Prisilietimai

Mes trokštame fizinio kontakto. Ryšiai, kuriuos užmezgame platoniškais prisilietimais, buvo patys svarbiausi kuriant žmonių civilizaciją. Gaila, bet visuomenei vystantis, fizinių pojūčių reikšmė mažėjo. Platoniškas prisilietimas – svarbus ryšio ir bendravimo elementas, tačiau mūsų kultūra pradeda šią svarbią kontakto formą pamiršti.

Štai kelios priežastys, dėl kurių mes turėtume tapti kur kas jautresniais:

Dažni fiziniai kontaktai pagerina fizinę žmogaus būklę. Reguliarūs apsikabinimai gali sumažinti kraujo spaudimą. Šis efektas – ne vien momentinis impulsas. Kūnas išties tampa sveikesnis ilgalaikėje perspektyvoje. Mėgstantys apsikabinti stiprina savo imuninę sistemą, sumažina stresą ir nerimo jausmą.

Fizinis kontaktas stiprina komandos dinamiką, kurdamas neseksualų artumo jausmą. Kai kažką paliečiame: paspaudžiame ranką ar patapšnojame per nugarą – signalizuojame žmogui apie bendradarbiavimą. Šio veiksmo pasekmės gali būti ne tik asmeninės. Denielis Keltneris, psichologijos profesorius iš Kalifornijos universiteto, tyrinėjo prisilietimų vaidmenį krepšinio komandų kontekste. Tyrimai parodė, kad komandos, kurių žaidėjai liečia vienas kitą, išlošia daugiau varžybų. Kol kas neaišku, ar tinka tai buhalterių komandai arba mokinių klasei mokykloje.

Fizinis prisilietimas skatina pasitikėjimą ir suteikia saugumo jausmą. Mes pasmerkti fiziškai kontaktuoti vienas su kitu. Štai dėl ko nemažai žmonių sprendžia apie kito žmogaus patikimumą pagal rankos paspaudimo kokybę. Rėjus Viljamsas nagrinėjo šią temą straipsnyje “Kodėl praradome fizinių prisilietimų poreikį?”. Knygoje rašoma: “Neurofiziologas Edmundas Rosas nustatė, kad fiziniai kontaktai aktyvuoja orbitinį galvos smegenų frontą, kuris susijęs su gauto atlygio ir užuojautos jausmais. O tai, savo ruožtu aktyvuoja nervų sistemą. Paprastas prisilietimas gali paskatinti hormono oksitocino išsiskyrimą. Šis hormonas žinomas dar ir kaip “meilės hormonas”.

Žmonės, patiriantys daug fizinių kontaktų, mažiau agresyvūs. Buvo moksliškai įrodyta, kad vaikai, jaučiantys fizinių kontaktų deficitą, labiau linkę į smurtą, kai tik pasiekia pilnametystę. Neuropsichologas Džeimsass V. Preskotas nustatė, kad smurtas visuomenėje dažnai susijęs su ryšio su motina trūkumu kultūroje. Kai vaikas patiria švelnius prisilietimus, jis mokosi sveikai reaguoti į kitus žmones. Šie ankstyvi prisilietimai atveria kelią emociniam stabilumui. Rezultatai ne tik asmeniniai, bet ir socialiniai.

Neseksualinių fizinių kontaktų trūkumas – didžiulė mūsų kultūros problema.

Iheartintelligence



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *