Priklausomybė nuo atleidimo

Pamenu, kai dukra buvo maža ir padarydavo kažką blogo, man buvo negana su ja paprasčiausiai pakalbėti apie tai. Aš negalėdavau nusiraminti, kol neįtikindavau, kad ji yra dėl visko kalta.

O jai, suprantama, buvo negana pripažinti savo kaltę ir atsiprašyti. Jai dar reikėjo kažkaip labai neproporcingai atgailauti už klaidą.

Kaip dabar pasakyčiau: iš jos reikalavau kaltės, kuri visiškai neatitiko klaidos dydžio. Kur kas didesnės, negu jauti viduje.

Paskui atsipeikėjau: „Kas per velniava? Kuriems galams man to reikia?“

Savaime suprantama, atkapsčiau atmintyje nuosavą mamą, savo pačios neadekvatų kaltės jausmą ir absoliučiai sugadintus asmeninius kaltės daviklius.

Kiek gi reikia kaltės, kad sureaguotum į žalą, kurią padariau kitam savo elgesiu?

Gaudavosi amžinas ir neišvengiamas pakibimas tarp dviejų polių. Apskritai išvengti kaltės, nieko nejausti, netgi ten, kur kaltė visiškai normali ir adekvati. Arba atvirkščiai – paskęsti kaltėje. Galbūt netgi ten, kur tai išvis nenormalu ir neadekvatu.

Iki šiol vis dar stengiuosi susigražinčiau sau laisvę šioje srityje. Juk aš žinau, kad kaltė – tai labai svarbus mechanizmas, kurio dėka išsaugomi ryšiai ir santykiai tarp žmonių. Prisidirbai, pajutai kaltę – užglaistyk padarytą žalą. Tai subjektyvus pergyvenimas, į kurį įsitraukusios beveik visos mano asmenybės dalys. Jaučiu fiziškai, vertinu pasekmes, reaguoju emociškai, kažko imuosi… Tai sveika suaugusio žmogaus norma.

Santykiai su kalte formuojami, remiantis atleidimu arba neatleidimu. Svarbiausias suaugusio žmogaus bruožas – sugebėti atleisti.

Štai vaikas neišvengiamai ką nors pridaro, prikvailioja. O šalia – suaugęs žmogus. Ir jis linguoja galva: „Ajajai! Blogai padarei. Bet aš atleidžiu. Ateik pas mane. Aš nesmerkiu tavęs, grįžkim prie ankstesnių santykių…“

Mokėti atleisti – tai suaugusio žmogaus pareiga.

Šalia to, kad rūpintumės vaikais, būtume jiems prieinami, kad guostume ir t.t. kad visos psichinės struktūros vystytųsi normaliai. Kad ateityje vaikui būtų suprantamas sveikas kaltės jausmas. Be neurotiškų, patologišku ir somatinių pasekmių.

Atleisti – tai tėvų pareiga. O ne vaikų.

Bet ar tai pas mane šeimoje buvo viskas kitaip, ar tai apskritai mentalitetas ir kultūra tokie. Pas mus kažkodėl vaiko kaltės nepapildo suaugusio žmogaus sugebėjimas atleisti. Vietoje to, vaikui užkraunama našta jaustis kaltam, atgailauti ir išpirkinėti kaltes.

Ir tada vaikas priverstas imtis atsakomybės ne už savo kaltę, ne už nuosavą klaidą, o už jam svarbaus suaugusio žmogaus pyktį ar įsižeidimą. Kitaip sakant, ne suaugęs žmogus turi pats tvarkytis su savo problemomis, o vaikas turi imtis priemonių, kad suaugęs grįžtų į normą. Taip atsiranda priklausomybė nuo atleidimo.

Žinote, kaip atpažinti įstrigusius į šią priklausomybę žmones? Jie visada tiki mantra „reikia mokėti atleisti“. Pas tokį žmogų garantuotai praeityje buvo tėvai, kurie nemokėjo atleisti ir reikalavo, kad vaikas išpirktų kažkokius fantastiškus kiekius neegzistuojančios kaltės.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Tėvų klaidos, įsmukdančios vaiką į depresiją... Per pastaruosius dešimtmečius smarkiai padidėjo paauglių, jaučiančių nerimą ir patiriančių depresiją, skaičius. Problema reali. Problemų su nerimu tur...
Kaip mylėti vaikus, kai to moko nemylintys ir nemy... Originalas Buvusi ministrė siūlo paimti iš šeimos vaikus ir tais atvejais, „kai, pavyzdžiui, vienas iš turimų tėvų suserga ir gydymosi laikotarpiu ne...
Kur pasisemti motyvacijos? Tam tikra prasme mus smarkiai "apgadino" mūsų švietimo sistema. Pamėginsiu paaiškinti. Žvelgdama į savo vaiką matau, kad jis iš prigimties smalsus, ja...
Atsakykite į visus vaiko klausimus ir patys juos u... Ar norite, kad vaikas turėtų savo nuomonę? Maiklas Parkeris yra Okslio mokyklos Australijoje direktorius, dėstytojas, dokumentinio filmo "Įkvepiantys...
Trys sūnūs Istoriją apie tai, kaip man gyvenasi su trimis sūnumis, iš pradžių norėjau pavadinti "Kaip grūdinosi mama". Kadangi taip priimta manyti, jog jeigu vis...
Kodėl nemokome vaikų gyventi šeimoje? Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas, kaip jam n...
Penkios mamų rūšys. Ir jų vaikai Mama perfekcionistė. Pernelyg kontroliuojanti ir reikli moteris, kuriai labai svarbu, ką pagalvos kiti žmonės. Jai svarbu, kad vaikai teisingai maitin...
Kuo daugiau vaikų, tuo daugiau suspėji Paradoksas: kodėl mamos, turinčios daugiau nei vieną vaiką, suspėja gerokai daugiau už mamas su vieninteliu vaiku? Pamėginkime išsiaiškinti. Pirmoji ...
Nebyli tragedija, apie kurią niekas nekalba Tiesiog dabar, mūsų namuose vyksta nebyli tragedija su pačiais brangiausias mūsų žmonėmis - mūsų vaikais. Vaikai atsidūrė siaubą keliančioje emocinėje...
„Sunkus“ vaikas darželyje Originalas Ne vieną kartą teko girdėti, kad darželyje pasitaiko „sunkių“ vaikų, kurie labai trukdo auklėtojoms ir erzina kitų vaikų tėvus, kadangi to...
Patarimų tėvams šiupinys Jeigu vaikas nukrito, pirmiausiai paklauskite jo: "Tau skauda, ar išsigandai?" Paprastai vaikai dažniausiai išsigąsta arba sutrinka. Jeigu taip ir yra...
Mūsų laikmečio tėvų misija Kai kalbu apie misiją, skamba patetiškai, tačiau aš realiai suprantu, kad mes, šiuolaikinės mamos, vaikystėje buvome auklėjamos pagal tokią sistemą, k...
Mokinių tėvams Žinau, kad dauguma skaitytojų pasakys "Neįmanoma!" Jums baisu, kad kažkas pagalvos, jog esate blogi tėvai, kad vaikas taps "ne tokiu, kaip visi", kad ...
Gydanti motinystė Tai, kas mus labiausiai erzina mūsų vaikuose - būtent tame ir slypi mūsų pačių vidinio vaiko trauma. Ir tik mes galime ją išgydyti. Yra žmonių, kurie...
Motinystė – ne vienintelis moters pašaukimas... Labai dažnai susiduriu su moterimis, kurios ne šiaip visą save atiduoda vaikams - jos uždaro sau visas likusias gyvenimo sritis, visiškai sąmoningai. ...
Vaikas laimingas, kada nebijo Žinote, kaip išmokyti šunį paklusnumo? Kursuose man pasakojo, kad norint pajungti gyvūną savo valiai, jį reikia palaužti. Su juo nereikia skaitytis. R...
Vaikas „sau“ Neretai atsitinka, kad moteriai nepasiseka su santykiais. Metai bėga, vyriškio vis nėra, tačiau yra mylima mama, pas kurią vieniša moteris ir sugrįžta...
Perkrauto vaiko požymiai Pabundi dar su tamsa, aštuonias valandas dirbi kaip negras plantacijoje, pakui bėgi į kvalifikacijos kėlimo kursus, muzikos pamoką ir karate treniruot...
Savarankiškas, reiškia – atsakingas Daug kartų savo praktikoje susidūriau su atvejais, kai tėvai skundžiasi nesavarankiškais vaikais. Gerai, jeigu tai pastebime, kai vaikas dar mažas, ta...
Kaip išauginti knygų mylėtoją Daugeliui išsilavinusių ir mylinčių tėvų periodiškai iškyla klausimas: kokiu būdu įskiepyti vaikui meilę knygoms? Kiekvienas sutiks, kad skaityti naud...
Gyvenimas be riksmų Blogerė ir rašytoja Kristina Antus, trijų vaikų mama vieną gražią dieną suprato, kad šaukti ant vaikų nėra jokios prasmės - jie vis tiek neklausys. Ir...
Kaip pristabdyti vaikystę, kad ji tęstųsi kuo ilgi... Ar kada susimastėte, kad šiais laikais vaikystė baigiasi labai greitai? Tą „suskaičiavo“ mokslininkai, o ir tiesiog apsidairius matosi, kad dabar vaik...
Kam tėvams autoritetas? Kam tėvams reikalingas autoritetas? Ir kas tai yra? Kodėl vaikai neklauso, negerbia? Visi normalūs tėvai stengiasi, kad vaikas būtų laimingas, stengi...
Auklėjime žodžiai beprasmiški Mažai kam iš mūsų pasisekė turėti idealius tėvus. Turbūt kiekvienas galėtų prisiminti kažką tokio, kas nepatiko vaikystėje ir kas kelia negatyvius jau...
Draudimų filosofija. Geriau mažiau, bet efektyviau... Draudimai reikalingi. Tačiau visur savos taisyklės. Draudžiant, reikia laikytis tokių taisyklių: Vienareikšmiškumas; Neprieštaringumas; ...