Prisilietimai

Prisilietimai

Kaip žmonės, mes trokštame fizinio kontakto. Ryšiai, kuriuos užmezgame platoniškais prisilietimais, buvo patys svarbiausi kuriant žmonių civilizaciją. Gaila, bet mūsų visuomenei vystantis, fizinių pojūčių reikšmė mažėjo. Platoniškas prisilietimas – svarbus ryšio ir bendravimo elementas, tačiau mūsų kultūra pradeda šią svarbią kontakto formą pamiršti.

Štai kelios priežastys, dėl kurių mes turėtume tapti kur kas jautresniais:

Dažni fiziniai kontaktai pagerina fizinę žmogaus būklę

Reguliarūs apsikabinimai gali sumažinti kraujo spaudimą. Šis efektas – ne vien momentinis impulsas. Kūnas išties pasidaro sveikesnis ilgalaikėje perspektyvoje. Mėgstantys platoniškus prisilietimus, tokius kaip apkabinimai, stiprina savo imuninę sistemą, sumažina stresą ir nerimo jausmą.

Fizinis kontaktas stiprina komandos dinamiką, kurdamas neseksualų artumo jausmą

Kai kažką paliečiame – spaudžiame ranką ar tapšnojame per nugarą – signalizuojame žmogui apie bendradarbiavimą. Šio veiksmo pasekmės gali būti ne tik asmeninės, bet ir atsiliepti ekonomikai. Denielis Keltneris, psichologijos profesorius iš Kalifornijos universiteto, tyrinėjo prisilietimų vaidmenį krepšinio komandų kontekste. Tyrimai parodė, kad komandos, kurių žaidėjai liečia vienas kitą, išlošia daugiau varžybų. Kol kas neaišku, ar tinka tai buhalterių komandai ar mokinių klasei mokykloje.

Fizinis prisilietimas skatina pasitikėjimą ir suteikia saugumo jausmą

Kaip žmonės, mes pasmerkti fiziškai kontaktuoti vienas su kitu. Štai dėl ko nemažai žmonių sprendžia apie kito žmogaus patikimumą pagal rankos paspaudimo kokybę. Rėjus Viljamsas nagrinėjo šią temą straipsnyje „Kodėl mes praradome fizinių prisilietimų poreikį?“. Kaip jis rašo: „Neurofiziologas Edmundas Rosas nustatė, kad fiziniai prisilietimai aktyvuoja orbitinį galvos smegenų frontą, kuris susijęs su gauto atlygio ir užuojautos jausmais. O tai, savo ruožtu aktyvuoja nervų sistemą. Paprastas prisilietimas gali paskatinti hormono oksitocino išsiskyrimą. Šis hormonas žinomas dar ir kaip „meilės hormonas“.

Žmonės, patiriantys daug fizinių kontaktų, mažiau agresyvūs

Buvo moksliškai įrodyta, kad vaikai, kurie negauna pakankamai fizinių kontaktų, labiau linkę į smurtą, kai tik pasiekia pilnametystę. Neuropsichologas Džeimsass V. Preskotas nustatė, kad smurtas visuomenėje dažnai susijęs su ryšio su motina trūkumu kultūroje. Kai vaikas patiria švelnius prisilietimus, jis mokosi sveikai reaguoti į kitus žmones. Šie ankstyvi prisilietimai atveria kelią į emocinį stabilumą. Rezultatai ne tik asmeniniai, bet ir socialiniai.

Neseksualinių fizinių kontaktų trūkumas – didžiulė mūsų kultūros problema.

Pagal