Priklausomybė prasideda tėvų namuose

Priklausomybė nuo kito žmogaus prasideda tėvų namuose. Iš esmės linkęs į priklausomybes žmogus yra nuskriaustas, negavęs meilės ir švelnumo vaikas. Suaugęs, jis ieško pasaulyje to, kas galėtų tapti jam Idealiais tėvais, t.y. tėvais, kurių jis neturėjo.

Turint galvoje, kokiose sąlygose augo ir buvo auklėjami mūsų tėvai, nieko nuostabaus, kad dauguma jų neturi žalio supratimo, ką reiškia mylėti. Jie puikiai išmoko kaip reikia išgyventi, o štai mylėti…

Apie ką aš čia apskritai kalbu? Jausmai – čia tik pas klasikus, o gyvenime veikia visiškai kiti mechanizmai. Sutuoktinį reikia rinktis, kad būtų geras žmogus ir buičiai pritaikytas, kad vaikai būtų sotūs, aprengti, išmokslinti ir kad visa kita būtų ne blogiau kaip pas žmones.

Visiškai nesvarbu, kaip šeima atrodo iš šalies žvelgiant, bet vaiko asmenybę nulemia tai, kas vyksta šeimos viduje. Ar pakankamai gerbia tėvai vaiką, ar jaučia atsakomybę už jo gyvenimą, sveikatą, gerovę, ugdymą, ar supranta jo vidinį pasaulį, ar skaitosi su jo problemomis ir klausimais, ar patenkina vaiko poreikius, pradedant materialiais, baigiant švelnumu. Be to, tėvų tarpusavio santykiai suformuoja vaikui atitinkamus santykių šeimoje scenarijus.

Jeigu tėvai jam neparodė, kur gyvena meilė ir kuo ji pasireiškia, tai ir vaikas užaugs tokiu pačiu nesuprantančiu ir dvasiškai nebrandžiu. Tačiau jam ir toliau norėsis to, ko negavo, kuo negalėjo pasisotinti. Šis troškulys pasitraukia į pasąmonę ir iš ten vadovauja žmogaus gyvenimui.

Pasąmoningai žmogus ieško to, prie kurio galima „prisiklijuoti“, to, kuris juo gerai pasirūpins. Taip ir susiformuoja materialinės, fizinės bei emocinės priklausomybės. Net jeigu žmogus vaidina kažkam gelbėtojo vaidmenį, jis viso labo trokšta tam kitam būti tokiu tėvu (motina), kokį kažkada norėjo turėti pats.

Polinkis į priklausomybes išliks žmogui iki to laiko, kol jis pats sau netaps Idealiu Tėvu. Galima ir toliau savęs gailėtis, prisimenant nelaimingą vaikystę ir iš to sekusias traumuojančias situacijas. Galima pakeisti dabartį, kad traumuojančios situacijos nebesikartotų ateityje.

Neįmanoma pakeisti savo tėvų, tačiau galima jiems atleisti, nes jie darė tai, ką galėjo ir mokėjo. Jeigu jie būtų galėję kitaip, tai ir būtų gyvenę kitaip. Neįmanoma perrašyti istorijos, tačiau galima nuskriaustą vaiką padaryti laimingu ir kūrybingu. Negalima nieko padaryti su savo praeitimi, bet absoliučiai įmanoma labai daug nuveikti su savo dabartimi.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI