoje daug kas jaučia nenumaldomą norą sudėti savo vaikų nuotraukas į savo laiko juostą, parodyti, kokie jie mieli, protingi ir k...
Pavargusioms mamoms Mama veda mažą dukrą į mokyklą, laikydama ją už rankos, o galvoje nesiliauja suktis mintys apie begalę reikalų, kuriuos reikia nuveikti: užsukti į par...
Leiskime vaikams patirti nesėkmes "Aš neisiu į pokalbį dėl darbo, manęs vis tiek nepaims". Dažnai girdžiu šią frazę iš studentų (dėstau teisę). Ir tai susiję ne vien su darbu. Studenta...
Stebuklingi žodžiai, bendraujant su vaiku AŠ TAVIMI PASITIKIU Vaikai labai noriai stengiasi pateisinti jiems parodytą pasitikėjimą. Tik žinodami, kad jais tikima, jie, savo ruožtu, gali pasit...
Esam nuostabūs tėvai Esam nuostabūs tėvai. Ir kiekvieną vakarą galim užmigti ramia širdimi, be graužaties, kad kažką padarėm ne taip, nepakankamai, kad suklydom, supykom,...
Aš mokysiu savo dukrą drąsos, o ne tobulumo Moteris nuo mažens moko būti geromis, mylinčiomis, kantriomis, dėmesingomis, mandagiomis, rūpestingomis, švelniomis ir mielomis. Galima sakyti, mus su...
Paauglius reikia mylėti netgi labiau negu mažus va... Paprastai mamos jaudinasi dėl mažų vaikų - kaip pavalgė, kaip pamiegojo. Susimušė koją, susipešė smėlio dėžėje dėl kastuvėlio, išsigando šuns ir t.t. ...
Kodėl mamai pavojinga būti tėčiu Situacija labai paplitusi. Tėtis arba silpno charakterio, arba jo apskritai nėra. Ir tada mama nutaria imtis jo vaidmens. Ji netgi elgtis ima kaip vyr...
Baudimo prasmė Pradėkime nuo klaidingo požiūrio. Labai paplitusi nuomonė, kad bausmės reikalingos tam, kad būtų sukeltos neigiamos emocijos (skausmas, nuoskauda, bai...
Amžinai nepatenkinta mama Ar pasitaiko dienų, kai pastoviai niurzgate? Tiksliau, reikėtų paklausti, ar pasitaiko dienų, kada neniurzgate? Niurzgėjimui galima rasti krūvą patei...
Patarimų tėvams šiupinys Jeigu vaikas nukrito, pirmiausiai paklauskite jo: "Tau skauda, ar išsigandai?" Paprastai vaikai dažniausiai išsigąsta arba sutrinka. Jeigu taip ir yra...
Kaip girti vaikus Mergaičių nereikia girti už tai, ką jos padarė. Šitaip jūs skatinate jų degradaciją. Jeigu mergaitę girsime už tai, ką ji padarė: labai skanu, labai g...
Tėvai auklėja vaiką taip pat, kaip patys buvo aukl... Visiems norisi būti gerais tėvais, jei ne pačiais geriausiais. O kai kuriems idealių tėvų statusas tampa svarbiausiu gyvenime. Bet juk tai visiškai sk...
Vaikų savarankiškumas Dauguma tėvų nori, kad jų vaikai būtų atsakingi ir savarankiški. Tačiau dažniausiai nutinka taip, kad nesąmoningai jie daro viską, kas tik įmanoma, ka...
Jaunos mamos dažnai klysta Venkime paplitusių įsitikinimų, kurų neįmanoma paaiškinti logiškai. Už lango - XXI amžius, informacijos lavina verčiasi mums ant galvos ištisais debe...