Reakcija į kritiką

Visi susiduriame su kritika. Praktiškai kiekvieną dieną. Ji gali būti susijusi su išvaizda, elgesiu, darbu, jos galime susilaukti namuose. Kritiką vadina vienu svarbiausių pažangos varikliu. Tačiau žmonės dažnai reaguoja į ją ne į kaip motyvaciją tobulėti, o kaip į bandymą įžeisti.

Iškart prasideda vidinis konfliktas. Žmogus nusimena, pergyvena, pyksta pats ant savęs arba nusprendžia, kad neturi gabumų tokiam darbui ir galiausiai nustoja tuo užsiimti. Kyla ir tarpasmeninių konfliktų, atsiranda priešiškumas kritikuojančiam už tai, kad tas išprovokavo negatyvias emocijas.

Labai nedaug žmonių pajėgūs reaguoti į kritiką adekvačiai arba pasinaudoti pastabomis, kad patobulintų savo veiklą. Viskas dėl to, kad negatyvi informacija yra labiau neįprasta ir labiau netikėta, negu pozityvi. Dėl to iškart įsijungia ir į priešakinį planą išeina neigiamos emocijos, nustumdamos teigiamas į šalį.

Kritika darbe pati sunkiausia. Darbo, į kurį buvo įdėta tiek laiko ir jėgų, nesuprato, neįvertino. Tokiais momentais nevertėtų nusiminti, reaguoti į kritiką kaip į įžeidimą ar nepagarbą. Žmonės kartais kritikuoja ne tam, kad jus įskaudintų, o siekdami geriau atlikti darbą. Jeigu jus kritikuoja, vertėtų išklausyti pastabas, galbūt jos padės pasitobulinti. O pašalinę klaidas ir atsižvelgdami į pražiopsotus, neapskaičiuotus momentus, kaip specialistas galėsite užkopti į naują, aukštesnį lygmenį.

Tyrimai rodo, kad maždaug 90% žmonių nesugeba adekvačiai reaguoti į kritiką. Labai svarbu nenusiristi iki agresijos, įrodinėjant viršininkui ar kitiems žmonėms savo teisumą. Tuo labiau, kad pastarieji šito neįvertins. Santūrumas ir šaltakraujiškumas padės žvelgti į pastabas objektyviau.

Taip pat verta atsižvelgti į tai, kad kiekvienas turi savo nuomonę ir elgiasi savaip. Nieko baisaus, kad požiūriai nesutampa, tai visiškai normalu. Viršininkas darbą mato savaip ir pateikia reikalavimus, kuriuos laiko pagrįstais. Jeigu žmogus galvoja, kad jo darbo kritika neobjektyvi, jis gali ramiai paaiškinti, kodėl padarė būtent taip, o ne kitaip. Bet tik po to, kai išklauso ir išanalizuoja nurodytus trūkumus.

Ne visa kritika konstruktyvi ir skirta darbo kokybei gerinti, kaip bebūtų gaila. Kritikuoja ir jums blogo linkintys žmonės. Priežasčių begalė – pavydas, slepiama nuoskauda ar tiesiog bjaurus charakteris, kai žmogui paprasčiausiai smagu išprovokuoti jums neigiamų emocijų pliūpsnį. Galbūt jie šitokiu būdu bando įsitvirtinti, pabrėžti savo reikšmingumą. Nesuteikite jiems tokio šanso. Vertinkite ir save, ir savo darbą. Tokias pastabas reikia paprasčiausiai ignoruoti. Palikti žmogų vieną kautis su visu tuo savo negatyvu, kurį jis taip troško išlieti jums ant galvos. Reakcija į tokio pobūdžio kritiką nieko neduos, išskyrus sugadintą nuotaiką.

Tai kas gi yra kritika? Daromės išvadas.

Kritika – tai kažkokio dalyko aptarimas ir analizė, kurios tikslas įvertinti, išsiaiškinti klaidas.

Būtent aptariant išsiaiškinamos klaidos. Aiškintis, nagrinėti, aptarti ir jokiu būdu neįžeidinėti žmogaus kaip asmenybės. Tokia kritika naudinga, ji reiškia, kad ir jūs, ir jūsų darbai aplinkiniams svarbūs. Pasinaudokite ja, kad pagerintumėte savo rezultatus ir patobulėtumėte pats. Kad jūsų darbas pakiltų į naują lygmenį, kad pakeltumėte savo kvalifikaciją. Kai sekantį kartą susidursite su kritika, išklausykite ją ir padėkokite kritikuojančiam. Juk jo dėka gavote šansą tapti geresniu.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI