Princesės sindromas

Degalinėje tapau įdomios scenos liudininku. Kol vyrukas pylė benziną, automobilyje blaškėsi besikeikianti mergina. Vos atidaręs dureles, vyrukas gavo seriją smūgių ir keiksmų. Jis stengėsi sugriebti jos rankas, tačiau mergina ištrūko ir išdidžiai pasišalino iš degalinės. Į suspardytą šunį panašus sugniuždytas vyriokas pamažu nuvažiavo jai iš paskos, įkalbinėdamas nekvailioti.

Tą patį vakarą sutikau dar vieną porelę. Kaip ir degalinėje, vyrukas įkalbinėjo merginą nusiraminti, o ta rėkė, kad jis jos neliestų. Vaikinas nė nemanė jos liesti, tik tada, kai ji veržėsi pasišalinti, jis sulaikydavo ją, paimdamas už rankos.

Visi esame regėję panašių scenų. Jos yra tipiškos. Tarp žmonių kyla konfliktai, kurie tėra viso labo pokalbiai – kitaip nepavadinsi. Vyriškis nori pasikalbėti ir išsiaiškinti, o mergina, kuri, tarp kitko, neretai būna neteisi, įžvelgia dialoge grėsmę.

Norite baisios istorijos? Toks pats konfliktas įsiplieskė vienai porai automobilyje. Už lango – trisdešimt laipsnių šalčio, iki artimiausio miesto – nemažai kilometrų. Vaikino argumentų įvaryta į kampą mergina nutarė išlipti iš automobilio.

Į vruko pasiūlymą ramiai nuvažiuoti į namus ir ten pratęsti santykių aiškinimąsi, mergina atsakė isterika ir mėginimu atidaryti dureles, automobiliui lekiant daugiau kaip 100 kilometrų per valandą greičiu. Teko sustoti. Mergina iššoko ir išdidžiai nužingsniavo tolyn. Vyrukas, kaip tai dažnai atsitinka, šoko vytis ir iš to įkarščio nepastebėjo dideliu greičiu atlekiančio kito automobilio, kuris jį ir suvažinėjo.

Šiandien, praėjus daug metų, toji moteris pripažįsta, kad tada, kaip ir daugeliu atvejų anksčiau, buvo neteisi. Tačiau prisipažinti, kad kalta ir neteisi – nenorėjo. Nuo ankstesnių barnių tasai skyrėsi tiktai tuo, kad tapo paskutiniu. Ką nors pakeisti jau nebebuvo įmanoma.

Kita istorija baigėsi ne taip tragiškai – skyrybomis. Jauna žmona pareiškė motinai, kad vyras ją muša. Realiai gi paaiškėjo, kad jis tiesiog laikė ją už rankų, kai ji bandė pasprukti nuo prasidėjusio nemalonaus pokalbio. Įsiutusi, kad ją kažkas drįso sulaikyti, moteris pasiskundė tėvams. Tie ją dar labiau sukurstė ir vyriškio vos nepasodino. Laimė, jokių „smurto“ pėdsakų nebuvo aptikta.

Šiandien „sumuštoji“ kukuoja kaip vieniša penkiasdešimtmetė ir dūsauja, prisimindama, kaip nuleido į klozetą savo šeimą per nuosavą kvailumą.

Tokių istorijų – daugiau nei pakankamai. Jaunos mergiotės nemoka vesti produktyvaus dialogo, nesugeba pripažinti savo kaltės, jeigu tos kaltės esama, nemoka užbaigti konflikto. Vyriškiai gi stengiasi išspręsti konfliktą pokalbiais, tačiau baigiasi tai garsiai užtrenktomis durimis ir merginos evakuacija pas mamą.

Kokia priežastis? Mergaitės auklėjamos kaip princesės. „Tu niekam nieko neprivalai“. „Tu sukurta tam, kad būtum laiminga“. Ir panašiai.

Keista logika.

www