Prisilietimai

Mes trokštame fizinio kontakto. Ryšiai, kuriuos užmezgame platoniškais prisilietimais, buvo patys svarbiausi kuriant žmonių civilizaciją. Gaila, bet visuomenei vystantis, fizinių pojūčių reikšmė mažėjo. Platoniškas prisilietimas – svarbus ryšio ir bendravimo elementas, tačiau mūsų kultūra pradeda šią svarbią kontakto formą pamiršti.

Štai kelios priežastys, dėl kurių mes turėtume tapti kur kas jautresniais:

Dažni fiziniai kontaktai pagerina fizinę žmogaus būklę. Reguliarūs apsikabinimai gali sumažinti kraujo spaudimą. Šis efektas – ne vien momentinis impulsas. Kūnas išties tampa sveikesnis ilgalaikėje perspektyvoje. Mėgstantys apsikabinti stiprina savo imuninę sistemą, sumažina stresą ir nerimo jausmą.

Fizinis kontaktas stiprina komandos dinamiką, kurdamas neseksualų artumo jausmą. Kai kažką paliečiame: paspaudžiame ranką ar patapšnojame per nugarą – signalizuojame žmogui apie bendradarbiavimą. Šio veiksmo pasekmės gali būti ne tik asmeninės. Denielis Keltneris, psichologijos profesorius iš Kalifornijos universiteto, tyrinėjo prisilietimų vaidmenį krepšinio komandų kontekste. Tyrimai parodė, kad komandos, kurių žaidėjai liečia vienas kitą, išlošia daugiau varžybų. Kol kas neaišku, ar tinka tai buhalterių komandai arba mokinių klasei mokykloje.

Fizinis prisilietimas skatina pasitikėjimą ir suteikia saugumo jausmą. Mes pasmerkti fiziškai kontaktuoti vienas su kitu. Štai dėl ko nemažai žmonių sprendžia apie kito žmogaus patikimumą pagal rankos paspaudimo kokybę. Rėjus Viljamsas nagrinėjo šią temą straipsnyje “Kodėl praradome fizinių prisilietimų poreikį?”. Knygoje rašoma: “Neurofiziologas Edmundas Rosas nustatė, kad fiziniai kontaktai aktyvuoja orbitinį galvos smegenų frontą, kuris susijęs su gauto atlygio ir užuojautos jausmais. O tai, savo ruožtu aktyvuoja nervų sistemą. Paprastas prisilietimas gali paskatinti hormono oksitocino išsiskyrimą. Šis hormonas žinomas dar ir kaip “meilės hormonas”.

Žmonės, patiriantys daug fizinių kontaktų, mažiau agresyvūs. Buvo moksliškai įrodyta, kad vaikai, jaučiantys fizinių kontaktų deficitą, labiau linkę į smurtą, kai tik pasiekia pilnametystę. Neuropsichologas Džeimsass V. Preskotas nustatė, kad smurtas visuomenėje dažnai susijęs su ryšio su motina trūkumu kultūroje. Kai vaikas patiria švelnius prisilietimus, jis mokosi sveikai reaguoti į kitus žmones. Šie ankstyvi prisilietimai atveria kelią emociniam stabilumui. Rezultatai ne tik asmeniniai, bet ir socialiniai.

Neseksualinių fizinių kontaktų trūkumas – didžiulė mūsų kultūros problema.

Iheartintelligence



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Išauklėti ryškią asmenybę

Kiekviename iš mūsų slypi koks nors talentas, nepakartojami sugebėjimai ir polinkiai, tačiau ne visiems pasiseka juos išplėtoti. Kaip padėti vaikui atskleisti įgimtą potencialą? Yra penkios taisyklės, kurios duos startą vaiko asmenybės atsiskleidimui. Skatinkite nestandartinį mąstymą Kol vaikas dar visai mažas, kiekvienas jo žodis ir poelgis kelia tėvams susižavėjimą - jis…

Kaip teisingai elgtis su egoistais

Visi esame didesni ar mažesni egoistai. Adekvati savimeilė, savivertė ir pasitikėjimas savimi - labai svarbūs dalykai gyvenime, tačiau egzistuoja riba, kurią peržengęs žmogus pavirsta egocentrišku, į visus iš aukšto žvelgiančiu, save įsimylėjusiu savanaudžiu. Pavyzdžiui, kai kurie bando priversti aplinkinius patikėti, kad jo požiūris yra geriausias ir teisingiausias. Kiti valandų valandas…

Nepasiduok

Visi nori, kad būtų gerai. Tačiau gerai kažkodėl ne visiems. Ir žmogus visai neblogas, ir kitiems nekiaulina, o gyvenimas be prošvaisčių. Gal dar ne visai katastrofa, bet viskas juda link to. O pasitaiko, kad žmogus vidutinis, pilkas, menkiau apdovanotas protu ir išvaizda, talento nė su žiburiu nerasi ir tai labai…

Ar tiesa, kad visų ligų šaltinis – negatyvus mąstymas?

Originalas Sakoma, kad visos ligos kyla „nuo nervų“. Tačiau esame linkę į tokius pasakymus žiūrėti pro pirštus ir laikyti juos paprasčiausiais prietarais. O kaip yra iš tiesų? Ką apie tai sako mokslininkai? Ar tikrai atsikratę neigiamų minčių ir pykčio galime išsigydyti vėžį? Į klausimą, ar tiesa, kad visos ligos kyla…

Esi bloga mama, jeigu…

Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apsieisime be ilgų įžangų. Taigi, tu esi bloga mama, jeigu: 1. Lauki, kad vaikas pradės realizuoti tavo ambicijas. Tu netapai gimnaste - tegu dukra tampa, ir nesvarbu, kad neturi fizinių duomenų ir apskritai jai norisi…