Pusiau rimtai. Svorį metančios moters vyro dienoraštis

(labai senas internetinio folkloro perliukas, bet gal kas dar neskaitė)

Aš, žinoma, viską suprantu. Suprantu visų moteriškių, tame tarpe ir mano mylimosios, siekį tapti dar geresnėmis negu jos yra iš tikrųjų. Bet štai maniakiškas siekis padaryti geresniais visus aplinkinius man, tikriausiai, liks nesuvokiamas.

Prasidėjo viskas kaip ir įprastai, po užpernykščių Naujųjų metų šventimo. Mano antra puselė pamėgino pradėti naują gyvenimą drauge su prasidedančiais naujais metais. Bet kažkaip ne taip.

Didžiuliai dubenys baltos mišrainės ir senelės tortai padėjo jai gėdingai pralaimėti kovą su meile keptoms bulvytėms bei spurgoms su džemu ir kitiems skanėstams. Dėl to karas buvo laikinai atidėtas. Ir štai dabar ji nutarė, kad tiedu du atliekami du centimetrai ant talijos, kurie buvo ant jos visą tą laiką, kai aš ją pažįstu, trukdo jai šiais metais tiesiog nepakeliamai ir visiškai nepakenčiamai.

Pirmoji diena

Mano mieloji užsitempė džinsus, kuriuos nešiojo devintoje klasėje. Šiaip ne taip užsisegė ir papūtė lūpytes. Į mano drovią pastabą, kad per paskutinius penkis metus ji tilpdavo tuose džinsuose išimtai gulinčioje padėtyje, reagavo antausiu. Už ką?! Nieko nesuprantu.

Antroji diena

Man rodos, žmona pradeda kraustytis iš proto. Bala nematė, tegu meta tą svorį, bet kam gi iš visų kitų šeimos narių tyčiotis? Mano mieloji sušėrė viską, kas buvo skanaus šaldytuve, katinui. Murklys paklaiko, išsipūtė, letenomis vos pasiekia grindis per pilvą. Visa šeima buvo pasodinta ant dietos. Vakarienei visi valgė kažką, kas labai iš tolo priminė nesūdytus ryžius. Sakau „labai iš tolo“, nes be mikroskopo lėkštės turinio įžiūrėti buvo praktiškai neįmanoma. Išgama uošvė šimtu procentu remia žmoną.

Trečioji diena

Į darbą ne ėjau, o bėgau. Laukiau pietų pertraukos kai dangiškos manos. Kolegos žvelgė su užuojauta. Kažkas pajuokavo: „Tavęs ką – žmona nemaitina?“ Humoristai atsirado! Vakare uošvis pabandė išreikalauti iš moterų normalaus maisto. Aha, mano brangioji pastatė priešais tėtuką lėkštę su morkų ragu. Na ir vaiką uošviai užaugino. Iš nuosavo tėvo taip tyčiotis! Žmona perskaitė lekciją apie tai, kaip nevalgyti po šeštos valandos vakaro.

Ketvirtoji diena

Katinas prašosi į laisvę. Įtariu, kad ne pas kates. Vargšelis jau seniai pamiršo klastingą šeimininkės dosnumą ir dabar, kaip pilnavertis šeimos narys, maitinasi dietiniais produktais. Prašosi į lauką. Ten pilna tikros mėsos, o ne padarytos iš sojos.

Penktoji diena

O uošvė, vis dėlto – žmogus. Įsigudrino nelegaliai įnešti į namus dėžutę saldainių. Reikia įsiminti, kad ji tokius mėgsta ir kada nors nupirkti (Dieve! Aš? Uošvei? Saldainius??? Iki ko privedė…) Nupirksiu, kai baigsis žmonos karas su centimetrais… „Mieloji, na ko tu su jais kariauji? – meiliai kuždu jai į ausytę. – Centimetrai tokie mažiukai, o tu – tokia didelė…“

Bac!!!

Kaip ausį skauda….

Šeštoji diena

Viskas, įkyrėjo. Pabandžiau paaiškinti mylimai žmonai, kad vyrai turi gerai maitintis, kitaip neturės jėgų. Nepadėjo. Bet buvo ir linksmesnių dalykų. Stebėjau, kaip uošvis, solidžios kompleksijos vyriškis, po sunkios darbo dienos suvalgė salotas iį salierų ir taip tikroviškai pasakė :Aš sotus“… Koks aktorius jame žūsta!

Septintoji diena

Valio, penktadienis! Po darbo – alus, alus, alus su čipsais, su dešrelėmis ir jokių virtų daržovių! Ir iš dangaus iškart atgal į nuodėmingą žemę… „Mielasis, grįžk namo anksčiau, šiandien juk skalbimo mažiną užsakytą atveš…“ Ne, na kokia, vis dėlto bjaurybė… Jos techninio išsilavinimo bet koks inžinierius gali pavydėti, o šita apsimeta, kad nesusidoros su skalbimo mašina. Čia jas visas moteriški žurnalai išmoko apsimesti kvaišomis ir bejėgėmis? Tie patys žurnalai, kurie pataria teisingai maitintis ir mesti svorį kartu su visa šeima?

Vakare uošvė patykojo mane prie durų į vonią ir tylėdama pakišo sumuštinį su lašiniais. Vos ašaros neištryško. Sušnabždėjau virpančiomis lūpomis: „Ačiū, mama“. Štai kur didvyriška moteris. Ir kur ji tuos lašinius slepia?

Aštuntoji diena

Viskas pražuvo. Murklys aptiko uošvės slaptavietę. Naktį girdėjau, kaip jis urzgė, plėšdamas nasrais gabalus lašinių nuo palties. Bijojau net artintis, nekalbant jau apie atėmimą. Gulėjau atviromis akimis ir pavydėjau. Ryte mama išėjo pas draugę su blizgančiomis iš bado akimis, o uošvis pasikvietė mane į pirtį. Kaip ir reikėjo tikėtis, pirties nepasiekėme, jėgų užteko iki artimiausios kavinės.

Namie visi sugrįžo sotūs ir puikiai nusiteikę, kur rado piktą ir alkaną brangiąją, kuri aršiai ginčijosi su savo kankinimo įrengimu. Svarstyklės atkakliai priešinosi ir nenorėjo kryptelėti rodyklės bent per vieną padalą kairėn.

Devintoji diena

Krizė. Į svečius atėjo žmonos draugė. Su tortuku ir buteliu martinio. Labai nustebo, kai maniškė pavaišino ją cukinijų blyneliais. Papasakojo maniškei apie žalą organizmui, kurį daro vegetarizmas. Aš, pasirodo, nepakankamai vertinau tą mielą, stebuklingą pletkininkę ir skandalistę…

Per anksti apsidžiaugiau. Ji padarė siaubingiausią klaidą: pasakė „Brangioji, tu numetei svorio“.

Tai kažkoks košmaras. Aš seniai pastebėjau, kad moterys sako tai viena kitai tiesiog šiaip, kad padarytų malonumą. O mums – toliau kankintis. Ačiū, drauguže, pagelbėjai…

Dešimtoji diena

Panašu, kad kaupiasi audra. Žmona ištraukė iš spintos tuos pačius nelemtus džinsus. Ir džinsai… Džinsai lengvai užsisegė! Keista. Galiu prisiekti, kad mano brangioji nesuliesėjo nė per centimetrą (kokia kiaulystė: visi sulyso, o ji – ne!) Mama ir tėtis gudriai susižvalgė. Ir čia aš supratau – tegyvuoja siuvimo mašinėlė ir įgudusios uošvės rankos!

O be galo laiminga žmona įsitaisė šalia manęs su lėkšte, kurioje puikavosi didelis gabalas torto ir, tikiuosi, ilgam atsisakė savo idiotiškų idėjų. Aš juk ją myliu, o ne tuos suknistus centimetrus.

O etaloninius džinsus nukišau tolėliau. Kur būtent – žino tik Murklys. Bet jis manęs neišduos…

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Kaip suprasti, ar teisingai gyvename Jei nerimaujate dėl to, kad šiuo metu nežinote, ką daryti toliau, tiesiog žinokite, kad nesate vieniši. Niekas tiksliai nežino, ką daryti. Gyvenime vi...
Gyvenimas nuo švaraus lapo Žvilgtelėjau šiandien pro langą, o ten - balta, balta. Pasnigo. Baltas užtiesalas. Balta drobė. Švarus lapas. Ir susimąsčiau: o ką reiškia pradėti gyv...
Artumas – tai drauge praleistas laikas Artumas - tai detalės, kurias žinote apie žmogų. Vargu ar pamilsite mažai pažįstamą, o artimu jis taps tik tada, kai sužinosite jo istoriją, įvairias ...
Jums neteks bėgioti paskui tuos, kuriems lemta būt... Labai sunku pripažinti faktą, kad į mūsų gyvenimą kartais ateina žmonės, kurie visiškai nenori tapti šio gyvenimo dalimi. Nepriklausomai nuo mūsų past...
Jei tapote kažkam blogas Jeigu darėte kažkam pernelyg daug gero ir tapote jam blogas, reiškia: Arba tas gėris buvo gėriu tik jūsų manymu, tačiau nebuvo gėris tam žmogui...
Muzikos poveikis Klasikinė muzika, kurios klausosi pacientai po chirurginių operacijų, sutrumpina reabilitacijos laiką vidutiniškai pusantro karto. Vairuotojai, kurie...
Mes tikime kenksmingomis pasakomis Visi nori gyventi kaip pasakoje. Kad atsitiktų stebuklas. Ir kad dėl to nieko nereikėtų daryti. Užmigai, sverdama 100 kilogramų, o ryte pabudai, sverd...
Tu esi ten, kur nori būti Kai žmogus blogai atlieka darbą, jis dažniausiai piktinasi: "O jūs žinote, kiek man algos moka?" Žinau. Ir nesuprantu, ką tu čia veiki. Man rodos, vis...
Apie psichus Štai surįžai iš darbo, turi kelias valandas, kad pasėdėtum internete ir eiti miegoti. Rytoj vėl eisi ten pat, užsiimti reikalais, kuriais užsiimti nen...
Tuštuma namuose ir širdyje Įsivaizduokite namus po remonto. Ore vis dar sklando silpnas dažų kvapas. Kol kas dar tušti, šviesūs kambariai. Erdvu, laisva, šviesu. Tokioje erdvėje...
Dalinamas gėris auga Ar matėte amerikiečių filmą “Sumokėk kitam” (“Pay it Forward”)? Siužetas jo toks: mokytojas duoda vaikams užduotį – sugalvoti, kaip padaryti pasaulį g...
Atsitiktinumų nebūna Kartais labai norisi laikyti atsitiktinumą tiesiog paprastu sutapimu, tačiau nesigauna. Atleiskite už išsireiškimą, tačiau sutapimai nesutampa... Nema...
37 svarbios pamokos, sulaukusiems 37-erių 1. Laimė slypi viduje. Mes eikvojame pernelyg daug laiko, ieškodami pritarimo ir paguodos iš šalies. Ir visada paaiškėja, kad ne ten ieškojome. Pažvel...
Degradacijos virusas Jums neatrodo, kad kelias, kuriuo juda šiuolaikinė visuomenė, ypač jaunoji karta, yra neteisingas, pražūtingas tiek mums patiems, tiek ateinančioms ka...
Komforto diktatūra Galima daug samprotauti apie plataus vartojimo produktus, atsiradusius mokslinės ir techninės pažangos dėka ir kurie skirti, kaip įprasta sakyti, žmon...
Antausis šiuolaikinei jaunajai kartai Žurnalas Time ne per seniausiai paskelbė straipsnį, kurį galima laikyti antausiu šiuolaikinei jaunimo kartai. Autoriaus nuomone, Y kartos, kuri dar va...
Vertybės Nėra nieko svarbesnio už vertybes. Jos lemia, kaip mes gyvensime ir kur eisime, kaip kursime santykius ir ką veiksime šiame pasaulyje. Jos nulemia, ga...
Auksinės gyvenimo taisyklės Abipusiškumo taisyklė: prieš spręsdami apie kitus ir juos vertindami, atkreipkite dėmesį į save. Žmogaus, kuris svaidosi aplinkui purvais, rankos nega...
Kodėl vyrai ir moterys mąsto skirtingai Paaiškinimas, kaip vyksta mąstymo procesas pas vyrus ir moteris buvo paskelbtas tinklapyje Tickld. Autorius - pasaulyje gerai žinomas komikas Markas G...
Kodėl likimas susiklosto būtent taip, o ne kitaip... Į klausimą "Kaip reikalai?" mes automatiškai atsakome "Viskas puiku". Jūs tikrai absoliučiai patenkintas savo gyvenimu? Tada negaiškite laiko, ir nesk...
Nereikia šypsotis kai liūdna Kada nors teko apsideginti? Arba įsipjauti pirštą? Pirmąsias sekundės dalis visiškai neskauda. Paskui skausmas labai stiprus, o iš pradžių - tiesiog a...
Dauguma žmonių jau virto avinų banda Žinomas Čilės rašytojas ir filosofas Dario Salasas Someris, knygos "XXI amžiaus moralė" autorius, pašventė savo gyvenimą klausimų, susijusių su žmogau...
Amerika ir planeta, kurią praradome Aš labai pergyvenu, matydamas, kokia šalimi Amerika buvo anksčiau ir į kuo jie pavirto dabar – apgailėtina kitados laisvos, jaunos, pasitikinčios savi...
Būti laimingu Kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime susimąsto, ką reiškia būti laimingu. Kažkam laimė - skardinė alaus, o kažkam ir viso gyvenimo nepakanka, kad įgy...
Tikrosios mūsų susierzinimo priežastys Protingi žmonės sako, kad kituose žmonėse mus erzina tai, kas būdinga mums patiems. O tiksliau tai, ko mes nenorime savyje pripažinti ir su kuo nenori...