Pusiau rimtai. Kelios pastabos praskaidrėjimų ir prašviesėjimų mėgėjams

Pusiau rimtai. Kelios pastabos praskaidrėjimų ir prašviesėjimų mėgėjams

Neseniai kabinete suskambo telefonas ir vyriškas balsas pranešė, kas aš nieko nesuprantu gyvenime.

-Šit kaip? – susidomėjau.

-Jūs šaipotės iš Rytų Praktikų, kurioms labai daug metų… Jūs jose visiškai nesusigaudote, galėtumėte bent kažką paskaityti įdomumo dėlei. Tokie pseudo specialistai kaip jūs ateina ir išeina, o Rytai buvo ir bus, kai jus visi seniai pamirš. Tai viskas, ką norėjau jums pasakyti. Jūs galėtumėte pats išmėginti tas realiai veikiančias technikas. Ką gi, tūnokite ir toliau savo tamsybėje, šaipykitės iš To, Kas Be Galo Pranoksta, Jūsų Protą. Jūs esate neregys, stovintis viena koja skylėtoje valtyje ir įsivaizduojantis, kad…

Padėjau neišjungtą telefoną ant stalo, kad jaunuolis išsikalbėtų. O pats suvaikščiojau į kavinukę, išsilukštenau balto šokolado plytelę ir susimąsčiau.

Iš visų paslapčių, kurių kupinas mūsų gyvenimas, didžiausia paslaptimi yra Paslaptingų Rytų Paslaptis. Ją galima suformuluoti taip: kurių galų pasaulio regionas, dūstantis nuo neišspręstų socialinių, demografinių ir dvasinių problemų, nuo skurdo, korupcijos, begėdiško žmonių išnaudojimo, antisanitarijos, neraštingumo, bado ir chaoso, kenčiantis tuo pat metu didžiulį nepilnavertiškumo kompleksą ir žiauriausią rasizmą, paskelbtas mūsuose kažkokia mega hiper super išminties talpykla.

Problema slypi, suprantama, ne pačiuose Rytuose. Paslaptingo Užsienio sindromas – tradicinė europiečių liga, jai jau daugiau kaip pustrečio tūkstančio metų. Konkretus vietovės adresas visą laiką keitėsi, tačiau patys simptomai liko nepakitę. Buvo laikoma, kad ten (vietovės pavadinimą pabraukti) gyvuoja Realiai Veikianti Technika kaip iš paprasto žmogaus padaryti superžmogų su antžmogio sugebėjimais. Nekintantis Paslaptingo Užsienio patrauklumas slypi tame, kad nesuveikus Realiai Veikiančiai Technikai, visada galima užsimaskuoti po Rytų Išminties Perlais. Jūsų paaiškinimų, kodėl nieko nesigavo, vis tiek niekas nesupras – tačiau išsigandę atsikabins.

Pačiu pirmuoju Paslaptingu Užsieniu Europos civilizacijos istorijoje tapo, žinoma, Egiptas. Kai Pitagoro mokiniams prireikė išreklamuoti jo „sielos pakilimo“ techniką, jie ėmė tvirtinti, kad perėmė šią techniką iš Egipto ir Babilono. Po 200 metų tuo pačiu keliu nužingsniavo hermetikai, paskelbę savo mokslą Egipto šventraščių vertimu. Nežinau, ar jie pardavinėjo gydančias nedideles piramides, bet kažkodėl įtariu, kad taip. Ir nepigiai.

Krikščionybė kaip etinis ir griežtai antimagiškas mokymas tam tikram laikui sugadino Paslaptingam Užsieniui biznį. Tačiau jau XV-XVI amžiuose į apyvartą sugrįžo seni Egipto ir Babilono hitai. O kai Europoje susiformavo raštingų ir sočių žmonių sluoksnis, nejaučiantis poreikio kasdien kovoti dėl savo socialinio statuso, nusidriekė ištisa eilė prie Slaptų Rytietiškų Technikų.

Įdomu, beje, kad iš pradžių Rytų Išminties šaltiniais turistai, grįždavę į Europą iš XIX amžiaus kruizų, skelbė tuos, iki kurių pavykdavo prisikapstyti – gatvių fokusininkus. Jogų ir dervišų laikmetis atėjo gerokai vėliau už fakyrų erą. Tačiau anksčiau dao ir vudu eros.

Šiuo metu išgyvename viso labo eilinį Paslaptingų Rytų priepuolį. Atrodo tai maždaug šitaip. Pas vakarietį ateina barzdotas dėdė su piligrimo lazda ir paaiškina, kad jis ką tik nugalėjo šimtagalvį slibiną vienu vieninteliu užkeikimu. Vakarietis išsižioja iš nuostabos: nieko sau! Vienu užkeikimu! Niekas nereikalauja įrodymų, juk jis su barzda ir su lazda… Merlinas parduoda 18-os tomų apimties „keltų magiškas technikas“ ir atidaro runų fengšujaus kursus, skelbdamas, kad „Vienos rankos pliaukštelėjimas panašus į mėnulio atspindį kibire vandens!“, „Liaukis indulgijuoti savo nagvalį, negražu, juk žmonės žiūri!“, „Pelėdos yra ne tai, kuo atrodo!“ arba „Nepažinęs dharmos, nepasieksi mokšos!“

Na, gerai, patikėkime visu tuo. Kaip nebūtų keista. Patikėkime: Indijoje išties tiršta Didžių Mokytojų ir Gyvųjų Dievų, po Kiniją ir Korėją išties šlaistosi tūkstančio metų amžiaus Dao su nenugalima erekcija, po Meksiką autostopu važinėjasi susidvejinantys ir į faunos atstovus pasiverčiantys Brucho, Tibete susislapstė visokie Mahatmos. Viskas taip ir yra. Visa tai realu.

Lieka du nekuklūs klausimai.

Jeigu tai „gyvenimiškos išminties mokykla“, tai kodėl tuose kraštuose toks siaubingas gyvenimas?

Jeigu tai „realiai veikiančios technikos“, tai kodėl nė vienas europietis ir amerikietis, metų metus studijavęs Paslaptingų Rytų Paslaptis taip ir neatsivežė kažkokių super rezultatų, išskyrus knygas su daugiareikšmėmis frazėmis iš Didžiųjų Raidžių.

Aš nejuokauju.

  • Blavatskaja atsivežė „Demaskuotąją Izidę“ ir labai neblogai pardavė.
  • Jelena Rerich atsivežė „Morijo sodus“ bei visa kita, ir neblogai pardavė.
  • Kastaneda atsivežė dešimt tomų savų veikalų ir neblogai pardavė.
  • Visi, kurie buvo Indijoje ir Tibete kažką parašė ir neblogai pardavė.

Tačiau niekas iš jų kažkodėl taip ir nepasivargino pademonstruoti nieko antžmogiško. Dar daugiau – netgi patys Rytų vaikai, patekę į Vakarus, kažkodėl praranda savo antžmogiškus sugebėjimus. Dalai Lama gastroliuoja su paskaitomis. Ošas ir Kastaneda gastroliavo su paskaitomis. Li Hunčži gastroliuoja su paskaitomis ir visos tos paskaitos pasiutusiais tempais spausdinamos ir neblogai parduodamos.

Na taip, jie mėgsta kartoti, kad tai slaptos žinios ir demonstruoti įgūdžių jiems nevalia. Aprašyti žodžiais ir išleisti milijoniniais tiražais galima. O demonstruoti – niekaip…

Visose kitose sferose Rytų Išmintis daro Vakarams stebėtinai mažą įtaką. Milijonai europiečių ir amerikiečių ištisus dešimtmečius sėdi pozose ir kvėpuoja, kartodami „chu“ ir „fa“. Tik vargu ar galima būtų teigti, kad rytietiška gimnastika suteikė jiems kokį nors pranašumą prieš žmones, kurie užsiėmė įprasta gimnastika. Milijonai europiečių ir amerikiečių rytietiškai medituoja. Tačiau kol kas nė vienas iš medituojančių neapdovanojo pasaulio jokiais kultūros ar mokslo proveržiais.

Tuo tarpu didmiesčių gyventojai ir toliau bombarduojami Paslaptingų Rytų Paslaptimis – ne kaip gimnastika ir ne kaip protine disciplina. Jiems atkakliai pardavinėjami antžmogiški stebuklai – amžinai slypintys arba kitapus durų, arba slaptuose kambariuose, arba pasiekiami po dešimties metų atkaklių užsiėmimų. Bet kuris žmogus gali įsitikinti: sėkmingos, laimingos ir naudos duodančios Rytų Praktikos egzistuoja kažkodėl tik pažinčių tinklapių anketose. Realybėje gi visi jas žinantys adeptai filosofiškai dūsauja, o buvę jų sutuoktiniai nervingai krūpčioja.

…Taigi… Suvalgiau savo šokoladuką, baigiau kavą ir pakėliau nuo stalo telefoną.

-…ir dėl to nesvarbu, mirė Daosai ar ne. Jie sukūrė psichofizinio treningo sistemą, kuri daro įtaką žmogaus tobulėjimui daugumoje lygmenų… – aiškino jaunuolis. – Ir netgi jeigu mirė, tai mirė sulaukę gerokai vyresnio amžiaus negu paprasti mirtingieji…

Šaltinis